Šiandieninėje visuomenėje nuosavybės teisė yra vienas iš pagrindinių žmogaus teisių, užtikrinančių jo egzistenciją, gyvenimo kokybę ir saviraišką. Nuosavybės teisė yra ekonominis pagrindas tiek kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui, tiek visai visuomenei.
Nuosavybės Teisės Samprata ir Ribojimai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 28 str. nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Tai reiškia, kad savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šiomis teisėmis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas kontroliuoja valstybės taikomas priemones remdamasis proporcingumo reikalavimu. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas „visuomenės interesais“ net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu.
Inžinerinės Infrastruktūros Objektų Ypatumai
Inžinerinės infrastruktūros objektai yra materialūs daiktai ir laikytini savarankiais nuosavybės teisės objektais. Šių objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis - užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu - suponuoja atitinkamas šių objektų savininkų nuosavybės teisės gynimo ribas.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai
Nuosavybės teisės įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinių teisinių santykių objektus yra įgyjama pirmą kartą.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. nurodyti nuosavybės teisės įgijimo būdai:
- Gamyba
- Bešeimininkio daikto įgijimas
- Įgijimas pagal įgyjamąją senatį
- Įgijimas pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų)
Prie išvestinių nuosavybės teisės pagrindų Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. Tačiau šie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu.
Pirminiai Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu.
Taip pat nuosavybės teisė gali būti įgyjama valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn bešeimininkį daiktą. Su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuri daiktas įtrauktas į apskaitą.
Be to, nuosavybės teisę galima įgyti į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisės perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.
Įgijimas Pagal Sandorius
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.
Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą.
Teisės pamoka „Teismų sistema ir teisėjo darbas“
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
| Įgijimo būdas | Aprašymas |
|---|---|
| Gamyba | Naujo daikto sukūrimas |
| Bešeimininkio daikto įgijimas | Teismo sprendimas dėl nuosavybės perdavimo valstybei arba savivaldybei |
| Įgyjamoji senatis | Nuosavybės teisės įgijimas ilgą laiką valdant daiktą |
| Sandoriai | Įgijimas pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis |
tags: #nuosavybes #teise #pereina #po #atsiskaitymol #teismas