Kiek reikia uždirbti, norint įsigyti butą Lietuvoje?

Būsto įsigijimas su paskola daugeliui žmonių yra vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Tačiau vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra - kiek reikia uždirbti, kad bankas suteiktų paskolą? Panagrinėkime, kokie yra minimalūs pajamų reikalavimai ir į ką atsižvelgia bankai vertindami paskolos gavėjo galimybes.

Atsakingo skolinimo principai

Vertinant kliento galimybes pasiskolinti būstui, atsižvelgiama į asmens ar šeimos finansines galimybes, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, prašomo kredito sumą ir terminą, turimą nuosavų lėšų dalį, ir kitus veiksnius.

Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, klientų įmokos pagal finansinius bei kitus įsipareigojimus neturi sudaryti daugiau nei 40 proc. jų gaunamų pajamų. "Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius irgi tikino, kad kiekvieno kliento galimybės pasiskolinti vertinamos labai atsakingai.

Taigi, nuo pajamų priklauso, kokio dydžio būsto paskolą žmogus gali gauti. Pasak D. Kalvaitienės, vertinant naujos paskolos suteikimą, įvertinami tiek jau kliento turimi įsipareigojimai, tiek naujai suteikiamos paskolos įmoka.

Norint gauti būsto paskolą, minimalios pajamos atskaičius mokesčius turėtų būti ne mažesnės nei 600 eurų per mėnesį, o paskolą imant su bendraskoliu - nuo 1000 eurų per mėnesį. Svarbu, kad visų, tiek turimų, tiek suteikiamos paskolos mėnesio įmokos neviršytų 40 proc. pajamų. Kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai ir paskolos suteikimas gali priklausyti ir nuo daugiau aplinkybių.

Nors bankai ir vadovaujasi vienodais atsakingo skolinimo principais, jų siūlomas paskolos dydis tam pačiam žmogui gali skirtis. Tuo metu „Luminor“ banko atstovas sakė, kad savo galimybes pasiskolinti būstui įsigyti galima pasitikrinti naudojantis banko interneto svetainėje esančia skaičiuokle.

Būsto pasirinkimas pagal pirkėjų segmentą

Vienišiai

Pasak „Eika“ pardavimų projektų vadovo Justino Šavelskio, įmonės parduodamuose projektuose vienišiai užima itin reikšmingą pirkėjų dalį - apie 21 proc. Vienišiams dažniausiai priskiriami iki 30 m. amžiaus žmonės. Pagrindinis jų kriterijus renkantis būstą - kuo arčiau centro.

Aukštesnes pajamas gaunantys vienišiai orientuojasi į Naujamiestį, Šnipiškes, Žirmūnus ir Baltupius. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys ieško būsto miegamuosiuose rajonuose, o tarp jų pastaruosius 10 metų lyderiauja Pilaitė. Pastebima, kad čia butus neretai įsigyja ir vieniši senjorai.

Vienišiai dažniausiai ieško 1-2 kambarių butų, kurių plotas nuo 30 iki 50 kv. m. Vilniuje pastaruosius 5 metus pastebima išaugusi ne 1, bet 1,5 kambario butų paklausa.

Planuojantiems įsigyti 30-50 kv. m naujos statybos būstą su visa apdaila Pilaitėje vieno asmens pajamos turėtų siekti nuo 650 iki 1100 Eur per mėnesį. Jeigu rinktųsi artimesnius centrui rajonus - stabilios mėnesio pajamos turėtų būti nuo 850 iki 1400 Eur.

Pardavimų statistika rodo, kad kas trečias vienišas asmuo būstą perka su visa apdaila. Pasak ekspertų, vienišiai dažniausiai neturi pakankamai santaupų būsto apdailai.

Poros

Vaikų dar neturinčios poros dažniausiai ieško būsto arčiau centro rajonų su gerai išvystyta infrastruktūra. Prie Naujamiesčio, Žirmūnų, Šnipiškių, Baltupių rajonų prisideda ir vienas iš žaliausių sostinės rajonų Antakalnis. Pilaitė taip pat patenka tarp populiariausių rajonų tarp porų.

Poros renkasi didesnius butus nei vienišiai, jos planuoja ateitį. Porų dėmesio centre - didesni 2 kambarių butai. Jos nori jaustis saugios, kad, esant poreikiui, galėtų du kambarius praplėsti iki trijų, todėl dažnai butai pasirenkami su daugiau langų, įvertinamos vaiko miegamojo įrengimo galimybės.

Jeigu pora planuotų įsigyti nuo 40 iki 60 kv. m ploto butą miegamajame rajone, pavyzdžiui, Pilaitėje, imant kartu paskolą iš banko, vieno asmens stabilus atlyginimas turėtų būti nuo 500 iki 750 Eur.

Bendrai įvertinus poros gaunamas pajamas, būsto įsigijimas tampa finansiškai paprastesnis palyginti su pirkėjais vienišiais. Priešingai nei vienišiai, poros dažniausiai būna kiek vyresnės ir sukaupusios daugiau santaupų, kurias gali išleisti būsto apdailai.

Šeimos

Trečias būsto pirkėjų segmentas - trijų ar daugiau asmenų šeimos. Jos susiduria su dilema - 3-4 kambarių apie 70-80 kv. m butas ar individualusis namas.

Šeimos dažnai susižavi individualiaisiais namais Tarandėje, Zujūnuose, Bajoruose ar Pavilnyje, kur mėgaujasi grynu oru ir galimybėmis gaminti kieme, tačiau vėliau susiduria su infrastruktūros trūkumais, pastebi, kad kelionė į mokymo ar socialinių paslaugų įstaigas užtrunka ilgiau nei planavo.

Tarp populiariausių šeimų rajonų patenka Pilaitė, Santariškės, Jeruzalė, Bajorai, ieškančios geresnės strateginės vietos renkasi Žirmūnus, Saltoniškes, Antakalnį. Norint įsigyti 4 kambarių 80 kv. m butą viename iš populiariausių šeimų miegamųjų rajonų Pilaitėje, vienam asmeniui reikia uždirbti apie 900-1000 Eur per mėnesį.

Ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu Pilaitėje butus įsigyja ir vienišos mamos su vaikais. Jos renkasi 2-3 kambarių mažesnio nei 60 kv. m ploto butus.

Turint 100 tūkst. eurų biudžetą, sostinės Naujamiestyje galima įsigyti 1,5-2 kambarių 33-47 kv. m, Žirmūnuose - 2 kambarių apie 42 kv. m, o Pilaitėje - 3 kambarių 57 kv.

Būsto kainos skirtinguose miestuose

• Vilniuje:
  • Naujos statybos, 2 kambarių 50 kvadratinių metrų ploto butas Santariškėse atsieitų 150 tūkst. eurų.
  • Senos statybos, 2 kambarių, 50 kvadratinių metrų ploto butas Žirmūnuose kainuoja 135 tūkst. eurų.
• Kaune:
  • Naujos statybos, 3 kambarių, 50 kvadratinių metrų butas kainuoja 100 tūkst. eurų.
  • Senos statybos, 2 kambarių butas, 50 kvadratinių metrų ploto Šilainiuose kainuoja 81 tūkst. eurų.
• Klaipėdoje:
  • Naujos statybos, 2 kambarių 50 kvadratinių metrų ploto butas Giruoliuose atsieitų beveik 200 tūkst. eurų.
  • Senos statybos, 2 kambarių, 50 kvadratinių metrų ploto butas Debrecene kainuotų 67 tūkst. eurų.

Vidutinio atlyginimo įtaka būsto įperkamumui

Du asmenys, gaunantys vidutinį darbo užmokestį Vilniuje, gali sau leisti įsigyti 50 kv. m butą. Vienas asmuo, uždirbantis vidutinę algą, gali įsigyti iki 35 kv. m butą, kurio kaina - iki 62 tūkst. eurų. Dviejų vidutines pajamas gaunančių asmenų šeima šiame projekte gali įsigyti iki 70 kv. m butą, kurio kaina - iki 124 tūkst. eurų.

Tokia šeima taip pat gali įsigyti iki 50 kv. m butą buvusioje „Žalgirio stadiono“ teritorijoje plėtojamame projekte „Centro rezidencija“, esančiame visai arti sostinės senamiesčio. Šiame projekte vidutinė 1 kv. m kaina siekia 2556 eurus, o tokio dydžio butas kainuoja apie 128 tūkst.

Skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad pirkėjai jau turi pradinį įnašą, kuris siekia 15 proc., banko suteikiamos paskolos marža siekia 2,3 proc., paskola grąžinama per 25 metus anuiteto būdu.

Gyventojų pajamoms Vilniuje augant sparčiau nei nekilnojamojo turto kainoms, būsto įperkamumas sostinėje šiuo metu yra tikrai aukštas.

Būsto kainos Lietuvoje

Patarimai perkant būstą

Visi specialistai akcentuoja, kad būstą reikia rinktis pagal poreikį ir pirkti ne tada, kada visi perka, o tada kai yra toks poreikis bei galimybės. Todėl naujakuriams pirmiausia rekomenduojama atsakyti į klausimus, kokie nauji poreikiai skatina ieškoti būsto, kokie esminiai reikalavimai jam keliami, kokios finansinės galimybės.

Jei paskolą imsite kartu su partneriu ar partnere, reikės gauti jų sutikimą. Tai - pirmieji žingsniai, padėsiantys atsistoti į vėžias šioje kelionėje su išties sėkminga pabaiga. Radus naują būstą, verta sudaryti planą, išsiaiškinant detales, datas bei suplanuojant reikiamus veiksmus ir darbus, kad viskas vyktų laiku.

Pagrindiniai žingsniai įsigyjant būstą su kreditu

1. Turto išsirinkimas ir apžiūra. Būtina neskubėti ir aplankyti bent 5 projektus. Reikia patikrinti ne tik, ar turtas atitinka dabarties poreikius, bet ir susirasti kuo daugiau informacijos apie plėtojamų projektų privalumus.
2. Finansinės galimybės. Planuodami biudžetą nusistatykite mažiausią sumą, už kurią galėtumėte nusipirkti norimą būstą, ir didžiausią, kurios negalite viršyti. Itin svarbu pagalvoti apie pradinį įnašą.
3. Planuojamo įsigyti būsto dokumentai. Svarbi ne tik faktinė būsto būklė, bet ir jo teisinė registracija, tad prašykite pardavėjo pateikti Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kadastrinę bylą, informuoti apie turto nuosavybės formą.
4. Sandorio šalys. Įsidėmėkite, kad turtą parduoti gali tik to turto savininkas, nebent jis būtų išdavęs įgaliojimą veikti jo vardu ir interesais.
5. Preliminarioji sutartis. Šio etapo sutartis garantuoja, kad pardavėjas jūsų išsirinkto būsto neparduos kitam pirkėjui, o jums parduos už sutartą kainą. Visada ją sudarykite.
6. Pagrindinė sutartis. Sandorio šalys gali laisvai pasirinkti notarą ar notarų biurą, kuriame bus tvirtinama pagrindinė sutartis.
7. Hipotekos sutartis. Hipotekos sutartis tvirtinama notarine tvarka. Iki jos tvirtinimo turite sudaryti kredito sutartį su kredito įstaiga.
8. Galutinis atsiskaitymas. Pirkėjui galutinai ir tinkamai atsiskaičius su pardavėju, pardavėjas turi tai patvirtinti.
9. Faktinio turto priėmimo-perdavimo aktas. Šiuo aktu pirkėjui aktualu užfiksuoti faktinę perduodamo turto būklę, perduodamus baldus, buitinę techniką, patekimo į turtą prietaisus ir skaitiklių rodmenis.

Jei šiuos devynis žingsnius galite žengti užtikrintai ir drąsiai, tai tarpiniai bus greiti ir sklandūs. Svarbiausia kiekviename etape atidžiai pasitikrinti reikalavimus, sąlygas ir suplanuoti veiksmus.

Klaidų, perkant būstą, vengimas

Svarbu įsitikinti, kad perkate tuos namus, kurių iš tiesų norite, o ne tuos, kurių gera kaina. Pirmos apžiūros metu galima apžiūrėti kelis butų variantus, o į antrą eiti jau konkrečiai išsirinkus kelis variantus ir juos palyginti.

Žmogus, nusprendęs įsigyti būstą su banko paskola, pirmiausia turėtų pasitikrinti savo kreditingumą. Taip pat reikėtų neskubėti mokėti avanso prieš rezervuojant perkamą būstą, nes jūsų kreditingumo problemos nėra pardavėjo problema.

Būsto paskola

Nekilnojamojo turto mokestis

El. Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

• Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Mokestinis laikotarpis

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų). Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

tags: #kiek #reikia #uzdirbti #per #menesi #kad