Daugiabučio namo bendrija ar individualus būstas: Palyginimas ir aspektai

Sprendimas, kur gyventi - bute ar name, yra vienas svarbiausių kiekvienam žmogui. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: finansinių galimybių, pomėgių, patogumo ir gyvenimo būdo. Šiame straipsnyje panagrinėsime buto ir namo privalumus bei trūkumus, kad padėtume jums priimti geriausią sprendimą.

Butas: Privalumai ir trūkumai

Butas - tai gyvenamasis būstas, skirtas vienai šeimai ar asmeniui. Dažniausiai butai yra daugiabučiuose namuose, o jų dydis matuojamas pagal gyvenamąjį plotą arba kambarių skaičių.

Privalumai:

• Patogus susisiekimas: Dažniausiai butai yra patogioje vietoje, lengvai pasiekiami viešuoju transportu arba automobiliu. Nuo Naujamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Markučių per 30 min galima pasiekti bet kurią reikalingą įstaigą ar miesto vietą.
• Centrinės komunikacijos: Bute dažniausiai nereikia rūpintis apšildymu, karštu ir šaltu vandeniu bei kanalizacija.
• Mažiau priežiūros: Butui reikia mažiau priežiūros nei namui, nes nereikia rūpintis kiemu ar aplinka. Gyvenant daugiabutyje, namo ir jo aplinkos priežiūra yra paprastesnė bei dažniausiai kainuoja pigiau, ja rūpinasi daugiabutį namą administruojanti bendrovė. Daugelį namo sistemų taip pat prižiūri namo administratorius, todėl patiems gyventojams nereikia galvoti apie jų taisymą ar atnaujinimą.
• Likvidumas: Butą yra kur kas lengviau ir greičiau išnuomoti nei namą. Butą lengviau išnuomoti ar parduoti nei namą, ypač jei jis yra geroje vietoje. Butai yra likvidesni, ir kuo pigesnis butas, tuo jis yra likvidus.
• Saugesnė aplinka: Daugiabučiuose namuose dažnai būna saugiau nei individualiuose namuose.
• Didesnis pasirinkimas: Be to, didesniąją dalį gyvenamojo fondo Lietuvoje sudaro butai, kas reiškia, kad jų pasirinkimas rinkoje dažniausiai yra didesnis.
• Įperkamumas: „Pagrindiniai buto privalumai yra didesnis tokio tipo būsto pasirinkimas, didesnis likvidumas ir santykinai geresnis įperkamumas, palyginti su individualiais namais“, - apibendrina turto vertintojas ir įmonės „Marleksa“ vadovas Marius Kondratas.
• Infrastruktūra: Todėl rajonai, kuriuose yra bent keli ar keliolika daugiabučių, dažnai turės santykinai gerai išvystytą infrastruktūrą. Vadinasi, galėsite naudotis geriau išvystytomis paslaugomis šalia gyvenamosios vietos ir taip kasdien taupysite laiką kelionėms.
• Tvarumas: Gyvenimas bute bent keliais aspektais gali būti tvaresnis pasirinkimas, palyginti su gyvenimu individualiame name. Tai apima įvairesnes susisiekimo galimybes, trumpesnį atstumą iki miesto centro, mažesnes eksploatacijos sąnaudas.

Trūkumai:

• Ribota erdvė: Butuose dažnai trūksta erdvės, ypač jei šeima didelė.
• Nėra savo lauko: Bute neturėsite savo kiemo, kur galėtumėte leisti laiką gamtoje.
• Kaimynai: Gyvenant bute, galite susidurti su triukšmingais ar nemaloniais kaimynais.
• Ribotos galimybės: Bute negalėsite įgyvendinti visų savo idėjų, pavyzdžiui, įsirengti pirtį ar sodą.
• Priklausomybė nuo kitų: Bute esate priklausomas nuo kaimynų ir bendrijos, pavyzdžiui, dėl šildymo ar remonto.

Namas: Privalumai ir trūkumai

Namas - tai pastatas, skirtas žmogui gyventi. Namą sudaro stogas ir sienos, saugančios gyventojus nuo oro sąlygų ir įsibrovėlių. Name gali gyventi žmonės, naminiai gyvūnai ir kiti gyvūnai.

Privalumai:

• Daug erdvės: Name turėsite daug erdvės, kur galėsite patogiai gyventi su šeima. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojai, pasinaudodami banko finansavimu, įsigyja vidutiniškai apie 100-150 kv. m ploto namus. Tai apie 2,7 karto didesnis ploto būstas, palyginti su tais atvejais, kai įsigyjamas butas (vyrauja 36-55 kv. m ploto butai).
• Savas kiemas: Name turėsite savo kiemą, kur galėsite leisti laiką gamtoje, auginti gėles ar daržoves. Be to, su namu įgyjamas ne tik pats pastatas, bet ir sklypas. Ilgainiui, kaip pastebi M. Kondratas, sklypas, ant kurio stovi namas, gali tapti vertingesniu už patį pastatą.
• Privatumas: Name turėsite daugiau privatumo nei bute, nes nebūsite priklausomas nuo kaimynų.
• Individualumas: Namui galėsite suteikti individualumą, įrengdami jį pagal savo skonį ir poreikius. Be vertės aspekto, gyvenimas individualiame name gali būti patogesnis, nes užtikrina daugiau privatumo, daugiau erdvės viduje ir išorėje, suteikia galimybę pagal savo poreikius pritaikyti įvairius sprendimus, pavyzdžiui, įsirengti šiltnamį, šuns voljerą ar vaikams skirtą batutą.
• Autonomiškumas: Name būsite autonomiškas, nes nepriklausysite nuo butų ūkio tarnybų.
• Energetinis efektyvumas: Nors individualaus namo statybos gali lemti didesnes pirmines emisijas, pasirinkus pažangius techninius sprendimus, jo eksploatacijos sąnaudas galima sumažinti iki minimumo ar paversti jį papildomu energijos generavimo šaltiniu. Pavyzdžiui, ant tinkama kryptimi pasukto namo stogo galima įrengti didesnės galios saulės elektrinę, kurios užteks ne tik namo poreikiams, bet ir elektromobiliui įkrauti ar kitiems savininkui priklausantiems NT objektams aprūpinti elektra.

Trūkumai:

• Didesnės išlaidos: Namo išlaikymas gali būti brangesnis nei buto, nes reikia mokėti už šildymą, vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kitas paslaugas.
• Daugiau priežiūros: Namui reikia daugiau priežiūros nei butui, nes reikia rūpintis kiemu, sodu, stogu ir kitais dalykais.
• Susisiekimas: Jei namas yra toliau nuo miesto centro, susisiekimas gali būti sudėtingesnis.
• Laikas: Namo priežiūra reikalauja daug laiko ir pastangų.
• Saugumas: Individualiuose namuose gali būti mažiau saugu nei daugiabučiuose.
• Nelikvidumas: Tačiau renkantis individualų namą lengviau padaryti esminių klaidų, dėl kurių sumažėtų jo likvidumas. Viena iš tokių klaidų yra prasto sklypo pasirinkimas. Kaip pastebi M. Kondratas, mažo ploto sklypai buvusiose sodų bendrijose ar sklypai su prastai išvystyta infrastruktūra gali sumažinti paties namo vertę. Nelikvidus sklypas dažnai apriboja galimybes gauti reikiamo dydžio banko finansavimą.

Valdymo formos daugiabučiuose namuose

Visi daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (laiptinės, stogas, vamzdynai, šildymo sistemos ir pan.) butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienam savininkui priklausanti dalis yra proporcinga jo turimų patalpų naudingojo ploto santykiui su viso namo plotu.

Daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė valdoma bendraturčių susitarimu. Būtent patys savininkai turi nuspręsti, koks valdymo būdas jiems tinkamiausias. Jeigu gyventojai neįsteigia bendrijos ir nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių, kuris rūpinasi bendrojo naudojimo objektais. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas įtvirtino šią sistemą, ir ji tebėra aktuali iki šiol.

Yra trys pagrindinės daugiabučio namo valdymo formos:

• Bendrija
• Jungtinės veiklos sutartis (partnerystės)
• Administratorius

Bendrija

Savininkų bendrija - tai populiariausia daugiabučių valdymo forma, suteikianti gyventojams galimybę patiems spręsti dėl namo priežiūros ir tvarkymo. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti visus daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkus, įgyvendinanti jų teises bei pareigas ir atstovaujanti bendriems interesams. Bendrijos steigimą inicijuoti gali kiekvienas buto savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos institucijos. Praktikoje dažniausiai steigimą inicijuoja aktyvūs namo gyventojai.

Bendrijos valdymas. Sprendimus bendrijoje priima bendrijos susirinkimas, valdyba arba pirmininkas. Visi klausimai sprendžiami balsų dauguma, o tvarka, kaip balsuojama ir priimami sprendimai, nustatoma įstatuose. Nors bendrijos steigimas reikalauja suderinti visų gyventojų interesus, šis modelis leidžia savininkams tiesiogiai spręsti dėl įmokų dydžio, darbų eiliškumo ir rangovų pasirinkimo.

Delegavimas administratoriui. Įsteigta bendrija neprivalo pati atlikti visų techninių darbų. Ji gali sudaryti sutartį su administruojančia įmone, kuriai deleguojamos kasdienės priežiūros funkcijos: raštvedyba, buhalterija, šilumos mazgų priežiūra, elektros ar vandens sistemų remontai.

Bendrijos biudžeto lėšomis gali būti finansuojamos administracinės išlaidos: valdybos narių skatinimas, transporto, kanceliarinių prekių ar smulkių organizacinių poreikių padengimas.

Jungtinės veiklos sutartis (JVS)

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra viena iš trijų įstatymų numatytų daugiabučio namo valdymo formų. Ji dažniausiai taikoma mažiems daugiabučiams - nuo 3 iki 10 butų.

Valdymo modeliai. Jei reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų sutikimo.

Teisinė forma. Jungtinės veiklos sutartis privalo būti rašytinė, o tam tikrais įstatymo numatytais atvejais - ir patvirtinta notariškai.

Sutarties galiojimas. Jungtinės veiklos sutartis nustoja galioti, kai pasikeičia bent vienas buto savininkas. Kadangi butai nuolat parduodami ar paveldimi, ši valdymo forma tampa nepatogi didesniems namams.

Administratorius

Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų priežiūra, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus šiems objektams išsaugoti ir tinkamai naudoti pagal jų paskirtį.

Administratorius - kraštutinė priemonė. Jeigu daugiabučio namo savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių. Šis sprendimas užtikrina, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be priežiūros.

Administratorių gyventojai renkasi iš savivaldybės sudaryto ir viešai paskelbto sąrašo.

Išlaidų padengimas. Už administravimą moka patalpų savininkai proporcingai jiems priklausančiam naudingojo ploto dydžiui. Kitaip tariant, taikomas tarifas už 1 m², kuris nustatomas atsižvelgiant į darbų sąrašą, pastato amžių, būklę, transporto ir kitų paslaugų kaštus.

Kaupiamosios lėšos. Gyventojai moka ne tik už einamąją priežiūrą, bet ir kaupia lėšas remontui bei renovacijai. Administratorius privalo kasmet pateikti gyventojams ataskaitą apie surinktų ir panaudotų kaupiamųjų lėšų dydį, darbų sąmatas, atliktų darbų aktus.

Individualių namų savininkų bendrijos

Pastaruoju metu individualių namų ir dvibučių namų savininkai vis dažniau buriasi į bendrijas. Individualių namų (taip pat ir dvibučių) savininkų bendrijas steigiame vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Šiame įstatyme nurodyta, kad vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais, priskiriami kitos paskirties pastatams.

Indvidualių namų ir dvibučių namų Lietuvoje statoma nemažai, o pastaruoju metu jų savininkai vis dažniau buriasi į bendrijas, kodėl? Skubios pagalbos steigiant individualių namų savininkų bendriją prašoma, kai individualių namų kvartalo statytojas (investuotojas) pasiūlo namų savininkams perimti valdyti tam tikrus inžinerinius tinklus, ir toks būdas tikrai pasiteisina. Kai namus įsigiję savininkai pamato, kad jie turi ne tik savo asmeninių, bet ir bendrų su kitais kaimynais intersų, o kartu - ir bendrų pareigų, kyla natūralus noras trėti bendrą valdymo organą, o bendrija tam puikiai tinka.

Bendrija gali atstovauti savininkams, gindama jų interesus, santykiuose su kitomis organizacijomis (valstybinėmis ir privačiomis), gali savininkų vardu derėtis, pasirašyti sutartis ir panašiai.

Statistika

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, butai šiandien sudaro apie du trečdalius viso su paskola įsigyjamo būsto. 2023 m. I pusmetį įsigytų butų vidutinis plotas sudarė apie 61 kv. m., o vidutinis finansuotų gyvenamųjų namų plotas buvo apie 143 kv. m. Vidutinė finansuojamų butų kaina per metus augo apie 7 proc. ir 2023 m. I pusmetį buvo apie 124 tūkst. eurų. Spartesnis kainų augimas pastebėtas ties finansuotais individualiais namais, kur vidutinė kaina per metus augo apie 12 proc. ir 2023 m. I pusmetį vidutiniškai sudarė apie 147 tūkst. eurų.

tags: #namu #bendrija #ar #bustas #kas #geriau