Lietuvos valstybę kuria Tauta.
Artėjantys 2019 metų rinkimai ir galimybė kartu su jais suorganizuoti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, siekiant praplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes, vis dar kelia tam tikras įtampas ir nesutarimus tarp politikų, teisininkų, užsienio lietuvių bei platesnėje visuomenėje Lietuvoje. Tačiau prieš pradedant bet kurią diskusiją šiuo klausimu būtina atsispirti nuo 1992 m. Konstitucijos.
Mūsų Konstitucija numato tik du tautos suvereniteto tiesioginės išraiškos būdus - referendumą ir rinkimus (visuotinė piliečių apklausa arba plebiscitas nėra tautos suvereniteto tiesioginė išraiškos forma). Tačiau ir pats rinkimų institutas parodo, kaip neatsiejamai abu tautos suvereniteto pasireiškimo būdai yra tarpusavyje susiję, nes atstovaujamoji demokratija parlamente gali funkcionuoti tik dėka tiesioginės demokratijos.
Kaip žinoma, dabar galiojančiame Referendumo įstatyme yra numatyta, jog šalia „privalomų“ referendumų galima organizuoti ir „konsultacinius (patariamuosius)“ referendumus, o klausimas dėl pastarojo referendumo sprendimo įgyvendinimo „turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka“. Pastaroji įstatymo nuostata tarsi leidžia daryti išvadą, jog šio referendumo rezultatai gali būti neįpareigojantys.
Taigi, Konstitucija nedraudžia Lietuvoje organizuoti visuotinių piliečių apklausų, tačiau būtų nekorektiška jas vadinti „referendumu“, nes pagal Konstituciją referendumas yra viena iš tautos suvereniteto išraiškos formų, kurio metu klausimai yra „sprendžiami“, o ne „konsultuojamasi“ dėl jų.
Konstitucijoje nėra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai nustatyti yra įstatymo leidėjo prerogatyva, tačiau dabartinės mūsų Konstitucijos oficialioje publikacijoje nurodyta, jog ji buvo priimta referendume 1992 m. spalio 25 dieną, o 2004 m. konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra sudedamoji Konstitucijos dalis) preambulėje yra teigiama, jog Seimas šį konstitucinį aktą priėmė, „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“.
Jau buvo minėta, jog Konstitucijos 151 straipsnyje teigiama, jog pačiai Konstitucijai priimti ir įsigalioti yra reikalaujama daugiau kaip pusės visų Lietuvos rinkėjų pritarimo. Šią konstitucinę nuostatą aiškinant kartu su Konstitucijos 148 straipsnyje numatyta ypatinga Konstitucijos pirmojo (bei keturiolikto) skirsnio apsauga, galima būtų konstatuoti, jog, norint referendume pakeisti Konstitucijos pirmojo skirsnio nuostatas (išskyrus 1 straipsnį) yra būtina, kad tam pritartų, minėtame 151 straipsnyje numatyta ne mažesnė nei pusės visų Lietuvos rinkėjų balsų dauguma.
Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
2024 m. gegužės 12 d. vyko privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Jis laikomas įvykusiu, nes dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Tačiau šiam sprendimui pritarė mažiau negu pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Paskutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828, t. y. 59 proc. rinkėjų. Tam, kad pilietybė būtų išsaugota, iš jų pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 (73,9 proc.) balsavusiųjų. Vis dėlto šių balsų nepakako, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta.
VRK duomenys apie referendumo rezultatus
Kad pokyčiai būtų įgyvendinti, už pataisą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“ politikų sesija
Sekmadienį antrą kartą rengtam ir neįvykusiam referendumui dėl dvigubos pilietybės, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė Seime registravo Pilietybės įstatymo pataisas. Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.
„Registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. išvykę, gimimu įgyję LR pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgyję ne gimimu. Taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgyję Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, - akcentavo D. Asanavičiūtė.
Pataisų iniciatorė taip pat siūlo asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, nustatyti terminą, kada privalo pranešti Lietuvos institucijoms apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai baigs galioti asmens Lietuvos pilietybę patvirtinantis dokumentas (jeigu toms valstybėms nėra taikoma išimtis šio įstatymo 7 straipsnyje). Šiuo metu asmuo pranešti įgaliotoms institucijoms turi 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo. Manoma, kad tokia nuostata dabar yra neveiksminga, o keičiantis asmens pilietybę patvirtinančius dokumentus asmuo galėtų informuoti atitinkamas institucijas apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
D. Asanavičiūtė sako, kad Lietuva atsiduria „teisinio neįmanomumo situacijoje“. Todėl, pažymi politikė, pirmadienį ji Seime registravo su tuo susijusias Pilietybės įstatymo pataisas.
„Įvykus dviem nesėkmingiems referendumams dėl pilietybės išsaugojimo, faktiškai atsiduriame teisinio neįmanomumo situacijoje (...) Todėl siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas“, - žurnalistams spaudos konferencijoje pirmadienį pranešė D. Asanavičiūtė.
„Antrąkart įvykęs pilietybės referendumas įrodė, kad Lietuvos visuomenė iš esmės pritaria pilietybės išsaugojimo idėjai. Tam šįkart pritarė virš 1 mln. Lietuvos Respublikos piliečių. Deja dėl aukštos kartelės (...) reikia, kad taip rinkimuose pasisakytų 1,2 mln. piliečių“, - pridūrė politikė.
Ji pažymėjo, kad įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990-ųjų kovo 11-osios išvykę, bet gimimu Lietuvos pilietybę įgiję asmenys. Be to, siūloma, kad lietuvišką pasą galėtų išsaugoti ir ne gimimu jį įgiję į NATO valstybę ar NATO partnerę, ES valstybę narę išvykę asmenys. „Tai būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas“, - pabrėžė politikė.
Pasak jos, iš kandidatų į prezidentus buvo tikimasi daugiau įsitraukimo komunikuojant apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
„Visų pirma, norėčiau pasiūlyti paimti veidrodį ir pažiūrėti į save, nes informacijos sklaida priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Įdomu tai, kad taip kritikavę kandidatai apie referendumą pasisakė tik dieną iki jo. Vienos iš didžiausių ir populiariausių partijos pirmininkė taip nieko ir nepasakė. Tai irgi prisideda“, - kalbėjo D. Asanavičiūtė.
„Buvo lūkestis, kad prezidento kampanijos dalyviai garsiai apie tai šnekės ir tai bus viena iš temų padedančių žmones mobilizuoti ir padedančių pasiekti aukšta balsuojančių „už“ kartelę“, - pridūrė ji.
Referendumo iniciatorė D. Asanavičiūtė mano, kad kartelės referendumui mažinimas keltų pavojų konstitucinėms nuostatoms.
„Mano nuomonė yra labai aiški ir paprasta - tai pirmas mūsų Konstitucijos skirsnis. Tai mūsų demokratijos ir laisvės pagrindai ir bazė. Dėl to keitimas, (kartelės - ELTA) mažinimas, būtų pavojinga. (...) Gali precedentas įvykti ir su kitomis Konstitucijos pirmo skirsnio nuostatomis, tai ir sostinė, ir kalba, ir valdžios institucijos“, - spaudos konferencijoje akcentavo D. Asanavičiūtė.
Parlamentarės teigimu, sudarytas precedentas keisti pagrindinius Konstitucijos skirsnius keltų pavojų ir Lietuvos saugumui.
„Šito aš tikrai norėčiau vengti, kai yra karas prie durų ir kai mes matome, kad tos prorusiškos jėgos gana stipriai kyla ir iš balsavimų tas akivaizdu“, - tikino ji.
Sekmadienį Lietuvoje nesėkmingai praėjus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų.
Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims.
„Labai gaila, apmaudu ir širdis skauda, bet tenka pripažinti faktą, kurio naktį nenorėjau pripažinti“, - Eltai sakė D. Asanavičiūtė.
„Jeigu manęs klaustumėte, aš trečią kartą nesiryžčiau to daryti. Tam, kad referendumas įvyktų, turi sukristi labai palankios sąlygos. Reikia milžiniško aktyvumo, o ne 60 proc. Reikia 70 proc. ir didesnio piliečių aktyvumo. Dabar to tikėtis sudėtinga. Du kartai parodė, kad tendencija yra tokia. Tad artimiausiu metu, manau, niekas nesiryš dar kartą skelbti referendumą“, - teigė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad teks ieškoti naujų priemonių, leisiančių priimti sprendimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.
„Matyt, kad teks ieškoti kokių nors kitų sprendimų. Yra iniciatyvų ar norų tiesiog įstatymu tai reguliuoti, bet mes puikiai žinome, kad to padaryti negalime, kad vis tiek reikalingas Konstitucijos keitimas“, - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo premjerė.
I. Šimonytės teigimu, šį kartą referendumui koją kišo ne piliečių aktyvumo trūkumas, tačiau per mažas balsuojančių „už“ skaičius.
„Teks konstatuoti faktą, kad pritrūko ne aktyvumo, o teigiamai balsuojančių. Aktyvumas buvo pakankamas, tiesiog pritrūko teigiamai balsuojančių, kad Konstitucija būtų pakeista. Reikės diskutuoti, kaip tą klausimą išspręsti; Lietuva yra viena iš labai nedaugelio valstybių, kur minėtas apribojimas toks griežtas, koks dabar galioja“, - dėstė premjerė.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai nulėmė per žemas aktyvumas. Anot jo, viešos diskusijos dėl referendumo ir jo tikslų buvo per nuobodžios, tinkamai neinformavo visuomenės.
„Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai. Tos diskusijos, vykusios televizijos ekrane ir kitur buvo vangios, nuobodžios ir štai turime rezultatą“, - pirmadienio rytą spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Vienintelis kelias pasiekti persilaužimą šioje srityje yra pritraukti didesnę dalį žmonių, kurie balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, - tvirtino jis.
Šalies vadovas išskyrė užsienyje gyvenančius lietuvius, kurių aktyvumas buvo ypatingai mažas.
„Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje aktyvumas yra pernelyg mažas. Mes sakome, kad visa tai yra skiriama jiems. Bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, balsavusių skaičius to neparodo“, - teigė jis.
G. Nausėda nemano, kad reikalingų balsų kartelės sumažinimas leistų pasiekti sėkmę tokiuose referendumuose.
„Turime ramiai apmastyti referendumo rezultatą ir galvoti, o ne kiekybiškai nuolat rengti referendumus“, - sakė G. Nausėda.
Prezidentas neatmeta, kad prie neigiamų referendumo rezultatų galėjo prisidėti ir kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus pozicija.
„Galbūt žmonės, kurie balsavo už poną Vaitkų, pasisakiusį prieš tautybės išsaugojimą, nuėjo į kitą referendumo balsų pusę“, - teigė jis.