Lietuvoje mėgėjų sodai pradėti steigti dar 1949 metais. Šiuo metu šalyje yra apie 2000 sodininkų bendrijų (SB). Iki Nepriklausomybės atkūrimo SB buvo steigiamos tik valstybinio fondo žemėje siekiant išspręsti miestų gyventojų trumpalaikius rekreacinius poreikius. Pastaruosius du dešimtmečius mėgėjų sodų teritorijos palaipsniui virsta priemiestiniais kvartalais su ribota infrastruktūros įrengimo galimybe.
Sodininkų Bendrijų Transformacija ir Teisiniai Aspektai
2004 metais įsigaliojęs SB įstatymas sudarė teisinį pagrindą SB sklypuose nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir nekeičiant pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties statyti gyvenamuosius namus ir jų priklausinius.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisoms, pasikeitė ir SB teritorijos samprata - SB teritorija laikoma gyvenamosios vietovės teritorijos dalimi.
Kelių (gatvių) Priežiūros Iššūkiai
Sodininkų bendrijos narių priimto sprendimo apskundimas. | Teisinėkonsultacija.lt
2012 m. birželio 29 d. LR Seimui priėmus SB įstatymo pakeitimus, savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Pagal 2014 m. gruodžio 14 d. priimto LR SB įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatą savivaldybės buvo įpareigotos perimti, valdyti ir tvarkyti SB bendrojo naudojimo žemėje esančius vidaus kelius (gatves). Iki šios dienos, didžioji dalis savivaldybių neperėmusios SB esančių vidaus kelių (gatvių), jų netvarko ir neprižiūri.
Nuo 2015 m. liepos 31 d. galiojančiame SB Įstatymo 6 str. Aplinkos ministerija 2016 m. buvo parengusi Sodų kelių perdavimo programos projektą ir pateikusi tvirtinti LR Vyriausybei. LR Vyriausybė programą atsisakė tvirtinti, pavesdama šią misiją aplinkos ministrui, nors tai ir prieštarauja SB įstatymo 6 str. nuostatoms. Esant skirtingoms institucijų pozicijoms dėl programos tikslingumo, neturint pakankamai finansinių išteklių, po specialių šiam klausimui skirtų LRS Seimo aplinkos apsaugos komiteto ir LRV kanceliarijos pasitarimų bei posėdžių, nutarta programos netvirtinti, o pakeisti SB įstatymo 6 str.
2017 m. buvo parengtas SB įstatymo 6 str. pataisų projektas. LRV projektui pritarė 2017 m. liepos 5 d. pateikė LRS. LRS 2017 m. rudenį pradėtas SB įstatymo svarstymas sustabdytas iki darbo grupės (sudarytos aplinkos ministro 2017 m.
Darbo grupės nariai išnagrinėjo Vilniaus miesto ir Kauno rajono savivaldybių pateiktus pavyzdžius dėl SB priskirtų kelių (gatvių) perėmimo variantus, praktiškai susipažino su atliktų kelių (gatvių) sklypų ir inžinerinių statinių (kelių (gatvių)) matavimo bylomis. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės gali, bet neprivalo prižiūrėti SB kelių (gatvių).
Paminėtina, kad numačius reikalavimą atlikti kadastrinius matavimus (žemės sklypo ir inžinerinio statinio kelio (gatvės)) didelė lėšų būtų išleista matavimams ir registravimui, tačiau, neskirus papildomo finansavimo, reali kelių būklė nepagerėtų. Pristatyta Vilniaus miesto savivaldybės patirtis tvarkant SB kelius. Vilniaus miesto savivaldybė planuoja SB tranzitines gatves prilyginti vietinės reikšmės keliams ir pilnai perimti jų administravimą.
Atkreiptas dėmesys, kad kelią (gatvę) suformuoti kaip inžinerinį statinį (atlikti tiksliuosius matavimus ir registruoti NTR) yra gerokai pigiau nei atlikti žemės sklypo reikalingo statiniui eksploatuoti suformavimo procedūras. Aptartas klausimas, kokio dydžio finansavimas motyvuotų savivaldybes perimti SB kelius (gatves)? Pagal Susisiekimo ministerijos specialistų pateiktą informaciją, 30 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų yra skiriama vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. 1600 Eur/km skiriama didžiųjų miestų ir 450 Eur/km skiriama mažųjų miestų savivaldybių keliams tvarkyti.
Finansavimas Kelių Priežiūrai:
| Savivaldybės Tipas | Finansavimas (EUR/km) |
|---|---|
| Didieji miestai | 1600 |
| Mažieji miestai | 450 |
Ne SB Narių Teisės ir Pareigos
SB pastoviai ar laikinai gyvenančių piliečių teisių ir pareigų, nebūnant SB nariais, sureguliavimas (nepakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp SB narių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų).
Pastaruoju metu SB vyksta intensyvi transformacija iš rekreacinės - žemės ūkio paskirties teritorijų į gyvenamąsias teritorijas. Vis daugiau statinių pertvarkoma nuolatiniam gyvenimui, statomi nauji gyvenamieji namai, kuriasi pastovūs gyventojai, kurie nėra SB nariais ir siekia atsiriboti nuo visų su SB susijusių įsipareigojimų, įskaitant ir mokesčių mokėjimą už paslaugas - bendrosios infrastruktūros priežiūros, atliekų tvarkymo, SB administravimo.
Darbo grupė siūlo išlaikyti SB įstatyme nustatytą administravimo modelį ir ne SB narių santykius su SB nariais ir bendrijos valdymo organais. Daugeliu atveju tik sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis buvo pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); inžinerinė įranga, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ar kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, o tai dalinai sukūrė teritorijos žemės ir turto vertę. Ne SB nariai taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi bendros nuosavybės objektais ir šie klausimai turėtų būti apsprendžiami SB valdymo organo nustatyta tvarka.
Komercija SB Teritorijose ir Bendro Naudojimo Žemės Sklypų Išpirkimas
Pastaruoju metu daugėja teisinių ginčų dėl komercinės veiklos SB teritorijose, nesusijusios su mėgėjiška sodininkyste.
Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko R. Vaitekūno ir Lietuvos sodininkų draugijos pirmininko A. Burbos siūlymu darbo grupė apsvarstė klausimą dėl galimybės pratęsti terminą SB įsiterpusių bendrojo naudojimo žemės sklypų lengvatinio išpirkimo. Pristatant klausimą buvo akcentuota, kad tai sodininkams labai aktualus klausimas. Nedideli, įsiterpę sklypai sunkiai prižiūrimi ir dažnai lieka apleisti.