Vestuvių išlaidos ir dizainerio Liutauro Salasevičiaus kūryba

Planuojant vestuves, svarbu atsižvelgti į daugybę išlaidų, kurios gali gerokai patuštinti piniginę. Nuo santuokos rūmų mokesčių iki vestuvinės suknelės nuomos - kiekviena smulkmena reikalauja finansinių investicijų.

Santuokos užregistravimas Santuokų rūmuose kainuoja vos 20 eurų. O štai poros tradicinių auksinių vestuvinių žiedų kainos startuoja nuo 400 eurų.

Vestuvių ceremoniją norintiesiems rengti bažnyčioje reikia turėti omenyje, kad jai teks paaukoti. Nors parapijos neskelbia, kokia tai turėtų būti suma, nemanykite, kad apsieisite su keliomis dešimtimis eurų. Socialiniuose tinkluose jaunavedžiai dalinosi savo patirtimi ir teigė esą "aukos" Klaipėdos bažnyčiose siekia 100-200 eurų. Norintieji tuoktis bažnyčioje dar turės lankyti sužadėtinių rengimo kursus, vykstančius Šeimos centre.

Šventės vieta - irgi labai svarbu. Turint užmojų šventę švęsti pernakt reikėtų rinktis iš nemenko sąrašo kaimo turizmo sodybų, dvarų ar vilų. Taupydami pinigus būsimi sutuoktiniai vis mieliau renkasi restoranų, pobūvių sales. Ir čia vakarėlį rengia ne dvi dienas, o iki vidurnakčio ar šiek tiek ilgiau. Kainos čia irgi svyruoja. Vienuose Klaipėdos restoranuose vienam asmeniui maisto ir gėrimų kaina šventinėje vakarienėje kainuoja 40-50 eurų. Kitur, pavyzdžiui, viešbučiuose, panašiai atsieitų tik maistas, tačiau dar 900 eurų reikėtų mokėti už nutrauktą svečių kambarių rezervaciją - kad niekas netrukdytų iš šalies. Šiuolaikiškesnis variantas šiltuoju metų laiku - laivas. Vestuves švenčiant nuo, tarkime, 18 val. iki vidurnakčio, 40 žmonių galinčio priimti laivo nuomos kaina siektų 1 300 eurų, maistas ir gėrimai vienam žmogui - po 20-30 eurų. Žodžiu, solidi vieta, gardus maistas ir ūžesys su draugais iki vidurnakčio jaunavedžiams atsieitų nuo 2 000 eurų. Pridėkime ir vestuvinį tortą.

Vienas svarbiausių vestuvių akcentų - nuotakos suknelė. Proginių suknelių salonuose nuomos kainos vidutiniškai siekia 300 eurų. Įdomu, jog nuotakos, kurios vilkės naują suknelę, turės sumokėti pusę sumos, už kurią salonas ją įsigijo. E. parduotuvėje "eBay" galima rasti net 15-20 svarų kainuojančių suknelių. Vis dėlto drabužius vestuvėms pirkti internetu gana pavojinga. Padoresnių suknelių galima rasti ir lietuviškuose internetiniuose portaluose. Čia galima rasti ir kuklių, stilingų, ir puošnesnių suknelių už gana nedidelę kainą - 200-300 eurų. Klaipėdietė drabužių dizainerė Modesta Šukė, šiame versle turinti 20 metų patirtį, sako, jog suknelę pasisiūti pas dizainerį kainuoja maždaug nuo 1 400 eurų. Jaunikiams pasipuošti - kur kas paprasčiau. Dailų kostiumą galima ir pasisiūti, ir išsirinkti populiariose parduotuvėse už maždaug 150 eurų.

Dažnai sakoma, kad vestuvių datą reiktų nusistatyti visų pirma atsižvelgus į fotografo tvarkaraštį. Tačiau net ir gana kuklių vestuvių norinčius jaunuolius teks nuliūdinti - fotografų paslaugų kainos po euro įvedimo šoktelėjo maždaug trečdaliu. Viena profesionali Klaipėdos fotografė (savo tapatybės atskleisti nenorėjo) atsiuntė savo pasiūlymą: "Fotografuodama nuo pasiruošimo (jaunųjų ar tik jaunosios) iki pobūvio pradžios, vėliau atiduodu ne mažiau nei 200 retušuotų nuotraukų "skaitmenoje", paruoštų spausdinimui bei įkėlimui ar siuntimui internetu, plius 10 atspausdintų nuotraukų 15x23 formatu. Fotoalbumas ar knyga atskirai skaičiuojami pagal pasirinktą tipą bei lapų kiekį ir t. t. Panašias sumas įvardija ir kiti fotografai. Tie, kam skaitant akys ant kaktos iššoko, gali kreiptis į jaunus pradedančius fotografus.

Kokios vestuvės be vedėjo? Juk jie ne tik "šefuoja" visą renginį, svečius, bet ir užpildo nejaukias tylos akimirkas, pralinksmina svečius, jei renginys pradeda išsikvėpti. Kainos priklauso nuo sezono, miesto ir žmonių skaičiaus. Kiti renginių vedėjai galbūt vietoje didžėjaus pasiūlytų fakyrų šou ar kitą pramogą. Dekoracijų kainos skiriasi priklausomai nuo žmonių kiekio, bendros vizijos ir pageidavimų.

Taigi preliminariais skaičiavimais, kuklios, tačiau skoningos vestuvės gausiam 40-ies žmonių būriui patraukliame uostamiesčio restorane, vestuvinę suknelę nebrangiai pasiskolinus iš proginių rūbų salono, atsieitų apie 4 150 eurų. "Tačiau reikėtų nepamiršti, jog visada yra galimos įvairios alternatyvos ir daugybė vietų, kur būtų galima sutaupyti. Vienas iš patarimų, ką siūlome mūsų jauniesiems - ieškoti galimų dekoro rekvizitų savo senelių ar tėvelių spintose, kuriose galima rasti tikrų lobių. Šventės gėlės galėtų būti vazonėliuose, kurias galite auginti net ir prabėgus jūsų svajonių šventei. Beje, ar ne puiku būtų, jei desertų stalą nuklotų draugių, tetų ar močiučių kepti pyragai vietoje prabangių tortų.

Vestuvių mažėti pradėjo nuo 1992 metų, kai atsivėrė galimybės lietuviams išvykti į užsienį. Prieš tai Klaipėdoje kasmet jų buvo skaičiuojama per 2 tūkstančius. 1996 m. santuokų skaičius nukrito iki 1 271, maždaug toks skaičius vyrauja ir dabar. Skaičiaus mažėjimą lemia gimstamumo sumažėjimas, emigracija, galbūt šiek tiek lemia ir ekonominiai veiksniai.

Kai dabar draugai planuoja vestuves ir klausia patarimo, ar kelti "balių", ar daryti tik jaukų vakarą, galių pasakyti - jeigu gali rinktis tarp šių dviejų variantų, rinkis didelę šventę.

Žvelgiant į vestuvių išlaidas, galima pastebėti, kad jos priklauso nuo daugelio faktorių. Štai keletas pavyzdžių, kaip poros planavo savo vestuves ir kiek tai kainavo:

• Greta: "Savo vestuves šventėme laive, tuokėmės Santuokų rūmuose. Viskas kainavo 23-24 tūkst. litų. Dalį sumos sudarė tėvų dovana vestuvių proga, o visa kita sutaupėme patys."
• Indrė: "Rengėme kaimiško tipo vestuves, nes jos lengvos, neįpareigojančios. Su sutuoktiniu stebuklingų atlyginimų darbe negaudavome, tad su pinigėliais padėjo tėvai. Viskas kainavo iki 30 tūkst. litų. Sutaupėme patys pasigaminę kvietimus, dekoracijas. Šventėme labai gražioje vietoje, džiugino supanti gamta. Po ceremonijos važiavome į aerodromą, kuriame mūsų laukė du dviviečiai lėktuvėliai, paskraidino virš gimtųjų vietovių. Visą vakarinę dalį vedė muzikantai, parengę daug smagių žaidimų."

Apibendrinant vestuvių kainas, galima sudaryti lentelę, kurioje būtų pateiktos apytikslės išlaidos:

Liutauras Salasevičius: dizainerio kelias ir kūrybos ypatybės

Kū­rė­jas ma­lo­nu­mu va­di­na to­kius su­grį­ži­mus į sa­vo gim­ti­nę ir šie­met čia pri­sta­tė ju­bi­lie­ji­nę ko­lek­ci­ją „Ma­dam pa­reis vė­liau“. Kai Liu­tau­ras iš­vy­ko iš Rad­vi­liš­kio į sos­ti­nę, jam bu­vo 23-eji. Šian­dien di­zai­ne­riui 38-eri. Pra­dė­jęs sau siū­ti de­šim­ties me­tų, Liu­tau­ras žai­biš­kai pra­si­sky­nė ke­lią ir į pa­si­puoš­ti mėgs­tan­čių mo­te­rų šir­dis. Kiek ap­ši­lęs ko­jas, vi­za­žis­tas, kir­pė­jas ir di­zai­ne­ris į pa­sau­lį iš­lei­do sa­vo pir­mą­sias dvi va­ka­ri­nių su­kne­lių ko­lek­ci­jas. Po jų se­kė ves­tu­vi­nių su­kne­lių ko­lekcijos pri­sta­ty­mas, o šie­met Vil­niu­je, ap­leis­to­se pro­fsą­jun­gų rū­mų pa­tal­po­se ant Tau­ro kal­no, ku­ris anks­čiau bu­vo va­di­na­mas Šmėk­lų kal­nu, L. Sa­vo gim­tą­jį mies­tą Liu­tau­ras nu­ste­bi­na jau ant­rus me­tus iš ei­lės - per­nai per Bur­biš­kio dva­re vy­ku­sią Tul­pių šven­tę taip pat bu­vo pa­de­monst­ruo­ta nau­jau­sia jo ma­dos na­mų ko­lek­ci­ja. Po šių­me­tės ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mo ne ką ma­žes­nio siurp­ri­zo su­lau­kė ir L. Prieš pat šių­me­tės ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mą Rad­vi­liš­ky­je, per pa­tį mo­de­lių ren­gi­mo ir puo­ši­mo įkarš­tį, L.

Dizaineris teigia:

• Ne­pa­ju­tau di­de­lio skir­tu­mo de­monst­ruo­da­mas ko­lek­ci­ją Vil­niu­je ir Rad­vi­liš­ky­je. Juk Vil­nius - ta pa­ti pro­vin­ci­ja, su­va­žia­vu­si į šį mies­tą.
• At­va­žia­vęs į Vil­nių, iš kar­to at­si­ra­dau la­bai ge­ro­je ter­pė­je.
• Ma­no is­to­ri­ja la­bai pa­pras­ta. Ma­no mo­čiu­tė bu­vo siu­vė­ja, ma­no ma­ma - siu­vė­ja, aš pa­ts nuo ma­žų die­nų vi­sa tai ma­čiau ir jau dar­že­ly­je ži­no­jau, kuo bū­siu.
• Vi­sas ma­no už­dar­bis yra su­ki­ša­mas į ma­no ko­lek­ci­jas. Aš žiau­riai daug dir­bu, ne­skai­čiuo­da­mas va­lan­dų ir vis­kas, ką už­dir­bu, su­gu­la į su­kne­les, nes aš jų ne­par­da­vi­nė­ju.
• Aš tu­riu sa­vo kai­ną, ta­čiau pro­gi­niam, ne­kas­die­niam rū­bui pi­ni­gų ran­da­ma.
• Aš pa­ts, kai va­žiuo­ju į se­mi­na­rus, mėgs­tu, kai dės­ty­to­jai at­ro­do įspū­din­gai.
• Lab­da­ry­nai ma­nęs ne­glu­mi­na ir ne­ma­tau juo­se jo­kios gė­dos. Koks skir­tu­mas tarp rū­bų nuo­mos ir lab­da­ry­no: ir ten, ir ten rū­bas jau yra dė­vė­tas ir ne­ži­nai, kas jį dė­vė­jo.
• Man čia vis­kas tin­ka ir pa­tin­ka. Ar vi­siems pa­tin­ku aš?
• Esu la­bai punk­tua­lus. Žiau­riai ne­mėgs­tu bui­ti­nių dar­bų - ne­su jiems su­tver­tas.
• Aš ne­ži­nau, kas tu­rė­tų nu­tik­ti, kad iš­min­čiau iš Lie­tu­vos.

Liu­tau­ras ne­bi­jo eks­pe­ri­men­tuo­ti ir no­ri vis­ką iš­ban­dy­ti. Jis ne­mėgs­ta ap­si­krau­ti šmut­kėm ir dra­bu­žius iš­da­li­na, jei tik po­rą me­tų neuž­si­vel­ku. Dizaineris mėgs­ta juos keis­ti ir ap­si­pir­ki­nė­ti.

Pasak Liu­tau­ro, jis yra sa­vo ša­lies pa­trio­tas ir jam la­bai pik­ta ant klien­čių, ku­rios, vi­są gy­ve­ni­mą pra­gy­ve­nu­sios Lie­tu­vo­je, kal­ba ru­siš­kai. Aš su jo­mis kal­bu lie­tu­viš­kai.

tags: #liutauro #salaseviciaus #sukneliu #nuoma