Šeimos teisė Lietuvoje: bendroji jungtinė nuosavybė ir jos sąlygos

Skyrybų metu vienas svarbiausių klausimų - sutuoktinių turto dalybos. Pagal įstatymą, santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalijamas lygiomis dalimis, nebent yra pagrindas nukrypti nuo šios taisyklės. Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, pirmiausia siekia užtikrinti teisingumą ir atsižvelgia į įvairius aspektus.

Jei sutuoktiniai augina nepilnamečius vaikus, didesnė turto dalis gali būti skiriama tam iš tėvų, su kuriuo vaikai lieka gyventi. Taip pat gali būti atsižvelgiama į sutuoktinio sveikatos būklę ar jo finansinę padėtį. Turto dalybos gali apimti ne tik nekilnojamąjį turtą ar finansines santaupas, bet ir verslą, investicijas ar net skolinius įsipareigojimus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Būstas įgytas iki santuokos: ar jis dalijamas skyrybų metu?

Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Tačiau, jei būstas, priklausęs vienam iš sutuoktinių, bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.

Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina galimybę prašyti teismo pripažinti turtą, kuris yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (pavyzdžiui, būstas, įgytas iki santuokos sudarymo), bendrąja jungtine nuosavybe.

Pagrindai pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe

• Kai santuokos metu turtas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pavyzdžiui, kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas).
• Kai turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra vieno sutuoktinio nuosavybė.

Teismui pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoką turtas, esantis bendrąja jungtine nuosavybe, dalijamas pusiau (jei, žinoma, nesivadovaujama išimtimis, numatytomis Civiliniame kodekse).

Esminės sąlygos, norint pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe:

• Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės.
• Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu.
• Iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Paskolos, paimtos iki santuokos: kaip vyksta dalybos?

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.

• Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
• Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
• Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
• Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.

Sutartis su banku dėl būsto paskolos, sudaryta esant santuokoje, paprastai yra laikoma sudaryta šeimos interesais, todėl ir prievolės, kylančios pagal šią sutartį, pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis.

Teismų praktikoje dažniausiai nurodoma, kad būsto paskola yra imama šeimos namų ūkio išlaikymui, t.y. šeimos būsto įsigijimui, todėl pripažįstama, kad prievolės pagal būsto paskolos sutartis yra solidariosios sutuoktinių prievolės.

Skyrybos ir būsto paskola

Santuokos nutraukimas, kai šeima turi įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos, yra sudėtingas procesas, keliantis daugybę klausimų. Skyrybose turint būsto paskolą visada kyla klausimų, kokiomis taisyklėmis turi būti padalinamas būstas ir kaip toliau vykdoma prievolė bankui. Dažniausiai sutuoktiniai būna bendraskoliai, o įkeistas turtas - jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Svarbu suprasti, kad teismas ir bankas sprendžia skirtingus klausimus. Teismas, nutraukdamas santuoką, sprendžia dėl santuokinio turto padalijimo, įskaitant ir kam atiteks būstas, įgytas su paskola. Teismas gali priteisti būstą vienam iš sutuoktinių arba padalinti jį dalimis.

Tačiau net jei teismas paskiria būstą vienam sutuoktiniui, tai automatiškai nereiškia, kad paskolos įsipareigojimai taip pat pereina tik jam. Bankas nėra teismo proceso dalyvis turto dalybų klausimu ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo bankui nėra privalomas keičiant kredito sutarties šalis.

Sutuoktiniams, turintiems būsto paskolą, yra keletas galimų sprendimo variantų, kaip elgtis su turtu ir įsipareigojimais bankui:

• Vienas sutuoktinis perima būstą ir paskolą: Vienas iš buvusių sutuoktinių tampa vieninteliu būsto savininku ir perima visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Tam būtinas banko sutikimas. Bankas vertins paskolą perimančio asmens finansinę padėtį ir mokumą. Jei asmuo neatitiks banko keliamų reikalavimų, bankas gali atsisakyti perrašyti paskolą vienam asmeniui.
• Būstas parduodamas, atsiskaitoma su banku: Sutuoktiniai parduoda įkeistą turtą, iš gautų lėšų padengia likusią paskolos dalį bankui, o likusią pinigų sumą (jei tokia lieka) pasidalina tarpusavyje. Tai dažnas sprendimas, jei nei vienas nenori ar negali perimti būsto ir paskolos.
• Paskola padengiama neparduodant būsto: Jei sutuoktiniai turi pakankamai kitų lėšų, jie gali padengti visą likusią paskolos sumą bankui neparduodami būsto. Po to sprendžiama dėl būsto nuosavybės.
• Būstas lieka abiem per pusę, paskola mokama bendrai: Tai dažniausiai pasirenkamas sprendimas, kai sutuoktiniai neranda kito sutarimo arba bankas neduoda sutikimo keisti paskolos sutarties sąlygų. Tokiu atveju abu buvę sutuoktiniai lieka būsto bendraturčiais ir toliau solidariai atsako už paskolos mokėjimą.
• Būstas lieka abiem per pusę, paskolą moka vienas iš sutuoktinių: Šis variantas pasirenkamas retai. Nors turtas lieka abiejų nuosavybe, vienas iš sutuoktinių (dažniausiai tas, kuris lieka gyventi būste) įsipareigoja mokėti visą paskolą.

Kai sutuoktiniai yra solidariai įsipareigoję bankui pagal būsto paskolos sutartį, teismai bei notarai laikosi nuomonės, kad santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidarių skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriui.

Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, kad prievolė būtų modifikuota, t.y. prievolė grąžinti paskolą būtų palikta vienam iš sutuoktinių, pripažįstant ją asmenine vieno sutuoktinio prievole, ar prievolė grąžinti paskolą būtų padalijama, t.y. taptų daline buvusių sutuoktinių prievole.

Remiantis išdėstytu, galima daryti išvadą, kad skyrybos su būsto paskola yra pakankamai sudėtingas procesas. Dėl šios priežasties, skyrybose paėmus paskolą jums gali būti reikalingas skyrybų advokatas.

Prievolės bankui

Imant būsto paskolą santuokos metu, sutuoktinių prievolė kreditoriui (bankui) dažniausiai yra solidarioji. Tai reiškia, kad bankas turi teisę reikalauti visos skolos sumokėjimo tiek iš abiejų sutuoktinių kartu, tiek iš bet kurio vieno iš jų. Jei vienas sutuoktinis nevykdo savo dalies, bankas gali reikalauti ją padengti iš kito.

Asmeninė prievolė atsiranda, kai paskolą ima vienas sutuoktinis savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne šeimos interesais (pvz., paskola paimta iki santuokos arba panaudota tik vieno sutuoktinio turtui).

Banko sutikimas

Kreditoriaus (banko) sutikimas yra būtinas visais atvejais, kai norima keisti esminės kredito sutarties sąlygas, susijusias su paskolos grąžinimu ar įkeistu turtu.

Norint keisti kredito sutarties sąlygas skyrybų atveju, bankui paprastai reikia pateikti šiuos dokumentus:

• Prašymą dėl kredito sutarties sąlygų keitimo.
• Projektą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (sutartį), kuris bus tvirtinamas teismo.

Vedybinės sutartys: mitai ir realybė

Vedybų sutartys yra dvejopos - ikivedybinė ir povedybinė. Kaip ir buvo minėta anksčiau, vedybų sutartis gali būti traktuojama panašiai, kaip ir būsto draudimas, kuriuo užtikrinamas tam tikras saugumas ir ramybė.

Ideali vedybų sutartis laikoma tokia, kuri skyrybų atveju užtikrina, jog abu partneriai išsiskiria esant vienodai „laimėtai“ turtinei padėčiai.

Ką galima įtraukti į vedybinę sutartį?

• Turtui gali būti taikomas mišrus režimas, kai dalis turto, pvz. namas ir žemės sklypas, kur bus gyvenama, net ir įgytas (pirktas, paveldėtas ar gautas dovanų) iki santuokos, tampa bendra nuosavybe.
• Galima įtraukti tam tikrus kompensacinius klausimus.

Ko negalima įtraukti į vedybinę sutartį?

• Sudarant vedybinę sutartį negalima spręsti ateities klausimų.
• Taip pat negalima įtraukti sąlyginių punktų, kai sutarties sąlygos prieštarauja gerai moralei ar vieno iš sutuoktinių teisės ypatingai pažeidžiamos ir nukrypstama nuo lygių dalių principo.

Dokumentai Skyrybų Procesui

Skyrybų procesui Lietuvoje reikalingi tam tikri dokumentai:

• Galiojantys asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Santuokos liudijimas.
• Nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai.
• Kiti dokumentai, priklausomai nuo situacijos (pvz., sutuoktinių gyvenamosios vietos pažymos).

Svarbu: Užsienio valstybėse išduoti oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma Apostille arba legalizuoti, nebent tarptautinės sutartys numato kitaip. Visi užsienio kalba surašyti dokumentai turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą.

Klaidos skyrybų procese

Skyrybų procese turint būsto paskolą, pasitaiko klaidų, kurios gali sukelti papildomų problemų ateityje:

• Klaida: Neinformuojamas bankas ir negaunamas jo sutikimas dėl prievolės modifikavimo. Sutuoktiniai susitaria tarpusavyje, kas mokės paskolą, tačiau formaliai nekeičia sutarties su banku. Tokiu atveju abu lieka solidariai atsakingi.
• Klaida: Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodoma, kas po santuokos nutraukimo lieka atsakingas už paskolos mokėjimą arba nurodoma neaiškiai. Tai vėliau gali sukelti ginčų tarp buvusių sutuoktinių.
• Klaida: Manoma, kad teismas automatiškai nuspręs dėl to, kam liks paskolos įsipareigojimai. Teismas sprendžia dėl turto padalijimo, tačiau paskolos sąlygų keitimui reikalingas banko sutikimas. Sutuoktiniai patys turi aktyviai spręsti šį klausimą su banku.

Vengiant šių klaidų, svarbu laiku kreiptis teisinės pagalbos.

Patarimai

Kad išvengtumėte brangių klaidų - pasitarkite su teisininku ir aptarkite situaciją su banku dar prieš kreipdamiesi į teismą. Ypač svarbu šiandieną, todėl visas skyrybų procesas vyksta nuotoliniu, elektroninių būdu.

Prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, prievolių pagal būsto paskolos sutartį vykdymo klausimą tikslinga aptarti su paskolą suteikusiu banku, žinoti jo nuomonę dėl galimybės prievolę modifikuoti į asmeninę ar dalinę, ir būti pasiruošus. Skyrybų advokatai gali patarti dėl derybinės pozicijos ar atstovauti vedant derybas su kreditoriais, taip pat padėti visame santuokos nutraukimo procese, kad skyrybos su būsto paskola būtų kiek įmanoma mažiau finansiškai nuostolingos.

Dažniausiai užduodami klausimai

1. Kaip vyksta skyrybų su būsto paskola procesas? Būtina surinkti visus su paskola susijusius dokumentus, gauti pažymą iš banko apie likusį nepadengtą kreditą ir su banko vadybininku aptarti skyrybų sutarties nuostatą dėl tolesnio kredito dengimo tvarkos.
2. Kaip vyksta turto dalijimo procesas skyrybų metu? Surenkami visi dokumentai, patvirtinantys turto įregistravimą, sutariama dėl turto vertės ir paprastai viskas dalinama per pusę.

tags: #paskola #bendroji #jungtine #nuosavybe