Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, į verslo rėmimą žiūrima dvejopai. Vieni teigia, kad verslo visai nereikia remti. Derėtų tik sudaryti sąlygas jam normaliai vystytis, sumažinti įvairių apribojimų, nurodymų, tikrintojų. Kiti mano, kad verslą remti būtina, ypač smulkų ir vidutinį verslą, o stambus pajėgus pats prasiskinti kelią. Kaip jau minėta, Lietuvoje didžiausią dalį verslo įmonių sudaro smulkios ir vidutinės įmonės.
Nors makroekonominė situacija Lietuvoje nuolat gerėja, sąlygos verslo plėtrai nėra palankios. Per pastaruosius metus verslas ne tik nebuvo išlaisvintas iš įvairių socialistinių reguliavimų, bet ir apaugo naujomis, sofistikuotomis valstybės kišimosi pinklėmis. Susidūrus su verslo plėtros Lietuvoje sunkumais, dažnai linkstama pasirinkti primityvų ir trumparegišką kelią - spręsti verslo problemas lengvatų, išimčių ir valstybės paramos forma.
Verslo rėmimo ir skatinimo šaltiniai yra valdžia, stambusis verslas, specializuotos šalies ir tarptautinės organizacijos bei hipoteka (Gineitienė Z., Korsakaitė M. 1.1.). Nuo 2001 m. sausio 1 d. veikia Vyriausybės įkurta „Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa“. Ji finansuojama iš biudžeto, metams skirta 7,2 mln. Litų. Svarbi paramos verslui priemonė yra dotacijos. Administracinė parama siejama su verslininkų dalykinės kvalifikacijos kėlimu ir mokymu. Didžiausia valstybės parama yra verslo apsauga. Ji turi padėti plėtoti gamybą ir tyrimus, sukurti sistemą, skatinančią kurti smulkųjį verslą.
Vyriausybė, norėdama sukurti verslui plėstis tinkamą aplinką, privalo numatyti trijų sričių politiką:
- pagalbą įeinant į naujas rinkas;
- padėti veikti pelningoje rinkoje;
- vykdyti stabilią, verslą palaikančią politiką (Gineitienė Z., Korsakaitė M. 1.2.).
Stambiajam verslui šiuo atveju priklausytų bankai ir paskolų draudimo bendrovės. LR Vyriausybė ir Lietuvos bankas patvirtino užsienio paskolų ir kreditų naudojimo bei apskaitos tvarką. Verslo plėtros programa patvirtina ir įgyvendina paskolų garantijų priemones. Verslo kreditavimą turi spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų draudimo bendrovės teikiamos garantijos, tolygios bankų reikalaujamiems užstatams.
Esminis verslo įmonių finansinio rėmimo sistemos elementas yra paskolos ir kreditai, skiriami prioritetinėms programoms įgyvendinti, taip pat įmonėms, kurios dėl objektyvių aplinkybių pateko į sunkią padėtį. Šią užduotį atlieka įvairūs fondai, paramos programos ir kai kurios organizacijos (Gineitienė Z., Korsakaitė M. 1.3.).
Siekiant sukurti daugiau naujų darbo vietų mikroversle ir savarankiškai dirbantiems asmenims, vyriausybė teikia maksimalią paramą naujų ir besivystančių komercinių įmonių konsultavimo paslaugoms. 2002 metais patvirtinta 1500 projektų, skirtų palengvinti vidutinio ir smulkaus verslo įmonių steigimą bei vystymą. Skolininkams su ribotais darbingumo sugebėjimais siūloma parama išsimokant paskolų palūkanas. Patvirtinti projektai, skirti bedarbiams ūkininkams pradėti ūkininkavimo verslą, jau suteikia galimybę padengti išlaidas, skirtas sėkloms, trąšoms, pasėlių apsaugai ir kt. Taip pat yra padengiamos papildomų išorinių paslaugų išlaidos pagal patvirtintus verslo projektus, vykdomus bedarbių asmenų, kurie pradeda savo verslą pasinaudodami gaunama kompensacija. Paskolos taip pat suteikiamos kvalifikacijai, reikalingai ateities verslui, įgyti bei kito bedarbio šeimos nario samdymui.
Verslo rėmimo priemonės ir fondai
Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme yra išvardintos verslo rėmimo priemonės (1998m. lapkričio 24d. Nr. Prie Vyriausybės (ūkio ministerijos) ir savivaldybių yra įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai. Jie lėšas naudoja lengvatinėms paskoloms teikti, palūkanoms už bankų kreditus padengti, teikti mokestines paskolas, skatinti naujų darbo vietų kūrimą, remti verslo plėtrą skatinančias priemones - konferencijų, mugių organizavimą, verslininkų išvykas verslo misijų tikslais, skatinti informacijos apie verslą sklaidą. 2001 m. SVV skatinimui savivaldybės skyrė apie 2.8 mln. Litų 2002 m. savivaldybės SVV iš viso skyrė apie 2.9 mln.
Vyriausybė yra įsteigusi paskolų draudimo bendrovių, kurios teikia garantijas bankams dėl ūkio subjektams duodamų paskolų. Tai - UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Verslo plėtros bendrovė“, UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (Verslo finansavimo galimybės, 2000).
2002 m. pradėjo veikti valstybės valdoma garantijų institucija Investicijų ir verslo garantijos („Invega“), bankams užtikrinanti SVV subjektų paskolas, kurios gali būti naudojamos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms. Dažniausia garantuojama paskolos suma - 0,5 mln. litų. „Invega“ garantuoja bankams iki 80 proc. jų patirtų nuostolių. Ji taip pat numato teikti ir administruoti mikrokreditus SVV įmonėms (Gineitienė Z., Korsakaitė M. 1.4.).
Paskolų draudimo bendrovių palyginimas
| Bendrovė | Įstatinis kapitalas | Didžiausia draudžiamos paskolos suma | Didžiausia draudimo suma vienam projektui |
|---|---|---|---|
| UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ | 20 mln. litų | 400 tūkst. lt | 400 tūkst. lt |
| UAB „Verslo plėtros bendrovė“ | 10 mln. litų | 400 tūkst. lt | 400 tūkst. lt |
| UAB „Lietuvos eksporto ir importo draudimas“ | 27,6 mln. lt | 1 mln. litų | 1200 tūkst. |
| UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ | 10 mln. | 900 tūkst. |
Praktiškai sunku rasti verslininką, kuris apsieitų be kredito, tačiau, norint gauti paskolą asmeninė garantijos pagrindu, paskolos prašytojas turi kelti pasitikėjimą kreditoriui. Jeigu jo finansinė padėtis neaiški ar bloga, pasitikėjimą tenka sustiprinti užstatant kokį nors turtą. Turto įkeitimo teisės institucija yra vadinama hipoteka.
Hipoteka - tai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimas, užtikrinantis skolininko įsipareigojimų vykdymą. Juridiškai hipoteka - tai teisinis institutas, kuris reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, atsiradusius įkeitus turtą. Dauguma Lietuvos verslininkų tebėra pradedantys ir nė vienas negali būti tikras, kad jų pasirinkta veikla ateityje bus tiek sėkminga, kad jie be jokių problemų sugebės grąžinti paskolą, tuo labiau ilgalaikę. Todėl rasti kreditorių, kuris be realių garantijų suteiktų kiek didesnę paskolą, daugeliui verslininkų bus sunku. Nemaža jų dalis mielai sutvirtintų paskolos grąžinimo garantiją užstatydami kokį nors savo turtą (namą, žemę, techniką). Lietuvoje 1997 m. priėmus LR hipotekos įstatymą ši įkeitimo sistema veikia, parengti turto įkeitimo teisiniai mechanizmai.
Atvirkštinė hiopoteka: iš pradžių už būstą moki bankui, paskui bankas moka tau
Verslo inkubatoriai
Verslo inkubatorius - tai įstaiga, kuri inkubuojamiems ūkio subjektams palankiomis sąlygomis nuomoja patalpas ir teikia verslo valdymo paslaugas (informaciją, konsultacijas, mokymą ir pan.), tarpininkauja gaunant finansinę paramą bei diegiant naujas technologijas ir mokslo naujoves versle.
- gamybinių paslaugas teikiančių ūkio subjektų inkubatoriai. Vienas jų steigėjų turi būti miesto ar rajono savivaldybės taryba.
- technologiniai inkubatoriai. Vienas jų steigėjų turi būti Lietuvos Respublikos mokslo ir/ar studijų institucija.
Verslo inkubatoriuje gali būti inkubuojami šie ūkio subjektai: fiziniai asmenys, įsigiję patentą (verslo liudijimą), šio patento galiojimo laikotarpiu, mikroįmonės, smulkios ir vidutinės įmonės. Sprendimą dėl įmonės priėmimo į inkubatorių priima verslo inkubatoriaus Taryba.
Įmonė savo veikla įgyvendina mokslinius išradimus, technologines inovacijas (šis reikalavimas yra pagrindinis technologiniuose inkubatoriuose). Be minėtų kriterijų, įmonei gali būti taikomi ir kiti, kuriuos nustato verslo inkubatoriaus Taryba ar kurie yra nurodyti atitinkamo verslo inkubatoriaus įstatuose. Inkubuojamos įmonės veiklos verslo inkubatoriuje laikotarpis nustatomas sutartimi ir gali trukti iki penkerių metų. Pasibaigus sutartyje numatytam inkubacijos laikotarpiui, įmonė turi palinkti inkubatorių.
Su valstybės parama įsteigti verslo inkubatoriai yra viešosios įstaigos ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Valstybės remiami gamybiniai - paslaugų verslo inkubatoriai steigiami įvertinus nedarbo lygį mieste ir/ar rajone, prioritetą teikiant miestams ir/ar rajonams su didžiausiu nedarbo lygiu. Taip pat labai svarbus yra savivaldybės ar kitų gamybinio - paslaugų inkubatoriaus steigėjų suinteresuotumas, aktyvumas, finansinės galimybės remti inkubatoriaus steigimą ir plėtojimą. Atsižvelgiama ir į gamybinio - paslaugų inkubatoriaus verslo planą, miesto ir/ar rajono ekonominio - socialinio vystymo planą. Valstybės remiami technologiniai inkubatoriai steigiami mieste, turinčiame mokslo ir/ar studijų instituciją.
1998 m. Verslo plėtojimo tarybos sprendimu buvo nuspręsta iš Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) skatinimo fondo lėšų iš dalies finansuoti pirmųjų šešių verslo inkubatorių Lietuvoje steigimą. 1999 m. 1998 m. birželio mėn. buvo įregistruotas pirmasis verslo inkubatorius - Kauno technologijos universiteto verslo inkubatorius, lapkričio mėn. - Telšių apskrities ir Vilnijos verslo inkubatoriai, gruodžio mėn. - Alytaus verslo inkubatorius. 1999 m. sausio mėn. - Šiaulių verslo inkubatorius, kovo mėn. - specializuotas verslo inkubatorius verslininkams su regėjimo negalia - Fondo M95 verslo inkubatorius. 2000 m. rugpjūčio mėn.
Valstybės finansinės lėšos, skiriamos iš SVV skatinimo fondo, verslo inkubatorių steigimo ir veiklos išlaidoms padengti, teikiamos remiantis Verslo plėtojimo tarybos 1998 m. birželio 26 d. posėdyje patvirtinta „Bendra verslo inkubatorių steigimo ir plėtojimo schema bei valstybės finansinės paramos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti teikimo tvarka“ ir 1999 m. birželio 24 d. posėdyje patvirtinta „Lėšų, skirtų verslo inkubatorių ir technologinių parkų steigimo, įsikūrimo ir veiklos išlaidoms iš dalies dengti, naudojimo tvarka“. Šiuo metu Ūkio ministerijoje ruošiamas naujos verslo inkubatorių steigimo ir veiklos finansavimo iš SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšų tvarkos projektas.
Iki šiol valstybės finansinės lėšos verslo inkubatoriams steigti ir plėtoti buvo skiriamos dviem etapais. Pirmasis etapas apima dalinį verslo inkubatoriaus steigimo ir įsikūrimo lėšų subsidijavimą. Valstybės finansinės paramos dydis gamybiniams - paslaugų verslo inkubatoriams priklauso nuo nedarbo lygio tame mieste ir/ar rajone, kur steigiamas verslo inkubatorius. Finansinė parama svyruoja nuo 70 iki 20 procentų gamybinio - paslaugų inkubatoriaus steigimo išlaidų. Technologiniams verslo inkubatoriams steigti valstybės parama gali sudaryti iki 50 procentų technologinio verslo inkubatoriaus steigimo išlaidų.
Antrajame etape valstybės lėšos skiriamos daliniam verslo inkubatorių veiklos išlaidų padengimui. Inkubuojamų įmonių išlaidos už patalpų nuomą, naudojimąsi bendro naudojimo patalpomis, ryšio paslaugas, elektros energiją ir šilumą gali būti dengiamos tris metus.
Baltijos ir Amerikos verslo fondas (BalAEF)
Baltijos ir Amerikos verslo fondas (BalAEF) buvo įsteigtas 1989m. pagal JAV kongreso aktą dėl pagalbos rytų ir Vidurio Europos departamento plėtojimui (SEED - Support for Eastern European Democracy). Šio fondo misija yra remti Baltijos valstybių privataus sektoriaus plėtrą, tęsiant savo, kaip patikimo finansų partnerio verslininkams bei augimo siekiančioms privačioms įmonėms, veiklą. Bal AEF kapitalas yra 50 mln. JAV dolerių. Kreditai buvo teikiami smulkioms ir vidutinėms įmonėms tiesiogiai, nesinaudojant tarpininkų - komercinių bankų - paslaugomis. Nors BalAEF ir sėkmingai skolino smulkioms ir vidutinėms įmonėms, 1998m.
BalAEF domina įmonės, užimančios aiškiai apibrėžtą nišą vidaus ar užsienio rinkoje, turinčios kvalifikuotus vadovus, dideles augimo perspektyvas ir atitinkančios fondo reikalavimus apskaitos, atsargų bei finansų tvarkymo sistemas. Nors fondas siekia investuoti į bendroves, kurių finansinėse atskaitose atsispindi ilgesnė negu vienerių metų pelninga veikla, tačiau pasirengęs nagrinėti ir pradedančių įmonių investicinius projektus.
fondas siekia kontroliuoti 10-50proc. BalAEF siekia turėti savo atstovą įmonės, į kurią investuoja, Stebėtojų taryboje. BalAEF vykdo griežtą visų investicijų priežiūrą ir mažiausiai kartą per ketvirtį lankosi įmonėje, o ši įsipareigoja pateikti ketvirtines finansines ataskaitas ir pranešti fondui apie visus svarbius ekonominius sprendimus (Gineitienė Z., Korsakaitė D.
Baltijos smulkaus kapitalo fondas (BSKF) - tai plėtrą skatinantis rizikos kapitalo fondas, veikiantis Baltijos šalyse. BSKF, siekdamas skatinti tolydžią atviros ir laisvos rinkos plėtrą Baltijos šalyse, teikia finansinę ir techninę paramą privačioms smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
tags: #kilnojamojo #turto #ikeitimo #sukurimas