Pristatydama konferencijos pranešimą „Inovacijos, kurios diktuos 2026 metų investavimo trendus“, R. Saribekian-Kinderė pabrėžė, kad apžvalgą sudarė pagal tai, kur šiandien krypsta investuotojų, analitikų, didžiųjų bankų ir ekspertų akys. Ji iš karto akcentavo ir riziką: nišinės, aukštą augimo potencialą turinčios temos beveik visada reiškia didelį nepastovumą.
„Kai kalbame apie nišines temas ir aukšto augimo potencialo sektorius, visada tokios temos yra susijusios su labai didele rizika. Jeigu neatsakingai investuojate į tokias nišas ir kompanijas, jūs galite prarasti ne tik dalį, bet ir visą investuotą kapitalą“, - pabrėžė ji, pridurdama, kad jos pranešimas negali būti traktuojamas kaip investicinis patarimas.
JAV akcijų rinka: trečius metus šuoliuoja aukštyn, bet neapibrėžtumo daugėja Pasak konferencijos pranešėjos, didieji bankai šiemet tikisi apie 10 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų akcijų rinkos augimo, o rinkos lūkesčiai išlieka stebėtinai pozityvūs, net ir po trejų metų augimo iš eilės.
„Viena iš dominuojančių rinkos jėgų išlieka mažmeniniai, individualūs investuotojai. Jie ir šiais metais aktyviai tęsia investavimą į JAV akcijų biržą. Tai galima pasakyti, kad nuotaikos prasidėjo bulio nuotaikomis, net ir po trejų metų iš eilės augimo“, - savo apžvalgą pradėjo R. Saribekian-Kinderė.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad netrūksta ir neapibrėžtumo. Visas pasaulis, pasak jos, laukia JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimų dėl Donaldo Trumpo tarifų politikos.
„Jeigu tarifai būtų atmesti, pirminė rinkos reakcija galėtų būti nuspėjama - akcijos augtų, nes pelno prognozės didėtų, o našta vartotojams mažėtų. Bet iš kitos pusės, ekspertai mano, kad tai gali įnešti politinio chaoso ir padidinti volatilumą. Gal tuos tarifus reikės grąžinti, nes jau atidaryta Amerikoje platforma, kur kompanijos gali kreiptis dėl tarifų dėka prarasto pelno. Tai jeigu tai atsitiks, dar klausimas, kas atsitiks su infliacija, kaip elgsis centriniai bankai ir tas neapibrėžtumas tikrai išlieka“, - aiškino ekspertė.
Gynybos sektorius: geopolitiniai neramumai ir didesnis biudžetas
R. Saribekian-Kinderė jam skyrė atskirą dėmesį gynybos sektoriui dėl pasikeitusio geopolitinio konteksto. Pasak pranešėjos, metų pabaigoje girdėjome skeptiškas analitikų nuomones dėl gynybos sektoriaus augimo po stipraus šuolio.
„Tačiau šie metai vėl pakeitė naratyvą - mes matome naują Venesuelos prezidentą, matome, kas vyksta Irane, kas vyksta su Grenlandija. Visa tai šokdina gynybos akcijų kainas“, - sakė ji.
Svarbiausias rinkų varomasis veiksnys - planuojamas JAV gynybos biudžeto didinimas. „Amerikos prezidentas nori padidinti gynybos biudžetą 50 proc. - papildomais 500 mlrd. dolerių. Toks biudžetas bus pusantro trilijono. Aišku, jam tai padaryti be Kongreso sutikimo bus neįmanoma“, - pažymėjo pranešėja.
Tačiau jeigu D. Trumpo planams Kongresas vis dėlto pritartų, tai, pasak R. Saribekian-Kinderės, galėtų tapti globaliu gynybos sektoriaus bumu, kurio pagrindiniai naudos gavėjai būtų tiek Europos, tiek JAV bendrovės - tokios kaip „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“, „Kratos“ ar kt.
Dirbtinis intelektas: pozityvūs signalai
Dirbtinio intelekto sektorius metus pradėjo stipriais signalais. Pasak Saribekian-Kinderės, „TSMC“ ir „Foxconn“, dvi didžiausios pasaulio technologijų gamintojos, viršijo analitikų prognozes ir paskelbė apie didesnes pajamas ateityje. Abi bendrovės, pabrėžė ji, yra stiprios kompanijos „Nvidia“ partnerės.
O „Foxconn“ kompanija be to yra ir labai stipri duomenų centrų žaidėja. Pastarieji jai ir atnešė didžiausias pajamas. „Dėka šių atsiskaitymų „J. P. Morgan“ ir „Goldman Sachs“ didina dirbtinio intelekto sektoriaus augimo prognozes“, - pranešime sakė ji.
Vienu ryškiausių dirbtinio intelekto pasaulio pokyčių ji įvardijo ir „Alphabet“ transformaciją. „Kelerius metus iš eilės „Google“, „Alphabet“ mama, buvo laikoma didžiausia autsaidere - visiškai pavėlavo ir nieko negali tame sektoriuje padaryti. Dabar specialistai savo nuomonę pakeitė - „Google“ laikoma viena pažangiausių dirbtinio intelekto žvaigždžių“, - sakė ji.
„Apple“ jau paskelbė, kad naudos „Google“ dirbtinio intelekto modelius „Siri“ ir kitiems produktams, o „Boston Dynamics“ humanoidiniams robotams pasirinko „DeepMind“. „Google“ šiais metais aplenkė „Apple“ pagal kapitalizaciją - dabar yra antra vertingiausia kompanija pasaulyje. Ir jeigu jie pradės pardavinėti savo lustus trečiosioms šalims, šis verslas jiems gali atnešti papildomus 900 mlrd. dolerių.
Rinka skaičiuoja, kad tai gali padaryti „Alphabet“ labai rimtu žaidėju dirbtinio intelekto, lustų sektoriuje ir gali net atnešti jiems 20 proc. rinkos“, - pridūrė ji.
Kalbėdama apie dirbtinio intelekto potencialą apskritai, R. Saribekian-Kinderė atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje „jau buvo daug nuogąstavimo - gal čia pervertinta, gal čia burbulas“.
Vis dėlto, svarbus impulsas išsikvėpusiai rinkai metų pradžioje atėjo iš Kinijos - keli sėkmingi IPO, tarp jų „Biren Technology Co.“, laikoma vienintele tiesiogine „Nvidia“ konkurente, ir du tiesioginiai konkurentai „Chat GPT“.
„Apskritai, IPO bumas yra gera naujiena ir gera žinia rinkai. Mes neturėjome labai daug jų praeitais ar užpraeitais metais, tai dar bent 4 IPO planuojami šiais metais ir gali būti, kad šis sektorius išjudins ne tik Azijos - Kinijos rinkas, bet ir turės globalų trendą“, - pažymėjo pranešėja.
Lustai: paklausa viršija pasiūlą
Pastarųjų metų dirbtinio intelekto ir puslaidininkių sektoriaus dinamika, pasak konferencijos pranešėjos, neatsiejama nuo geopolitikos. Lustai tapo ne tik technologiniu, bet ir politiniu instrumentu: „Matėme, kaip Kinija su Amerika kalbėjo ir derėjosi dėl įvairių dalykų, naudodamos šiuos svertus.“
Tačiau, anot pranešėjos, Kinijos atsakas neapsiribojo diplomatinėmis derybomis. Šalis ėmėsi aktyviai skatinti vidaus ekonomiką ir technologinę nepriklausomybę. „Kinai pradėjo stimuliuoti savo ekonomiką, leisti kompanijoms daugiau investuoti ir patys subsidijavo, kad dirbtinis intelektas toliau augtų“, - teigė R. Saribekian-Kinderė.
Tai greitai atsispindėjo rinkose - augo ne tik dirbtinio intelekto plėtros tempai, bet ir su ja tiesiogiai susijusios puslaidininkių bei įrangos bendrovės. Ekspertės teigimu, šis augimas įgauna papildomą svorį vertinant regioninius skirtumus.
„Turint omenyje, kad Kinija ir apskritai Azijos rinkos yra ženkliai pigesnės negu JAV, jeigu joms pavyks sukurti ir pritaikyti tas inovacijas bei galutinius produktus, tai gali turėti ir tolimesnę augimo tendenciją“, - pabrėžė R. Saribekian-Kinderė.
Be to, lustų poreikis auga sulig dirbtinio intelekto sprendimais. „Praeitais metais trys bendrovės - „SK Hynix“, „Samsung“ ir „Micron“ - praktiškai pasidalijo rinką. Jų akcijų kainos augo daugiau nei 100 proc., o pelnai augo dar sparčiau. „Samsung“ paskelbė savo paskutinio ketvirčio pelnų rodiklius, kurie viršijo ne tik analitikų rezultatus, bet ir šiaip buvo vieni geriausių istorijoje ir dvigubai geresni nei trečiąjį ketvirtį, nes jie tiesiog kelia savo atminties lustų kainas, nes rinkoje yra absoliutus sold-out’as“ , - sakė R. Saribekian-Kinderė ir pridūrė, kad didžiosios kompanijos yra pasiryžusios mokėti bet kokią kainą, nes rinkoje nėra alternatyvų.
Tad ekspertų vertinimu, šis sektorius neturėtų „išsikvėpti“ - pajamų augimas, pagal „Bloomberg Intelligence“, prognozuojamas bent 5 kartus didesnis artėjančius 5-6 metus. Be to, šių atminties lustų reikės ne tik duomenų centrams, bet ir kitiems sektoriams, pavyzdžiui - robotikai, autonominiams automobiliams.
| Sektorius | Pajamų augimo prognozė (5-6 metai) |
|---|---|
| Lustai | 5 kartus didesnis |
Duomenų centrai ir infrastruktūra: trilijoninės investicijos
Didžiosios kompanijos stato savo duomenų centrus, tačiau kartais paklausai patenkinti turimos pasiūlos neužtenka - tenka pasitelkti resursus iš išorės ir duomenų centrus nuomotis. Tą šiuo metu siūlo dvi kompanijos - „Coreweave“ ir „Nebius“.
Lyginant su atminties lustus gaminančiomis kompanijomis, šio tipo kompanijos, pasak ekspertės, yra labai rizikingos, tačiau jų tikslas yra agresyvus augimas. „Matėme korekciją praėjusių metų pabaigoje, nes atsirado gandų, kad galbūt neefektyvios, lustai greitai nusidėvi jų duomenų centruose, o gal ir nereikės tiek daug investicijų į duomenų centrus apskritai, tačiau šie metai jau turi kitokią nuomonę“, - sakė R. Saribekian-Kinderė, pabrėždama, kad kalbos apie duomenų centrų investicijų sulėtėjimą nepasitvirtino.
Pramonė skelbia, kad reikės investuoti apie penkis trilijonus dolerių, o duomenų centrų reikės keturis kartus daugiau nei dabar. Tad debesijos infrastruktūros įmonės, analitikų nuomone, turi potencialą augti toliau.
Augant dirbtinio intelekto ir duomenų centrų apimtims, vis aštresniu klausimu tampa ne technologijos, o energija, reikalinga šiems centrams operuoti. Pasak R. Saribekian-Kinderės, elektros tema šiandien yra strategiškai kritinė, tačiau kartu itin sudėtinga dėl politinių ir geopolitinių niuansų.
„Energetikos ir žaliavų tema, apskritai elektros tema, yra strategiškai labai svarbi ir labai reikalinga tiek duomenų centrams, tiek visai šiai infrastruktūrai. Tačiau tai yra tema, kurioje labai daug politinių ir geopolitinių niuansų, todėl ji verta atskiro pranešėjo ir atskiros analizės“, - sakė ji.
Vis dėlto skaičiai, anot pranešėjos, kalba patys už save. „Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad iki 2030 metų duomenų centrams elektros reikės dvigubai daugiau nei dabar. Problema yra ta, kad paklausa auga keturis kartus greičiau nei pasiūla“, - sakė R. Saribekian-Kinderė ir pabrėžė, kad rinkai reikia greitų sprendimų.
Idealiausia - galimų įgyvendinti per dvejus-trejus metus. Būtent čia atsiranda tokios bendrovės kaip „Oklo“, kurios bando pasinaudoti šiuo struktūriniu disbalansu. „Matėme apie 360 procentų augimą praėjusiais metais. Didžiąja dalimi šį augimą lėmė tai, kad pagrindiniai investuotojai į šią kompaniją yra labai gerai žinomi rinkos dalyviai“, - pažymėjo ji.
„Oklo“ vysto kompaktiškus branduolinės elektros generatorius. „Kuriuos galima išvystyti per trejus-ketverius metus ir „plug-in“ principu prijungti prie duomenų centrų“, - sakė R. Saribekian-Kinderė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį ir į rizikas: „Svarbu paminėti, kad kompanija šiuo metu negeneruoja jokių pajamų. Jos tikslas buvo augti, o šiais metais ji pasirašė pirmąją sutartį su „Meta“, - teigė ji.
Pasak ekspertės, tai klasikinis pavyzdys, kai inovacija ir aukštas augimo potencialas eina kartu su itin didele rizika. „Tai yra ir inovacija, ir trendas. Tikimės, kad šis sektorius pradės rodyti pirmuosius komercinius rezultatus“, - apibendrino R. Saribekian-Kinderė.
Robotika, kvantiniai kompiuteriai
Robotizacijos srityje Kinija, pasak pranešėjos, „yra visiškoje stratosferoje“ - neturi konkurentų, o mąstymas, kad kinai tik kopijuoja, bet nekuria, pasak jos, - turėtų keistis: kai kuriose srityse jie „yra tikrai ženkliai toliau įsibėgėję nei Amerika“.
Robotikos akademija ONLINE - tai ateities būrelis ateities vaikams.
Tačiau kalbant apie robotizaciją ar humanoidinius robotus, pastarieji, pastebėjo ji, kol kas neturi tvaraus komercinio pagrindo - nors ir Elonas Muskas sako, kad iki 2030-ųjų humanoidų bus daugiau nei žmonių, o mes galėsime rinktis, kiek dirbti ir kiek uždirbti, kol kas tai tėra pažadai.
„Tam, kad kalbėtume ne tik apie trendą ir inovacijas, reikia ir komercinio pagrindo, kad tęstume tas temas“, - trumpai robotizacijos sektorių apibendrino R. Saribekian-Kinderė.
O štai kalbėdama apie kvantinius kompiuterius, ekspertė pasirėmė šia sritimi besidominčių mintimi, kad šie įrenginiai nėra tolima ateitis. O kai „Nvidia“ vadovas 2025-ųjų sausio mėnesį Jensenas Huangas pasakė, kad pirmieji praktiniai kvantiniai kompiuteriai gali atsirasti 15-30 metų laikotarpyje, tai sukėlė didžiulę audrą rinkoje.
„Siųsdavo kvantinių kompiuterių akcijas po 40-50 proc. į korekciją per vieną dieną ir jam už tai reikėjo atsiprašinėti, bandė dar teisintis nežinojęs, kad tokios kompanijos iš viso yra listinguojamos. Pasirodo, Huangą kažkuo irgi dar galima nustebinti šiame gyvenime“, - juokėsi ji.
Tačiau žvelgiant į tai, kokio dydžio tai yra sektorius, R. Saribekian-Kinderė pastebėjo, kad jis vis dar yra labai mažas. „Bet augimai kvantinių kompiuterių akcijų yra beprotiškai dideli ir čia yra individualių investuotojų favoritai, čia yra hype, euforija, kai bandoma pagauti sekančią revoliuciją“, - sakė ji ir pabrėžė, kad tai dažnai gali brangiai kainuoti.
O tyrėjai pažymi, kad jei ir bus proveržis, greičiausiai jis atiteks kompanijai IBM. „Jie sako, kad šita kompanija turi viską, kad parodytų pirmus praktinius rezultatus, sukurti tą kompiuterį, kuris spręs realias problemas versle, moksle ir panašiai“, - sakė ji.