Transportas Lietuvoje yra svarbi ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalis, užtikrinanti krovinių ir keleivių vežimą. Globalizacija ir Europos Sąjungos plėtra kelia naujus iššūkius transporto sistemai, ypač krovininiam transportui keliais.
Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos transporto politika tapo bendros ES transporto politikos dalimi, palengvinant sienų kirtimą ir atveriant naujas rinkas vežėjams. Tačiau konkurencija tarp Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjų taip pat išaugo.
Kelių Transporto Svarba ir Privalumai
Kelių transportas užima ypatingą vietą bendroje transporto sistemoje dėl savo manevringumo ir galimybės pasiekti įvairias vietoves, įskaitant sunkiai pravažiuojamus reljefus. Nepaisant trūkumų, pastaraisiais metais kelių transportas laimi konkurencinėje kovoje dėl krovinių gabenimo.
Krovinio arba keleivio vežimas gali būti paprastas, kai naudojamas vienos rūšies transportas, arba kombinuotas, kai naudojama keletas rūšių. Atskiros transporto rūšys - kelių, geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportas - sudaro bendrą transporto sistemą.
Siekiant kuo efektyviau išnaudoti darbuotojų ir technikos galimybes, ūkio subjektai, gabenantys krovinius kelių transportu, gali organizuoti prekių gabenimą keliais būdais. Vežėjas stengiasi tikslingai suplanuoti maršrutus, siekdamas efektyviai išnaudoti transporto priemonės pajėgumus (talpą), todėl dažnai iškrauna krovinius keliose vietose, kur siuntėjai pasirūpina juos perkrauti į artimojo susisiekimo transporto priemones.
Krovininio Transporto Organizavimo Būdai
Vežėjai gali organizuoti prekių gabenimą keliais įvairiais būdais:
- Linijiniai (maršrutiniai) vežimai: Vežimai nuolatiniu maršrutu tarp įvairių vietovių.
- Kombinuotas krovinio transportavimas: Transportavimas, kurį taikant išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai.
- Mišrūs (multimodaliniai) vežimai: Vežimai keliais transporto vienetais, panaudojant kelias transporto rūšis.
Kombinuotas krovinis transportavimas yra toks transportavimas, kurį taikant išnaudojami skirtingų transporto priemonių pranašumai. Bet koks kelių transporto priemonės dalyvavimas vienoje grandinėje vienu metu reikalauja didesnis laiko sąnaudų kroviniams perkrauti, taip pat iš galimų pavojų/trūkumų galima būtų paminėti priklausomybę nuo grafiko bei laiko nuostolius perkrovimo stotyse. Todėl kombinuotas gabenimas nėra greitesnė alternatyva kelių transportui.
Multimodalinis pervežimas - tai transportavimo būdas, kada krovinys vežamas panaudojant kelias transportavimo rūšis. Multimodalinio vežimo metu už visą vežimo nuo krovinio siuntėjo iki gavėjo procesą atsako vežėjas - multimodalinis operatorius . Išskirtinis multimodalinio vežimo bruožas - vežimo metu krovinį savo vardu draudžia vežėjas - multimodalinis operatorius.
Kiekviena sistema tam tikromis sąlygomis turi savus privalumus. Šios sistemos atsiradimą sąlygojo noras maksimaliai apkrauti naujas pažangias transporto priemones, išvengti krovinio sugadinimo perkrovimo metu, sumažinti perkrovimo proceso laiką ir transporto priemonės prastovas.
Multimodalinių Pervežimų Sistemos
Dažniausios multimodalinis gabenims schemos a/m - vagonas - a/m krovinys yra perkraunamas mažiausiai 6 kartus. Jei pridėti tarpinį rūšiavimą, pristatymą į tarpinį sandėlį ir perdavimą kitoms magistralinėms transporto priemonėms gauname 8 - 12, o kartais ir daugiau, perkrovimus.
Konteinerinė krovinio pervežimo sistema. Dabartiniu metu tai labiausiai paplitusi multimodalinis pervežims sistema. Sistemos pagrindas yra griežtas techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas tarptautiniu lygiu. Techninis priemonių standartizavimas ir unifikavimas grindžiamas moduline sistema, t.y. konteineris matmens ir transporto priemonis atitinkamumas. Pagrindinę pasaulinio konteineris parko dalį - 80% - sudaro universalūs ISO standarto didelio tonažo konteineriai.
Krovinio pervežimas paketuose yra tarpinis tarp konteinerinės ir įprastinės krovinio pervežims sistemos. Šis apribojimas duoda akivaizdžius rezultatus. Pristatymo laikas sutrumpinamas 8 - 11 kartu.
Krovinis pristatymo sistema sustambintomis krovininėmis vietomis - treileriais, t.y. automaašinos sunkiasvorėmis priekabomis, puspriekabėmis su uždarais arba specialiais nuimamais kėbulais. Pagrindiniai šios sistemos kroviniai, neskaitant treilerius, yra maašinos, savaeigė technika, gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai. Gabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai (vamzdžiai, metalinės konstrukcijos, t.t.) išdėstomi ir sutvirtinami transporto priemonėse - treileriuose, roltreileriuose, fletuose, sunkiasvorėse važiuoklėse, kas leidžia transportuoti agregatus be jų išardymo. Roltreileriai gali būti pakrauti ir iškrauti tik perkrovimo punktuose todėl jie naudojami treilerinis gabenims į jūrą ir upe grandyse. Kiti naudojami kontinentaliniuose gabenimuose naudojant sauskelis transportą.
Vienas pagrindinis šios sistemos trūkumas - žemas transporto priemonės keliamos galios ir krovumo išnaudojimas. Ši sistema aptarnauja palyginus mažus krovinis kiekius ir srautus nedideliuose atstumuose, integruoja keletą transporto rūšis. Pagrindiniai sistemos privalumai - linijinis laivs pakrovimo viename uoste padidinimas ir pelningas papildomo krovinio transportavimas, greitesnis mažs laivs perkrovimas, kas sumažina krantinis užimtumo laiką ir laivs prastovas. Sistema realiai leidžia sutaupyti krovinis pristatymo laiką atliekant pervežimus linijiniais laivais.
Lentelėje ir lentelės paaiškinime pateikts duomenų dėka darytinos išvados, kad praktiškai nei viena multimodalinis pervežims sistema negali būti įgyvendinama nepanaudojant kelių transportą.
1 lentelė. Multimodalinių pervežimų sistemos
| Sistema | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Konteinerinė | Standartizuoti konteineriai | Efektyvus perkrovimas, tarptautinis mastas | Priklausomybė nuo infrastruktūros |
| Paketuota | Kroviniai paketuose | Greitas pristatymas | Apribojimai |
| Treilerinė | Sunkiosios priekabos | Gabaritinių krovinių transportavimas | Žemas krovumo išnaudojimas |
Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis LR kelių transporto sistemos teisinį reguliavimą ir valdymą, yra Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kuris reguliuoja keleivių, bagažo, krovinis ir paašto, dokuments siunts vežims organizavimą ir vykdymą, vežims valstybinį valdymą ir kontrolę bei atsakomybę už turtinę žalą. Kelių transporto kodeksas įsigaliojo 1996 m. gruodžio 11 d. Vėliau jis buvo ne kartą keistas ir pildytas. Šioms, įsigaliojo 2005 m. balandžio 12 d. Šio kodekso nuostatos suderintos su: 1992 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 684/92 dėl bendrųjų tarptautinio keleivis vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais taisyklis; 1992 m. kovo 26 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 881/92 dėl patekimo į rinką vežant krovinius Bendrijos keliais į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba kertant vienos ar kelis valstybis naris teritorijas; 1996 m. balandžio 29 d. Šis dokuments tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje; 1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. Šiuo reglamentu (EEB) Nr. 684/92 dėl tarptautinio keleivis vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais bendrųjų taisyklis; 1998 m. spalio 1 d. Šis dokuments tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje; 2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. Šiuo Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 881/92 ir (EEB) 3118/93 dėl vairuotojo liudijimo nustatymo. Krovinis vežėjams aktualius klausimus reglamentuoja šešetasis Kelių transporto kodekso skirsnis - Krovinis ir paašto vežimas. Šiais dokumentais. Nustatyta, kad krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę pakrauti bei pristatyti krovinį į paskirties vietą, o krovinio siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį vežėjui ir sumokėti vežimo sutartyje nustatytą mokestį. Šio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo trasnporto priemonėmis ir sąskaita. Užsakymas. LR kelių transporto kodekse numatyta, kad užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas. Važtaraštis. Šio surašymo vietą ir datą, siuntėjo - juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą, gavėjo - juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, adresą, vežėjo pavadinimą ir adresą, vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį, krovinio pavadinimą, krovinio svorį ar kiekį, krovinio pakrovimo vietą ir laiką, krovinio iškrovimo vietą, mokesti už vežimą ir suteiktas paslaugas, vežant pavojingą krovinį - jo klasę ir nustatytą numerį. Šio rekvizitus nustato Finanss ministerija. Šis inspekcijos prie Finanss ministerijos nustatyta tvarka, suderinta su Finan...
Lietuvos kelių transportas yra labiausiai liberalizuotas ir privatizuotas, palyginti su kitomis transporto šakomis. Dėl savo lankstumo ir efektyvumo jis užėmė pirmaujančias pozicijas Lietuvos transporto sistemoje.
Licencijavimo Reikalavimai
Licencija vežti krovinius tarptautiniais maršrutais reikalinga, kai vežami kroviniai kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną krovininėmis transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos arba bendroji masė didesnė kaip 6 tonos.
Licencijas vežti krovinius tarptautiniais maršrutais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Puspriekabėms ir priekaboms licencijos kortelių nereikia.
Prašymų, kelių transporto verslo licencijoms ir licencijų kortelėms gauti, priėmimu bei šių dokumentų išdavimu užsiima visi Valstybės kelių transporto regioniniai padaliniai, esantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Licencijų originalai turi būti įmonėje, o licencijos kortelės - transporto priemonėse. Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Licencijos kortelės negalima naudoti kitai transporto priemonei.
Įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ar krovinių vežimo veiklai, privalo turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją, kuri nustatoma išlaikius kvalifikacijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka.
Teisė panaikinti licenciją suteikiama ją išdavusiai tarnybai. Licencijos panaikinimas vežėjo gali būti ginčijimas teismine tvarka. Fiziniai ir juridiniai asmenys iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir savivaldybių raštu arba žodžiu gali gauti informaciją apie tai, ar konkretus vežėjas turi licenciją verstis kelių transporto veikla.
Vežėjas turi žinoti konvencijų bei susitarimų nuostatas taip pat tos šalies įstatymus, taisykles ir reikalavimus per kurią (arba į kurią) važinėja ir privalo jų laikytis.
Transporto priemonė, vykstanti į kitas valstybes, turi turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija. Tokius leidimus Lietuvos Respublikos vežėjams išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija. Leidimas negali būti perduotas kitiems vežėjams.
Vežėjai, norintys gauti leidimus, paraiškas pateikia iš anksto. Leidimai išduodami vežėjams, turintiems licenciją vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai krovinių vežimams tarptautiniais maršrutais licencija nereikalinga. Leidimai yra vienkartiniai ir daugkartiniai. Jie nesuteikia teisės vykdyti vidaus vežimus kitoje šalyje. Vienkartinis leidimas galioja tik vienai kelionei. Vežimą baigus, ne vėliau kaip po dviejų savaičių panaudotas leidimas turi būti grąžinamas jį išdavusiai konstitucijai. Daugkartinis leidimas galioja jame nurodytą laikotarpį ir yra skirtas daugiau kaip vienai kelionei.
Vežti pavojingus krovinius galima tik su tinkamai paruoštomis ir patikrintomis transporto priemonėmis.
Krovinių vežiojimas savo lėšomis - tai transporto operacija, kai vežėjas veža tik jam priklausančius krovinius į jų realizavimo, naudojimo, perdirbimo ir pan. vietas, neimdamas už tai atlygio. Transporto priemonės, kuriomis vežamas krovinys, šiuo atveju turi nuosavybės arba nuomos teise priklausyti savininkui ir turi būti vairuojamas šios įmonės vairuotojų. Vežant savo lėšomis, kroviniai turi turėti dokumentus, kurie liudija apie krovinio priklausomybę.
Krovinių vežimus tarptautiniais maršrutais kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojai bei kiti pareigūnai, turintys teisę kontroliuoti vežėjų veiklą.
Pavojingų krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais reguliuoja ADR Konvencija. Šalys, kurios nepasirašė ADR Konvencijos, vykdydamos dvišalių ir daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio krovinių vežiojimo nuostatas, privalo laikytis kiekvienoje šalyje veikiančių pavojingų krovinių vidinių taisyklių. Visa tai labai apsunkina tokius krovinių vežiojimus.
Reikalavimai Pavojingų Krovinių Vežimui
Vežant pavojingus krovinius, būtina laikytis specialių reikalavimų:
- Pavojingi kroviniai privalo turėti bendrą informaciją apie krovinį.
- Transporto priemonėje turi būti vežama raštiška instrukcija, kurią turi pridėti krovinio siuntėjas, nurodant pavojingą medžiagą, elgesį kilus gaisrui ir pirmąją pagalbą.
- Vairuotojai turi žinoti pavojingų krovinių vežiojimo reikalavimus ir turėti galiojantį pažymėjimą, kad baigė specialius kursus.
- Transporto priemonės turi turėti sertifikatą, kad tinkamos pavojingiems kroviniams vežti (tik cisternoms, skirtoms 3-ios klasės kroviniams vežti, ir transporto priemonėms, vežančioms sprogstamąsias medžiagas - 1 klasė).
Darbo ir Poilsio Laiko Reikalavimai
Darbo ir poilsio laiko trukmę fiksuoja transporto priemonėje įrengtas kontrolinis prietaisas, o jo nesant ši trukmė žymima ekipažo nario kontrolinėje knygelėje, kurią privalo pildyti kiekvienas ekipažo narys. Savaitė - laikotarpis tarp 00.00 val. pirmadienį ir 24.00 val. Vairavimo periodas tarp dviejų dienos poilsio periodų ar tarp dienos poilsio periodo ir savaitinio poilsio periodo (dienos vairavimo periodas) turi būti neilgesnis kaip 9 valandos.
Po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nesiruošia ilsėtis, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką. Pertraukos metu vairuotojas negali dirbti kokių nors kitų darbų. Tomis dienomis, kai poilsio laikotarpis nėra sutrumpintas, per parą jį galima išskaidyti į du ar tris atskirus laikotarpius, ir tada vienas iš jų turi būti ne trumpesnis kaip 8 nepertraukiamo poilsio valandos. Tokiu atveju minimalus poilsio laikas ilginamas iki 12 valandų. Per kiekvieną 30 valandų laikotarpį, kai transporto priemonę vairuoja ne mažiau kaip du vairuotojai, kiekvienam iš jų turi būti suteiktas ne trumpesnis kaip 8 valandų nepertraukiamasis poilsis.
Kiekvieną per savaitę viena poilsio trukmių yra pailginama tiek, kad bendra kassavaitinio nepertraukiamo poilsio trukmė būtų 45 valandos. Šią poilsio trukmę galima sutrumpinti iki minimalaus 36 val. nepertraukiamo poilsio laikotarpio, jei vairuotojas yra nuolatinėje transporto priemonės laikymo vietoje arba savo gyvenamoje vietoje, arba iki minimalaus 24 val. nepertraukiamo poilsio laiko, jei tenka ilsėtis kitur. Kiekvienas poilsio trukmės sutrumpinimas turi būti kompensuojamas ekvivalentišku poilsio laikotarpiu, kuriuo visu iš karto galima pasinaudoti iki baigsis trečioji savaitė po tos savaitės, kai buvo sumažinta poilsio trukmė. - laikas tarp tų dviejų.
Vežėjas privalo nuolat kontroliuoti vairavimo laiką, kitas darbo valandas ir poilsio laiką, tam paduodamas asmens kontrolės knygeles, kontrolės techninius prietaisus.
Tais atvejais, kai eismo saugumui keliuose nekeliamas pavojus ir reikia, kad vairuotojas galėtų pasiekti sustojimui tinkamą vietą, vairuotojas gali tiek nukrypti nuo darbo tvarko nuostatų reikalavimų, kad užtikrintų žmonių, pačios transporto priemonės ar jos krovinio saugumą.