Didžiausia šalies gyventojų dalis (23 proc.) viso namuose turimo turto vertę vertina nuo 10 iki 30 tūkst. eurų, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.
Šiuos turto vertinimo rėžius dažniausiai nurodė mažesnių miestų ir rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai, bei didesnes pajamas gaunantys respondentai.
Remiantis tyrimo rezultatais, antroji stambi namų turto vertės kategorija yra žemesnis rėžis nuo 5 iki 10 tūkst. eurų - jį nurodo 19 proc. šalies gyventojų.
Šią namų turto vertinimo skalę dažniausiai nurodo didmiesčių gyventojai, rodo tyrimas.
„Tai gali atrodyti kaip paradoksas, kad mūsų šalies didmiesčių gyventojai savo kilnojamąjį namų turtą vertina sąlyginai mažesnėmis sumomis nei regionų gyventojai, tačiau čia slypi viena svarbi detalė.
Nemaža dalis didmiesčių gyventojų yra jauni savo karjeros kelio pradžioje esantys profesionalai, taip pat jaunos šeimos, kurių pajamų ir pragyvenimo išlaidų santykis gali būti prastesnis nei gyvenančių mažuose miestuose ir rajonų centruose“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Pasak eksperto, kaip taisyklė, didmiesčiuose gyventi yra brangiau nei regionuose. Čia brangesnis būstas, pramogos ir įvairios paslaugos, didesnės kainos kavinėse ir maitinimo įstaigose.
Greičiausiai galima sakyti, kad kilnojamąjį namų turtą nemaža didmiesčių gyventojų dalis kaupia pamažu.
Remiantis tyrimu, aukščiausią turimo kilnojamo turto vertę, kuri siekia ir viršija 50 tūkst. eurų, nurodo 12 proc. šalies gyventojų.
Tipinis tokio gyventojo portretas yra aukštąjį išsilavinimą turintis ir aukščiausio arba vidutinio lygio vadovu dirbantis asmuo. Vienam tokio namų ūkio nariui per mėnesį tenka daugiau nei 1000 eurų pajamų.
Mažiausią namuose turimo turto vertę, tai yra iki 1 tūkst. eurų sumos, nurodo 3 proc. gyventojų, rodo tyrimas.
Eksperto teigimu, kilnojamasis turtas paprastai yra tai, kuo gyventojai naudojasi ar laiko namuose. Tai yra baldai, buitinė technika, elektronikos prietaisai, vaizdo ir garso įranga, kompiuteriai, meno dirbiniai, juvelyrika ir papuošalai, dviračiai, paspirtukai ir panašiai.
„Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas.
Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria nuo ugnies, gamtos stichijų, vandens, stiklo dūžio, vagystės rizikų apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai“, − sako A. Juodeikis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, namų kilnojamojo turto žalų atvejai sudarė 38 proc. visų praėjusiais metais registruotų būsto draudimo žalų.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai, gyvenantys įvairiose šalies vietose ir atstovaujantys amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.
Būsto Šildymo Kompensacijos: Situacija Kėdainiuose
Maždaug 11 proc. Europos Sąjungos gyventojų dėl savo finansinės padėties neišgali pakankamai ir komfortabiliai pasišildyti savo namų. Tai rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuva, deja, patenka tarp tų šalių, kuriose ši problema didžiausia.
Kaip rodo surinkti duomenys, sunkiausia su šildymu yra vienišiems tėvams ir vienišoms moterims Ispanijoje ir Portugalijoje (po 20,8 proc.), Bulgarijoje (20,7 proc.), Lietuvoje (20,0 proc.) ir Graikijoje (19,2 proc.).
Nors Lietuva tarp tų šalių, kur dėl šildymo žmonės susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais, tačiau Kėdainiuose didžiausias paradoksas tas, kad būsto šildymo kompensacijos prašo vis mažiau žmonių. Ir galimai, kad visai ne dėl to, jog žmonės čia ima gyventi labai jau geriau.
Tiesa, nėra taip, kad paprašius kompensacijos šildymui ji ir bus skiriama. Kaip rodo Kėdainių rajono savivaldybės duomenys, prašančiųjų šildymo kompensacijos kasmet būna bent trečdaliu ar ketvirtadaliu daugiau nei tą kompensaciją iš tiesų vėliau gaunančių.
„Dėl būsto šildymo kompensacijų per praėjusį šildymo sezoną (2023-2024 m.) kreipėsi 9 712 šeimų, iš kurių būsto šildymo kompensaciją gavo 6 874 šeimos. Dėl būsto šildymo kompensacijų šį šildymo sezoną kreipėsi 7 390 šeimų, iš kurių būsto šildymo kompensaciją gavo 5 772 šeimos“, - sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Vainauskienė.
Pernykštis šildymo sezonas iš savivaldybės biudžeto pareikalavo kone 2,4 mln. eurų kompensacijoms. Kompensacijų kreiptis gali bet kokį šildymo būdą naudojantys žmonės.
Savivaldybės duomenimis, šį šildymo sezoną kompensacijas už būsto šildymą centralizuotai gavo 3 468 šeimos, o kietuoju kuru ir kitais būdais gavo 2 304 šeimos.
Skaičiuojama, kad šį šildymo sezoną kompensacijos prašė kone ketvirtadaliu asmenų ir šeimų mažiau, nei praėjusį šildymo sezoną. Galimai taip nutiko dėl to, kad dalis gyventojų peržengė tą finansinio nepritekliaus ribą, kurios reikia, kad kompensacija būtų paskirta.
Tvarka yra tokia, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 2 VRP - 442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 3 VRP - 663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų į rankas per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 663 Eur.
Apskaičiuojant pajamas yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus - nuo 20 iki 40 proc.).
Turto Draudimas: Apsauga Nuo Netikėtumų
Populiariausių savanoriškų draudimų TOP3 „Dažniausiai pasirenkami draudimo polisai - turto, civilinės atsakomybės ir „Kasko“, - sako Pavel Ladziato, Swedbank Privačių klientų tarnybos vadovas.
Specialistas paaiškina, kad turto draudimas reikalingas tuomet, kai klientai draudžia ne tik statinius, bet ir kilnojamą turtą, pavyzdžiui, dviračius, baldus, televizorius.
Štai civilinės atsakomybės draudimo prisireikia tais atvejais, kai padaroma žala trečiajai šaliai. „Kasko“ draudimas yra skirtas automobiliams.
Vidutinė įmoka klientui už „Kasko“ yra 42 eurai per mėnesį, o už turto draudimą - 6-7 eurai per mėnesį.
Anot P. Ladziato, Lietuvoje yra apdrausta 80 procentų turto, nors tai yra neprivaloma paslauga. Štai gyvybę Lietuvoje yra apsidraudę vos 3-4 asmenys iš 10.
Asmeninių finansų gidas. Būsto draudimas
„Skatiname žmones pagalvoti ir įvertinti aplinką, kurioje jie gyvena“, - sako specialistas ir prideda, kad labai svarbu užduoti sau klausimą „kas būtų, jeigu būtų?“.
„Besidraudžiantis žmogus turi savęs paklausti, ar jis ir jo artimieji yra pasiruošę pakelti tą finansinę naštą, kuri galėtų atsirasti įvykus tam tikriems draudiminiams įvykiams“, - teigia Swedbank atstovas.
Įmokų ir išmokų adekvatumą kiekvienas gyventojas turėtų įvertinti savarankiškai. Pasak P. Ladziato, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip yra apibrėžiami įvykiai, t.y. kokius įvykius draudžia konkretus polisas, taip pat kokios yra išmokos, žalų administravimo ir nagrinėjimo procedūra.
„Vienos bendrovės tam skiria daugiau dėmesio, kitos - mažiau, dėl to vienos žalos nagrinėjimas vienur užtrunka parą, kitur - daugiau nei dvi savaites“, - žiniomis dalijasi draudimo specialistas.
„Swedbank teikia draudimo polisą, kuris yra visų rūšių rizikų, o tai leidžia apsidrausti nuo visko, kas yra susiję su turtu“, - sako P. Ladziato.
Atskirai galima įsigyti statinio draudimą, papildomai pridėti vidaus arba kilnojamojo turto draudimą, taip pat civilinės atsakomybės draudimą, jeigu, pavyzdžiui, yra užliejami kaimynai.
Anot Swedbank atstovo, beveik pusė išmokų yra išmokamos dėl pačių klientų padarytos netyčinės žalos, pavyzdžiui, sugadinamas televizorius, kaitlentė, užliejami kaimynai.
„Pastaruoju metu labai auganti išmokų rūšis yra išmokos, susijusios su audromis. Šios išmokos būdingos nuosavų namų savininkams“, - pastebi pašnekovas.
Butų savininkams dažnai išmokamos išmokos dėl užliejimo, sugedusios kanalizacijos. „Tokių žalų pašalinimas yra brangus, vidutinė išmoka tokiais atvejais siekia 700 eurų.
„Būtų geriausia, kad žmogus, pirkdamas vieną ar kitą daiktą, pagalvotų apie įmanomas rizikas: praradimo, sugadinimo, ir kiek jis trumpuoju laikotarpiu yra pajėgus nepatirti didelių finansinių nuostolių, atstatant pirminę situaciją“, - dėmesį į išvardintus dalykus siūlo atkreipti draudimo specialistas.
Nuomos Sutartys: Svarbūs Aspektai
„Nuomos sutartis dėl gyvenamosios patalpos turėtų būti rašytinė“, - kalba VU Teisės klinikos direktorė. Įstatymas numato tam tikrus atvejus, kai sutartį galima sudaryti žodžiu. Tačiau, teisininkės teigimu, kad būtų aiškiau, visada verta sudaryti rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
„Tiesa, tokios sutarties tvirtinti pas notarą nereikia. Verta pasirašyti du tokios sutarties egzempliorius, vienas lieka būsto savininkui arba nuomotojui, kitas - nuomininkui“, - teigia V. Sudarant nuomos sutartį, svarbu tinkamai ir konkrečiai nurodyti šalis.
„Tai - savininko interesas, kad jis įsitikintų, jog nuomininkas tikrai yra tas asmuo, kuris pasirašo sutartį“, - mano pašnekovė. Rengiant nuomos sutartį būtina nurodyti deklaruotą gyvenamąją nuomininko vietą ir asmens kodą.
„Jeigu kalbame apie jaunus studentus, kurie nuomojasi, galima paprašyti informacijos, kokioje mokykloje jie studijuoja“, - rekomenduoja teisės ekspertė. Jis sako, kad nuomininkui taip pat svarbu įsitikinti, jog tas, kas išnuomoja, tikrai yra savininkas, t.y. Nemažiau svarbu konkrečiai apibrėžti, kokios patalpos yra nuomojamos.
„Paprastai nurodomas tikslus adresas, buto kvadratūra. Tam tikros ypatingos buto naudojimo sąlygos, pvz., komunaliniai patarnavimai ir pan.“, - vardija V. Labai rekomenduotina - nors tai ne visada padaroma - pačioje sutartyje įtraukti papildoma punktą arba pasirašyti atskirą dokumentą ir jame nurodyti, kokie trūkumai yra patalpoje, kad vėliau nekiltų ginčų. Tai naudinga tiek savininkui, tiek nuomininkui.
Pagal įstatymą, einamąjį remontą turi daryti nuomininkas, nebent iš anksto sutartyje buvo aptarta kitaip. „Einamąjį remontą suprantame kaip smulkių technikos gedimų sutvarkymą: elektros lemputės pakeitimą, rozetės pritvirtinimą ir pan.
Pasak pašnekovės, savininkas yra atsakingas už kapitalinį remontą. „Ypač, jei kalbėsime apie visus komunikacinius, inžinerinius tinklus, t.y., elektros instaliaciją, vandentiekį ir pan.
Nuomininkas privalo pranešti savininkui apie įvykusią avariją ar gedimą. „Žinoma, lėšas, išleistas remontui, nuomininkas išsireikalauja iš savininko arba atitinkamai sumažina nuomos mokestį“, - teigia V.
Pirmiausia nuomininko pareiga yra naudoti turtą pagal paskirtį. Nuomininkas be atskiro nuomotojo sutikimo negali verstis ūkine komercine veikla tose patalpose, pvz., atsidaryti kirpimo saloną.
Nuomotojas negali reikalauti nuomos mokesčio iš karto už visą laikotarpį. „Galima sudaryti neterminuotą nuomos sutartį. Pašnekovės teigimu, šis terminas populiarus greičiausiai todėl, kad įstatymas numato, jog vienašališkai siūlyti keisti kainas savininkas gali tik kartą per metus.
„Vadinasi, jei sudarome trumpesnį sutarties terminą, tai per tą terminą keisti kainos negalima“, - dėsto V.
Pasak jos, terminuota sutartis patogesnė dėl kainos aiškumo, tačiau ją sunkiau nutraukti prieš terminą. Suėjus terminui sutartis nutraukiama paprastai. Tačiau jeigu norima nutraukti sutartį prieš terminą vienos iš šalių iniciatyva, tam turi būti svarbi priežastis ir tai galima padaryti tik teismo keliu.
„Ta svarbi priežastis yra esminis sutarties pažeidimas, pvz., nuomininkas nemoka nuomos mokesčio.
Mokesčių Deklaravimas ir Turto Įsigijimo Kainos Nustatymas
MGK pažymi, kad, pavyzdžiui, deklaruojant sutuoktinių pajamas (nesant vedybų sutarties), jos deklaracijose turi būti dalinamos per pusę, neatsižvelgiant į tai, į kurio gyventojo sąskaitą pervedamos lėšos.
Pavyzdžiui, jei sutuoktinis parduoda akcijas, už kurias pajamas gauna į asmeninę sąskaitą, akcijų pardavimo pajamas ir įsigijimo kainą turi deklaruoti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, kiekvienas atskirai pritaikydamas neapmokestinamąjį dydį - 500 Eur.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nedeklaruotais sandoriais nėra galimybės pagrįsti turto įsigijimo ar pajamų šaltinių.
Gyventojui pardavus paveldėtą turtą, iš pardavimo pajamų atimama įsigijimo kaina gali būti nustatoma dviem būdais. Ginčų praktika atskleidė, jog gyventojai nežino, kad turto įsigijimo kaina gyventojo pasirinkimu gali būti laikoma ne tik paveldėjimo metu įgyto turto vertė, nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, bet ir turto vertintojo nustatyta individuali rinkos vertė (ne vėliau kaip paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datai).
Nekilnojamojo turto įsigijimo ar pasistatymo kainą svarbu pagrįsti konkrečiais dokumentais. Ginčų praktika parodė, kad, nesant įrodymų, turto įsigijimo kaina negali būti nustatoma remiantis ekonominio modeliavimo ar kitais netiesioginiais metodais.
Pardavus gyventojų pastatytus objektus, gali atsirasti ne tik GPM, bet ir PVM prievolės.
Kaip teigta laidoje „KK2“, anksčiau už turimą būstą mokėjo tie, kurie turėjo 140 tūkst. eurų ir brangiau vertintą butą ar namą. Dabar siūloma apmokestinti NT nuo 40 tūkst.
Tarifai būtų tokie: 0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas - iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas - iki 600 tūkst. eurų. 1 proc. tarifą siūloma taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst.
Pavyzdžiui, 150 tūkst. eurų vertės butą turintis savininkas per metus turėtų mokėti 15 eurų NT mokestį. 700 tūkst. vertės būstą turintis savininkas mokėtų 7 tūkst. Stano turi namą ir paskaičiavo, kad per kišenę mokestis kirstų nebaisiai - ko gero, tektų mokėti iki 1 tūkst.
„Panašu, kad namai yra iki 400 tūkst., taigi pakankamai nebaisiai. Turint galvoje, gal jei tai pirmieji namai, būtų 50 proc. „Ši vieta pirkta prieš 15 metų. Tuomet mokėjau 50 ar 60 tūkst.
Būsto Draudimo Sąlygų Peržiūra
Būsto draudimas vis dar neretai yra suvokiamas tik kaip formalumas. Pasirašai sutartį, susimoki metinį mokestį, įsidedi polisą į stalčių ir jautiesi saugus. Iki tos dienos, kai nutinka nelaimė. Tuomet paaiškėja, kad iš tiesų - ne viskas yra apdrausta. Dar rečiau - bėgant metams jį peržiūri.
O juk su laiku namuose paprastai atsiranda vis daugiau turto: nauji baldai, buitinė ar laisvalaikio, sodo technika, saulės baterijos, terasos, kondicionieriai. Tad, anot A. Dambrausko, augant namuose esančio kilnojamo turto vertei - būsto draudimo sąlygas peržiūrėti yra būtina.
„Tarkime, draudimo sutartis sudaryta prieš kelerius metus, kai turtas buvo vertinamas 50 tūkstančių eurų, tačiau per tą laiką būstas buvo atnaujintas, ir dabartinė turto vertė galbūt jau siekia ir 70 tūkstančių eurų. Jei draudimo apsauga nebuvo atnaujinta, draudimo suma išlieka sena, todėl žalos atveju išmoka nepadengs visų patirtų nuostolių.
Lygiai taip pat daugeliui netikėta, kad ir pelėsio padariniai nėra dengiami, jei jų atsiradimas susijęs su ilgalaikiu prastos ventiliacijos poveikiu, o ne staigia avarija - pavyzdžiui, trūkusiu vamzdžiu.
„Dar viena dažnai pasitaikanti situacija - po užliejimo ar gaisro žmonės tikisi, kad bus kompensuota žala visam turtui, esančiam namuose. Tačiau jei draudimo apsaugoje nėra aiškiai nurodyta „kilnojamo turto” apsauga, išmokos už baldus, buitinę techniką ar net drabužius gali nebūti visai. Deja, tai dažnai paaiškėja tik po įvykio - kai jau nieko pakeisti nebegalima“, - pažymi A.
Anot specialisto, itin svarbu, kad draudimo bendrovė ne tik pasiūlytų standartinę draudimo apsaugą, bet ir gebėtų įsiklausyti į individualius klientų poreikius. Be to, patirtis rodo, kad lankstus požiūris į kiekvieną situaciją padeda užtikrinti efektyvią pagalbą realiame gyvenime.
„Tai ypač svarbu, kai reikia greitų sprendimų. Pavyzdžiui, po stiprios liūties, audros ar avarijos namuose. Mūsų tikslas - kad klientas net ir nelaimės akivaizdoje jaustųsi suprastas, o ne priverstas narplioti sudėtingas taisykles. Todėl į kiekvieną ištikusią situaciją žiūrime lanksčiai, vertiname aplinkybes individualiai.