Artėja lietuvių kalbos egzaminas, ir daugelis abiturientų bando suprasti, kaip rašomi samprotavimo rašiniai. Vienas iš svarbiausių dalykų - tinkama rašinio struktūra. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios dalys sudaro samprotavimo rašinį ir kaip jas teisingai parašyti, kad egzamino rezultatas būtų kuo geresnis.
Visų pirma, svarbu žinoti, kad samprotavimo rašinį sudaro kelios pagrindinės dalys:
- Įžanga
- Trys (arba daugiau) dėstymo pastraipos
- Užsklanda (išvados)
Panagrinėkime kiekvieną iš šių dalių atskirai.
Įžanga
Įžanga yra pirmoji ir labai svarbi rašinio dalis. Įžangos pirmas sakinys turėtų sudominti skaitytoją. Svarbiausias įžangos sakinys yra paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
Rašant įvadą, svarbu suprasti temą. Tam padeda raktinių žodžių suradimas ir jų prasmės išsiaiškinimas. Šioje pastraipoje galite paaiškinti sąvokas (svarbiausias), aprašyti trumpai epochos bruožus. Šioje pastraipoje reikia nurodyti problemą ir įvardinti pagrindinę mintį į kurią toliau atsakysite dėstymo pastraipose.
Tačiau svarbu įsidėmėti, kad šioje pastraipoje negalima argumentuoti, minėti kokiais autoriais remsitės, reikėtų vengti banalių pradžių, kaip „dauguma“ ar „daugelis“.
Dėstymo pastraipos
Samprotavimo rašinį sudaro 3 dėstymo pastraipos. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra - silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai. Kiekvienos iš šių pastraipų struktūra yra vienoda:
- Pirmasis teminis sakinys - teiginys (su raktiniais žodžiais), jis nurodo apie ką kalbėsite pastraipoje.
- Toliau - argumentavimas, tai yra bendro pobūdžio aspekto aiškinimas. Kalbėjimas apie autorių dar kol kas negalimas.
- Tuomet galima pereiti prie autoriaus ar jo kūrinio. Turite įpinti autoriaus biografiją, istorinį kontekstą, sąsają su dabartimi bei aktualumą.
- Galiausiai, paskutinis sakinys - dalinė išvada, tai gali būti tiek išsakomas teiginys po samprotavimo, tiek jūsų nuomonė.
Pirmieji dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>.
Rašydami kitas dėstymo pastraipas susiekite jas su pirmąją ar antrąją, vartokite tokius žodžius, kaip „viena vertus/„kita vertus“, „pirmiausia, antra, galiausiai“, „taip pat“.
Norint gerai parašyti dėstymo pastraipas rašykite nuosekliai, „neklijuokite“ sakinių, analizuokite pasirinktą siužetą, o nesistenkite jo atpasakoti. Nemoralizuokite ir nesiūlykite savo nuomonės, argumentavimui skirkite pusę savo pastraipos. Rašykite tik III ar beasmene forma.
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
Įvadas į Lietuvos valstybinius kalbos egzaminus
Užsklanda (išvados)
Užsklanda turi būti viso rašinio apibendrinimas, čia negalima pateikti jokių naujų idėjų. Šioje pastraipoje pirmu sakiniu užtvirtinate tekstą. Negalite atkartoti dalinių išvadų ar minėti autorių ir jų kūrinių, tai turi būti perfrazuotos dalinės išvados. Naujos mintys jau nebegalimos.
Keliais sakiniais galite aprašyti aktualumą ir vertę. Dažniausiai išvadų rašymas pradedamas tokiais sakiais „Apibendrindamas galiu teigti (galima sakyti), jog (kad)...“
Pirmiausia parašyk ne įžangą ar pastraipas, o užsklandą, nes ją parašyti lengviausia.
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį.
Svarbu! Likus trims dienoms iki egzamino, turbūt niekas jau nepatartų karštligiškai „kamšyti spragas“ - skaityti neperskaitytus kūrinius ar mokytis gramatikos. Todėl reikėtų stengtis tų dienų intensyvų kartojimosi procesą būtinai derinti su kiekvienam tinkančiomis poilsio ir streso valdymo formomis: sportu, pasivaikščiojimu gamtoje, bendravimu su draugais ar artimaisiais (kas kam labiausiai tinka). Tik pailsėjęs žmogus geba produktyviai dirbti, spręsti problemas ir racionaliai mąstyti - ir čia nepriklausomai nuo to, kiek žinių gebėjo įsiminti.
Sėkmės egzamine!
