Kiek W reikia apšildyti patalpą: optimalios šildymo sistemos pasirinkimas

Artėjant šaltajam sezonui, daugelis susimąsto apie efektyvų ir ekonomišką būdą apšildyti savo namus. Šildymo sistemos pasirinkimas yra svarbus sprendimas, priklausantis nuo įvairių faktorių: namo tipo, ploto, apšiltinimo, finansinių galimybių ir asmeninių poreikių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuoti reikiamą šildymo galią, kokios šildymo sistemos yra populiariausios ir kokie jų privalumai bei trūkumai.

Reikalingos šildymo galios nustatymas

Pirmiausia reikia nusistatyti reikiamą šildymui galią. Galima spėti, kad vidutiniškai reikėtų apie 45-50 W/m2. Taigi, maksimali šildymo galia 160 kv.m namui siektų apie 7,2-8 kW. Svarbu atsižvelgti į tai, kad tai yra tik apytikslis skaičiavimas. Norint tiksliai nustatyti, kokio galingumo šildymo įrenginys reikalingas, galima vadovautis bendromis formulėmis.

Šildymo sistemos pasirinkimas

Dažnu atveju naujuose namuose vyrauja šildymo sistemos variantai: dujinis katilas, granulinis katilas, šilumos siurblys oras - vanduo arba geoterminis šildymas. Galutinis pasirinkimas priklauso nuo kelių komponentų.

Dažnai gyventojai renkasi dujinį katilą, jei iki namų yra atvestos gamtinės dujos. Šiuo atveju dujinis katilas užima nedidelį katilinės plotą. Renkantis granulinį katilą vietos prireiks daugiau. Taip pat pasirinkus granulinį katilą jį reikės bent kartą per savaitę jį aptarnauti (išvalyti pelenus, papildyti granulių).

Taip pat galimas variantas šilumos siurblys oras - vanduo. Tokiu atveju šilumos siurblio vidinis blokas neužima daug vietos. Taip pat šilumos siurblys efektyviai dirba prie žemų temperatūrų.

Dėl geoterminio šildymo ir gręžinių ar horizontalių kolektorių įrengimo reikėtu kreiptis į įmonę, kuri atlieka grunto tyrimus ir pateikia išvadas apie jūsų sklype esančio grunto kokybę.

Granulinis šildymas

Mes pasiūlytumėme granulinį šildymą. Šiuo metu granulinio šildymo automatika pilnai leidžia automatizuoti šildymo procesą iki nuotolinio valdymo internetu. Tik vienas jo trūkumas, lyginant su geoterminiu, yra tas, kad reikia pripildyti talpą granulėmis ir kartą per savaitę ar rečiau išvalyti katilą ir degiklį. Valymo dažnumas priklauso nuo degiklio tipo ir granulių kokybės/peleningumo. Todėl siūlome katilus su rotaciniais degikliais, tai juos valyti reikia gana retai.

Turint katilinę, kad ir nedidelę, galima pastatyti granulinį katilą su medienos granulių kuro talpa šalia. Kuro talpų yra įvairių, optimali 220 kg - savaitei laiko. Katilas pilnai automatizuotas, kuro padavimas, uždegimas, išsivalymas. Granulinis katilas dirba pagal lauko, vidaus temperatūras, savaitės dienomis ar valandomis.

Taip pat ruošiamas karštas vanduo, ypač efektyvus vasaros metu. Servisas apmoko, teikiamos garantijos, pogarantijos, pajungimas prie interneto, kuriame mes ir Jūs matome katilo parametrus, juos koreguojame. Patogus ir paprastas valdymas.

Geoterminis šildymas

Jei namas A klasės, preliminariai užtektų ESKA 60 geoterminio šilumos siurblio. Su vertikaliais gręžiniais pilna įrengimo kaina, įskaitant ir karšto vandens boilerį būtų 7800 Eur. Su horizontaliu kontūru - 6500 Eur.

Šilumos siurbliai

Investavę į šilumos siurblį, pamirškite rūpesčius dėl kieto kuro pirkimo, sandėliavimo, deginimo. Suderinkite su saulės elektrine ir sutaupykite dar daugiau. Atvyksime pas Jus į namus nemokamai konsultacijai.

Šilumos siurblys "oras - oras"

Šilumos siurblio „oras - oras“ dažnas klientas įsivaizduoja tik kaip šildymo įrenginį. Tačiau, dažniausiai šiuolaikiniai šio tipo įrenginiai orą tiek šildo, tiek vėsina.

Oras-vanduo šilumos siurblių veikimo principas

Šilumos siurblio patalpų šildymo veikimo principas gana paprastas. Įrenginio sistema yra užpildyta freonu, kurį specialistai gali pavadinti „šilumnešiu“ arba „šaltnešiu“, priklausomai nuo to ar įrenginys patalpas šildo, ar vėsina. Jo temperatūra yra žemesnė, nei aplinkos. Garintuvas freoną paverčia garais (žiūrėkite šilumos siurblio veikimo principo schemą aukščiau). Garai, būdami žemesnės temperatūros, šilumą paima iš aplinkos. Tada jie keliauja į kompresorių, kuriame yra suspaudžiami. Suspaustų garų temperatūra labai padidėja ir ši šiluma yra atiduodama į šildomas patalpas. Atidavę šilumą, garai papuola į kondensatorių, kuriame virsta skysčiu ir toliau keliauja į išsiplėtimo vožtuvą. Čia jo slėgis sumažėja.

Šilumos siurbliai „oras-oras“ tinkamiausi statyti norint apšiltinti vieną - dvi patalpas. Šildant vieną patalpą, paprastai montuojama taip vadinama „split-sistema“ - įrengiamas vienas išorinis įrenginys ir vienas vidinis. Norint šildyti dvi ar tris patalpas, galima naudoti „multi - split“ sistemą.

Renkantis šilumos siurblį svarbu atsižvelgti į keletą aplinkybių: nuo to, kokio dydžio patalpas norėsite šildyti, priklausys reikalingas įrenginio galingumas; koks įrenginio efektyvumo koeficientas (COP, angl. Coefficient of Perfomance arba nuo 2014 m. COP/SCOP koeficientas tuo geresnis, kuo aukštesnis. Pvz., jeigu šilumos siurblio COP yra 5, tai jis, sunaudojęs 1 kW elektros energijos, į šildomas patalpas atiduos 5 kW šilumos.

Šilumos siurbliai „oras - vanduo“

Šilumos siurbliai „oras - vanduo“ šilumą paima iš lauko oro, tačiau, skirtingai nei „oras - oras“, į šildomas patalpas ją atiduoda ne per orą, o per viduje sumontuotus šildymo įrenginius - radiatorius ar šildomas grindis. Šis šildymo būdas ypatingai tinka šildomoms grindims.

„Oras vanduo“ šildymo sistemą sudaro du blokai - išorinis ir vidinis. Veikimo principas iš esmės toks pats, kaip ir „oras - oras“ šilumos siurblio. Freonas ima garuoti net ir esant minusinei lauko temperatūrai, iš jos pasiima šilumą, kompresoriuje yra suspaudžiamas, ko pasekoje pakyla jo temperatūra. Pakeltą temperatūrą, per vidinį bloką, atiduoda į patalpų vandeninę šildymo sistemą, o atšalęs ir pavirtęs į skystį freonas vėl keliauja į lauko bloką.

Šilumos siurblio „oras - vanduo“ efektyvumas taip pat žymimas COP koeficientu. Atsižvelgiant į termodinamikos dėsnius, efektyviausiai šilumos siurblys veiks, jeigu tarp lauko temperatūros ir pageidaujamos vidaus šildymo įrenginiuose esančio vandens temperatūros skirtumas bus kuo mažesnis. Pvz., jeigu lauko temperatūra yra +7°C C, o šildomo vandens temperatūra +35°C (tokia temperatūra paprastai paduodama į šildomas grindis), tad galime tikėtis COP apie 5,0. Tačiau jeigu viduje naudosime radiatorius ir į juos norėsime paduoti apie +55°C vandenį, tada COP tikėtina bus tik apie 3,5.

„Oras - vanduo“ šilumos siurbliai gali būti labai efektyvūs, ypač vidutinio klimato sąlygomis. „Oras - vanduo“ šilumos siurblio efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Pradinės šilumos siurblio „oras-vanduo“ įsigijimo ir įrengimo išlaidos gali būti didesnės, palyginti su tradicinėmis šildymo sistemomis. Kai kurie „oras-vanduo“ šilumos siurbliai gali skleisti triukšmą veikimo metu, ypač lauko įrenginiai. Šioms sistemoms paprastai reikalingi lauko įrenginiai, kurie gali užimti vietą kieme arba ant stogo.

Ištobulėjus šilumos siurblių technologijoms, net ir esant -25°C ar -30°C jie gali būti naudojami kaip pagrindinis patalpų šildymo šaltinis.

Šilumos siurblių tipai

Rinkoje galite rasti kelių tipų šilumos siurblius:

  • oras-oras (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalų orą);
  • oras - vanduo (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius);
  • žemė - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančios žemės ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius);
  • vanduo - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančio vandens telkinio (galimai šalia tekančios neužšalančios upės) ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz.

Mūsų įmonė gali pasiūlyti oras - oras ir oras - vanduo tipo šildymo siurblius ir jų montavimo paslaugas bei priežiūrą.

Vertinant grynai iš techninės pusės, geoterminiai (žemė- vanduo ir vanduo - vanduo) šilumos siurbliai yra efektyvesni, nei oras - oras ar oras - vanduo.

Radiatoriai

Efektyviausias būdas turėti šiltesnį senos statybos butą - pasistatyti gerus radiatorius. Tai paprastai daroma remontuojant visą butą ne šildymo sezono metu. Tačiau jeigu šaltis namuose jums itin įgriso, tai galima padaryti ir žiemą, tik teks kuriam laikui nutraukti šildymą.

  • Aliumininiai. Neblogas pasirinkimas ir senos, ir naujos statybos namams. Jie geriausiai iš visų radiatorių spinduliuoja šilumą. Be to, aliumininiai radiatoriai džiugina akį savo sekcijine konstrukcija, mažiau sveria ir yra pigesni nei, pavyzdžiui, plieniniai. Be to, jie atsparūs korozijai. Pagrindinė aliumininių radiatorių priežiūros ir eksploatacijos problema - jais cirkuliuojantis vanduo turi neviršyti tam tikro rūgštingumo lygio.
  • Plieniniai. Prekybininkų teigimu tokių radiatorių parduodama daugiausiai. Tai lemia ne tik jų įvairovė, bet ir didelis skleidžiamos šilumos lygis. Pagal šį parametrą plieniniai radiatoriai menkai teatsilieka nuo grindinio šildymo, o įrengti juos yra perpus pigiau nei šildomas grindis. Be to, plieniniai radiatoriai savo išvaizda nė kiek nenusileidžia aliumininiams.
  • Ketiniai. Jie žinomi visiems, gyvenantiems „ikichruščiovinio“ laikotarpio būstuose. Šiuolaikinės gamybos ketiniai radiatoriai yra atsparūs rūdijimui ir apskritai - tikrai aukštos liejimo kokybės. Deja, šio tipo radiatoriai visada bijojo hidraulinių smūgių.
  • Dvimetaliai. Tai radiatoriai, sudaryti iš plieninio vamzdžio ir ant jo sumontuotų aliuminio plokštelių. Plieninis vamzdis išlaiko didelį slėgį, o aliumininės plokštelės gerai perduoda į orą šilumą. Savo išvaizda jie panašūs į aliumininius, bet, kitaip nei pastarųjų, dvimetalių radiatorių sekcijos sujungiamos originaliu mazgu.

Be abejo, radiatorių kaina ir kokybė priklauso nuo pagaminimo šalies. Kokybiški, bet brangūs radiatoriai mus pasiekia iš Vakarų Europos, pigesni - iš Kinijos ar kaimyninių Rytų šalių. Patartina visus radiatorius bei jų jungiamąsias dalis pirkti vienoje parduotuvėje. Tik tuomet jūs galėsite būti tikri, kad nusamdyti meistrai surinks viską į vieningą visumą.

Be abejo, tinkamiausia vieta radiatoriams - po langais. Taip yra todėl, kad pro langą patenkantis šaltas oras susimaišo su nuo radiatoriaus kylančia šiluma, ir nesijaučia nemalonios šalto oro traukos prie grindų. Radiatorius turėtų būti tokio pat ilgio, kaip ir langas.

Vienam kv. metrui gyvenamosios patalpos apšildyti reikia 100 W galingumo radiatoriaus. Jeigu kambarys turi tik vieną išorinę sieną ir vieną langą, vieno tokio radiatoriaus ir užteks. Tačiau jeigu išorinės sienos kambaryje yra dvi, teks rinktis jau 120 ar 130 W galingumo radiatorius. Tokius patartina montuoti ir tuomet, jeigu kambaryje yra daugiau nei vienas langas.

Židinys kaip šildymo šaltinis

Šiuolaikiniai židiniai yra efektyvūs ir gali būti ne tik papildomu, bet ir pagrindiniu šilumos šaltiniu sandariame šiltame name. Jie gali turėti ilgą kuro degimo laiką, pasiekti šildymo katilams būdingus aukštus šilumos atidavimo koeficientus.

Židinys turėtų būti statomas netoli kamino, geriausia patalpų viduryje, sienos viduryje arba taip, kad iš abiejų pusių liktų po 1 metrą laisvos vietos. Pirmas ir paprastesnis, bet ne pats efektyviausias būdas - organizuoti natūralią vertikalią ir horizontalią oro cirkuliaciją.

Šiuolaikinių ugniakurų - kapsulių svoris būna nedidelis ir dažniausiai nereikia papildomo pagrindo tvirtinimo. Nors, jei numatoma naudoti sunkią akmeninę ar plytų apdailą, reikėtų konstruktoriaus skaičiavimų, kokio storio reikalingas betoninis pagrindas.

Gamintojai rekomenduoja židiniui atvesti atskirą oro padavimą. Tai įmanoma padaryti statant namą sumontavus ortakį grindyse. Jau pastatytame būste ortakį galima paslėpti keičiant grindis. Oro paėmimas būna tiesiai iš lauko, padavimą geriausia daryti po židiniu. Oro kiekio reguliavimui būtina sklendė.

Šiuolaikinis židinys nėra skirtas greitam ir trumpalaikiam patalpos sušildymui, oras sušyla palaipsniui. Degimo procesas vyksta metalinėje kapsulėje, ją gaubiantis ir cirkuliuojantis oras sušyla ir nukreipiamas į patalpą. Taip pat karštis gali būti nukreipiamas į šilumą akumuliuojančias medžiagas, vandens šilumokaitį.

Natūralios oro konvekcijos židiniai gali būti kelių tipų. Tai židiniai-metalinės krosnelės, nuo kurių sienelių patalpos oras šyla tiesiogiai ir kapsuliniai židiniai su aplinkui bei viršuje padaryta šilumą kaupiančia ertme ( karščio kamera), iš kurios pro angas į patalpą patenka šiltas oras.

Šildymo sąnaudų mažinimas

Norint sumažinti šildymo sąnaudas, svarbu pasirūpinti tinkama namo izoliacija, sandariais langais ir durimis. Taip pat, rekomenduojama reguliariai atlikti šildymo sistemos priežiūrą ir patikrinti, ar nėra nuotėkių. Šildant namus elektriniu šildytuvu verta atsiminti, kad gyvenamose patalpose rekomenduojama palaikyti ne žemesnę nei 18 laipsnių temperatūrą. Taip pat nerekomenduojama elektrinių šildytuvų palikti veikiančių nakties metu.

Šildymo būdas Privalumai Trūkumai
Granulinis katilas Automatizuotas procesas, nuotolinis valdymas Reikia pripildyti talpą granulėmis ir valyti katilą
Geoterminis šildymas Efektyvus, ekologiškas Aukšta įrengimo kaina
Šilumos siurblys "oras-oras" Tiek šildo, tiek vėsina Tinkamas tik vienai-dviem patalpoms
Šilumos siurblys "oras-vanduo" Efektyvus, tinka grindiniam šildymui Efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros
Radiatoriai Įvairūs tipai, didelis šilumos lygis Reikalauja priežiūros, gali būti oro sistemoje
Židinys Gali būti papildomu arba pagrindiniu šilumos šaltiniu Reikalauja priežiūros, reikia paruošti kurą

tags: #kiek #reikia #w #apsildyti #patalpa