Kiek procentų žmonių gyvena daugiabučiuose namuose Lietuvoje?

Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, o jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžioji dalis daugiabučių pastatyti 1961 - 1980 metais ir net 20 proc. Absoliučiai daugumai daugiabučių namų Lietuvoje skaičiuojant trisdešimt ir daugiau metų jų tinkamos techninės būklės išlaikymas reikalauja pastovios priežiūros.

Tačiau tai neturėtų stebinti, nes Lietuva - viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį. Eurostat duomenimis, 2019 m. Lietuvoje 9,7 proc. visų gyventojų nuomojasi būstą. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur net 95,8 proc. gyveno nuosavuose namuose, Vengrija (91,7 proc.) ir Slovakija (91,3 proc.).

Dėl šių priežasčių nuomininkų dalis 2019 m., Eurostat duomenimis, Lietuvoje tesudarė 9,7 proc. visų gyventojų. Vidutiniškai Eurozonoje net trečdalis gyventojų nuomojasi būstą, o tokiose šalyse kaip Vokietija ir Austrija nuomininkai sudaro net atitinkamai 48,5 proc. ir 45 proc.

Būsto pasirinkimą lemiantys veiksniai

Gyvenamojo ploto pasirinkimo klausimai mus suvienodina, panašios tendencijos vyrauja visoje Europoje. Štai, Ispanijoje net 65,5 procentų populiacijos gyvena butuose, kaip skelbia Eurostat duomenys. Lietuva čia atsilieka, bet atotrūkis visai nedidelis. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Ispanijoje, vienas esminių faktorių išlieka ekonominis: butai identiškoje lokacijoje paprastai tiesiog lengviau įperkami, taip pat - patrauklesni kaip investicinis turtas.

Pasak sociologo dr. Tado Šarūno, polinkis tam tikrai būsto rūšiai labai priklauso nuo pajamų, galimybių skolintis bei gyvenimo būdo."Jei žiūrėsime į didžiuosius miestus, kurį laiką stebėjome suburbanizacijos reiškinį, kai žmonės labai aktyviai kraustėsi į užmiestį ir rinkosi gyvenimą nuosavuose namuose. Bet paskutiniai surašymo duomenys, bent jau Vilniuje, rodo kiek kitokias tendencijas. Žmonės ir toliau kraustosi į užmiestį, kur gali gyventi nuosavuose namuose, tačiau dalis žmonių sugrįžta į miestą."

NT brokeris Arūnas Ragelis teigia, kad didesnė paklausa vis dar išlieka butams. Jis teigia, kad tokios tendencijos matomos ir registruotų NT sandorių skaičiuje: parduodamų butų sandorių įvyksta beveik dvigubai daugiau nei namų."Toks būstas labiau tinkamas daugeliui pirkėjų, kadangi paprastai jo vieta ir infrastruktūra labiau pritaikyta nuolatiniam gyvenimui", - savo pastebėjimais dalinasi NT specialistas.

Pagrindiniai faktoriai, lemiantys būsto pasirinkimą:

• Ekonominiai veiksniai: Butai dažnai yra pigesni nei nuosavi namai toje pačioje vietovėje.
• Infrastruktūra: Daugiabučiai paprastai yra patogesnėse vietose, netoli darbo, mokyklų ir kitų svarbių objektų.
• Gyvenimo būdas: Jaunesni žmonės dažnai renkasi butus dėl miesto teikiamų galimybių ir patogumo.
• Šeimos dydis: Šeimos su vaikais dažnai renkasi nuosavus namus dėl didesnės erdvės poreikio.

Daugiabučių namų priežiūra

Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti iki 1990 metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžioji dalis daugiabučių pastatyti 1961 - 1980 metais ir net 20 proc. Absoliučiai daugumai daugiabučių namų Lietuvoje skaičiuojant trisdešimt ir daugiau metų jų tinkamos techninės būklės išlaikymas reikalauja pastovios priežiūros.

Todėl tinkama inžinerinių tinklų priežiūra yra būtina norint išlaikyti būsto vertę ir užtikrinti komfortą. Visgi informacija, tokia kaip inžinerinių tinklų, stogo būklė yra labai svarbi vertinant, kiek ilgai galėsime naudotis pastatu ir kada jis pradės kelti didelių nepatogumų ir pareikalaus papildomų investicijų.

Reguliarios techninės apžiūros metu nustačius tam tikrus trūkumus kartu su jų sąrašu pateikiamos ir rekomendacijos, kaip šie trūkumai turėtų būti tvarkomi. Butų savininkai pritarimą išreiškia balsuodami. Tam, paprastai, organizuojamas susirinkimasi. Norėdami išsaugoti nekilnojamojo turto vertę pirmiausia turime galvoti apie tinkamą jo priežiūrą. Kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams.

Renovacija

Aplinkos ministerijos puslapyje pateikiama, kad 66 proc. Lietuvos piliečių gyvena daugiabučiuose, statytuose 1961-1990 metais. Panašu, kad mūsų šalies miestų gyvenamieji namai ne tik morališkai pasenę, bet ir techniškai susidėvėję. Dėl nepakankamos priežiūros bei blogų termoizoliacinių savybių daugiabučių namų šildymui suvartojama nepagrįstai daug energijos.

Nuo 2005 metų, teikiant valstybės paramą, pradėta įgyvendinti daugiabučių namų modernizavimo programa. Pagal šią programą valstybės paramą gali gauti namai, pastatyti iki 1993 metų - tokių Lietuvoje yra apie 96 proc. Iki 2020- ųjų numatyta atnaujinti apie 70 proc., t. y. apie 24 tūkst. namų.

Pagrindiniai renovacijos privalumai:

• Mažesnės būsto šildymo išlaidos.
• Geresnis namo estetinis vaizdas.
• Pagerėjusi gyvenimo kokybė.
• Padidėjusi turto vertė.

Šiuo metu yra naudingiau renovuoti daugiabučius nei prieš kelerius metus, nes renovavimo ir apskritai statybos kainos, lyginant su 2008-aisiais, yra kritusios apie 40 proc.

Daugiabučių namų skaičiaus kaita Lietuvoje:

Galima suskaičiuoti, kad naujų individualių namų nuo 2004-ųjų iki 2022-ųjų atsirado 194833, o naujų daugiabučių - 61228. Individualių namų skaičius augo sparčiau negu daugiabučių, tačiau reikia nepamiršti ir turėti omenyje vertinant, kad daugiabutis talpina kur kas daugiau šeimų.

Apibendrinant, galima teigti, kad daugiabučiai namai Lietuvoje išlieka populiariu pasirinkimu dėl ekonominių, infrastruktūrinių ir gyvenimo būdo veiksnių. Tinkama daugiabučių priežiūra ir renovacija yra būtinos norint užtikrinti komfortą ir išlaikyti būsto vertę.

tags: #kiek #zmoniu #gyvena #daugiabuciuose #namuose