Aštuntokas - paauglys, žengiantis į paauglystės laikotarpį, kupiną iššūkių ir atradimų. Dažniausiai aštuntoje klasėje mokosi 14-15 metų vaikai. Šis amžius - svarbus etapas, kai formuojasi asmenybė, bręsta interesai ir pažiūros. Taigi, kokie svarbiausi šio amžiaus ypatumai ir kaip tėvai bei mokytojai gali padėti aštuntokui sėkmingai augti ir mokytis?
Aštuntoko amžiaus ypatumai
Šiame amžiuje vaikai jau lyginasi su draugais, nauja aplinka, kitų pasiekimais. Pakeitus aplinką gali gedėti nutrūkusių santykių, draugysčių, ypač paaugliai, nes jiems tai ir pirmieji romantiniai santykiai.
Aštuntokams tenka susidurti su įvairiais iššūkiais:
- Fiziniai pokyčiai: Intensyvus brendimas, hormonų svyravimai.
- Emociniai pokyčiai: Nuotaikų kaita, savęs paieškos, santykių su bendraamžiais svarba.
- Socialiniai pokyčiai: Noras priklausyti grupei, bendraamžių įtaka, socialinių įgūdžių formavimas.
- Akademiniai iššūkiai: Didėjantys reikalavimai, pasiruošimas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP).
Ugdymo svarba ir iššūkiai
Esminės permainos laukia tų, kurie šiandien - aštuntokai. Kai šiandieniniai aštuntokai bus dešimtokai, 2024-2025 mokslo metais jiems neužteks tik dalyvauti PUPP, turės išlaikyti bent keturiais balais - tik tada, turėdamas teigiamus metinius įvertinimus ir išlaikęs PUPP, dešimtokas įgis pagrindinį išsilavinimą ir galės siekti vidurinio išsilavinimo. Šiuo metu dešimtokams tiesiog pakanka dalyvauti PUPP, nesvarbu, koks rezultatas pasiekiamas.
Jei iškart nepavyko išlaikyti matematikos ir lietuvių kalbos patikrinimų, gal ir kitų mokomųjų dalykų žinios žemo lygio? Ar dėl motyvacijos stokos, ar dėl kitų aplinkybių.
Šiais metais patikrinimai buvo paankstinti. Kartais dar rudenį pasakoma, kad mokiniams ketvirtą ar aštuntą klasę reikės pabaigti ne birželio, o sausio mėnesį. Tikrai neįtrauktos tos temos, kurių mokykloje nespėta išeiti.
Integracija į mokyklą
Natūralu, kad integracija bus lengvesnė į 1 klasę ateinančiam moksleiviui, net jei jis nemoka lietuvių kalbos, nei lietuviškai nekalbančiam būsimajam aštuntokui. Labai svarbus ir pačios klasės paruošimas, kad bendramoksliai kuo lengviau priimtų iš užsienio sugrįžusį naujoką. Esame ir itališką vakarą organizavę, kai prie vienos klasės turėjo prisijungti iš Italijos atvykęs vaikas - kitų šalių kultūros ir tradicijų pažinimas leidžia vaikams greičiau susidraugauti.
Vienas iš būdų lengviau integruotis į lietuvišką švietimo sistemą yra dar gyvenant užsienyje lankyti lituanistines mokyklas ar pradėti lankyti nuotolinio ugdymo programą Lietuvoje. Tai padeda vaikams ne tik išlaikyti reikiamą mokymosi lygį, nes neretai užsienyje dėstoma ugdymo programa skiriasi nuo Lietuvos, bet ir tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, ypač jei šeimoje kalbama ne vien lietuviškai. Taip pat jau grįžus galima rinktis išlyginamąsias klases, susitarti dėl papildomų lietuvių kalbos pamokų, sudaryti individualų mokymosi planą - grįžtantiems yra sudaromos visos galimybės kuo sklandžiau įsitvirtinti.
Grįžusiems vaikams rekomenduojama ir Lietuvoje tęsti mėgstamą užklasinę veiklą mokyklų ar privačių įstaigų organizuojamuose būreliuose, dalyvauti įvairiose popamokinėse veiklose.
Tėvų vaidmuo
Beveik pusę paros vaikas praleidžia mokyklos aplinkoje, o didžiąją laiko dalį būna su tėvais, tad tik komandinis darbas gali duoti gerų rezultatų. Jei vaiko tėvai neįsitraukia į ugdymo procesą, vaiko integracija vyksta lėčiau, pasiekti norimą rezultatą būna sunkiau. Tad namų darbų pas mus gauna ne tik vaikai, bet ir tėvai.
Tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikai jaustųsi saugiai ir aiškiai suprastų situaciją - tai gerina psichologinį vaikų atsparumą, kurio reikia kovojant su patiriamu stresu. Jei mes nekantraujame susitikti su draugais, laukiame naujovių, patiriame trumpalaikį stresą, kuris yra visiškai normalus - jis suteikia energijos ir padeda integruotis naujoje aplinkoje. Dėl šios priežasties tėvai turėtų vaiką kuo anksčiau supažindinti su artėjančiais pokyčiais - nuvykti į būsimą ugdymo įstaigą, aptarti, kaip reikės į ją atvykti, kokia bus dienotvarkė, kitus vaikui rūpimus klausimus.
Svarbu tėvams neperleisti savo nerimo vaikams - jei tėvai nerimauja dėl visko, kaip vaikui jaustis saugiam? Tas pats vyksta ir su nepasitenkinimo rodymu ar kritikavimu - vaikai greitai perima negatyvų tėvų nusiteikimą.
Patarimai tėvams:
- Būkite atviri ir palaikantys.
- Domėkitės vaiko gyvenimu mokykloje ir už jos ribų.
- Padėkite jam spręsti iškylančius sunkumus.
- Skatinkite savarankiškumą ir atsakomybę.
- Rodykite meilę ir supratimą.
Mokytojų vaidmuo
Mokytojai turėtų būti ne tik žinių teikėjai, bet ir patarėjai, padedantys aštuntokams orientuotis paauglystės iššūkiuose. Svarbu:
- Kurti saugią ir palaikančią aplinką klasėje.
- Pastebėti mokinių individualius poreikius ir skirtumus.
- Skatinti mokinių motyvaciją ir domėjimąsi mokslu.
- Bendrauti su tėvais ir kartu ieškoti sprendimų.
Matematikos uždaviniai
Atsiverčiau matematikos knygelę… Tai stojamųjų į KPI 1979-1988 metais uždavinių rinkinys. Reikėjo paruošti moksleivius spręsti uždavinius, o ne uždavinėlius, kuriuos duoda šiais laikais… Prisipirkau knygų, gal kada pateiksiu uždavinių, kuriuos pateikdavo Rusijos universitetai. Dabar - keli atsitiktinai paimti uždaviniai stojusiems į KPI 1979 metais.
Mano pozicija yra tokia, kad techninių mokslų tikrai negalima kelti aukščiau socialinių, humanitarinių mokslų, veikiau reiktų daryti atvirkščiai, nes techniniai mokslai žmogui tik kuria priemones, bet neformuoja tikslų, asmenybės ir gyvenimo supratimo. O dėl matematikos naudingumo, tai bet kokiam gamtos moksle, be matematikos nė iš vietos, ir tai manau supranta visi, kurie netingi jos mokytis.
Dabar pasiklausius vyresnio amžiaus žmonių arba paskaičius komentarus internete, atrodo, kad visus kažkas puola, bando pakenkt, kažkokia masinė paranoja. Kiekvienas asmuo turi susigalvojęs (ir dar klausimas ar pats, ar perskaitė kokiame nors pigiame laikraštuke) net ne po vieną, o po kelias tokias teorijas. Net bloga darosi.
Kūrybiškumo ugdymas
Rūta: vedami klaidingų nuostatų, bijome mažiems vaikams reikšti pagrįstą kritiką. Jei vaikas sukuria kažką meniško, neretai tiesiog alpstame iš susižavėjimo - džiaugiamės net tada, kai kirpdamas figūrą jis netyčia nukerpa galvą. Kritinis momentas ir meno „pametimas“ dažnai ištinka 3-4 klasėje, kai vaikas jau aiškiai supranta, kad jo piešinys neatitinka nei asmeninių lūkesčių, nei tikrovės. Pastebėkite, kad tokio amžiaus vaikai neretai savo piešiniuose prideda įvairių papildomų detalių, tarsi bandydami pataisyti kūrinį, tačiau dažniausiai galutinis rezultatas jų vis tiek nedžiugina.
Donata: labai svarbu padėti mokiniams atrasti tai, kas jiems iš tiesų patinka. Pavyzdžiui, penktoje klasėje niekaip negalėjau sudominti vieno mokinio dailės pamokomis, tačiau viskas pasikeitė pradėjus grafikos meno temą - jo akys sužibo, kūrybiškumas tarsi „įsijungė“. Jis susipirko įvairiausių priemonių šiai technikai įgyvendinti, vedė eskizų sąsiuvinį, nuolat rodė, ką naujo nupiešė, išraižė, atrado.
Kalbant apie paauglius, svarbu, kad menas jiems nebūtų tik „privaloma“ veikla - jie turi patys atrasti įdomius muziejus, menininkus, meno kryptis. Šiame amžiuje ypač svarbus priklausymas grupei ar bendruomenei, todėl dažnai muzika, šokis, vizualieji menai ar kinas tampa jungiamąja grandimi tarp bendraamžių, paskatina pokalbius ir bendrystę. Pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje mokinių iniciatyva atsirado meno klubas „Menas iki pietų“: kartą per mėnesį kartu lankomės parodose ir vėliau kavinėje aptariame įspūdžius.
Rūta: noriu paantrinti Donatai - vaikams labai naudinga rodyti žinomų menininkų kūrinius kaip pavyzdžius. Juk, mokydami matematikos, taip pat nesitikime, kad vaikas viską atras nuo nulio - mokome to, kas jau atrasta, tikėdamiesi, jog atsispyręs nuo esamų žinių jis užaugęs sukurs kažką naujo. Taip ir su menais: turime nepaprastą istorinę raidą, kurioje lygiagrečiai vystėsi ir mokslo išradimai, ir meniniai atradimai.
Karjeros planavimas
Todėl aštuntokui reikia padėti suvokti, kuri ugdymo kryptis būtų jam patraukliausia. Galbūt ta gimnazija, kur sustiprintai mokoma inžinerinių dalykų, kalbų, meno dalykų. Būtent tuomet, aštuntoje, devintoje klasėje, turėtų būti „pasimatuojamas“ individualus mokymosi planas, kurį reikės susidaryti dešimtoje klasėje. Tuomet reikia suprasti, kad renkiesi mokomuosius dalykus ne todėl, kad laikysi jų egzaminus, o todėl, kad tai atitiks tavo norimą studijų programą. Jei tokio amžiaus vaikai suvokia, kodėl jiems vieno ar kito mokomojo dalyko reikės, dažnai padidėja jų motyvacija mokytis.
Parama mokyklai
Tai, kad parengti vaiką mokyklai vis sunkiau ir sunkiau, liudija ilgėjanti paramos prašančiųjų eilė. Šiais metais prašančiųjų daugiau. Jau šiuo metu mokyklos yra pateikusios per 5000 šeimų, kuriose augantiems vaikams bus skiriama parama. Tačiau ši parama teikiama iki spalio 20 dienos, tad paramos pasirengimui mokyklai prašančiųjų eilė tikrai išaugs.
Šią paramą gali gauti tik tos šeimos, kurių pajamų vidurkis vienam šeimos nariui - iki 525 litų. Šiuo metu socialiai remtinos šeimos pateikia prašymus ir nemokamam maitinimui, kurių, pasak vyriausiosios specialistės, taip pat daugėja. Nemokamas maitinimas skiriamas tada, kai šeimos nariui tenka iki 700 litų. Tačiau ir šios pajamos gali būti didesnės, kai vaikus augina vienas žmogus, kai šeimoje - trys ir daugiau vaikų. Tad reikia nesibaiminti, skaičiuoti savo pajamas ir rašyti prašymą nemokamam maitinimui gauti.
Pasvalio Svalios progimnazija
Pasvalio Svalios progimnazija dalyvauja ES struktūrinių fondų ir Pasvalio rajono savivaldybės bendrai finansuojamame projekte Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 „Kokybės krepšelis“. Parengtas Pasvalio Svalios progimnazijos veiklos 2021-2022 m. m. ir 2022-2023 tobulinimo planas ir pasirašyta partnerystės sutartis su NŠA ir Pasvalio rajono savivaldybe. Projekto tikslas užtikrinti kiekvieno mokinio pasiekimų ir pažangos ūgtį. Tikslui įgyvendinti pedagogai tobulins kompetencijas apie strategijas, ugdančias aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.