Kunigų seminarijos atsiradimą Kaune nulėmė istorinės aplinkybės. Numalšinus 1863 m. sukilimą, Rusų valdžia ėmėsi griežtų sankcijų, kad užkirstų kelią būsimiems neramumams.
Dėl to, jog slapta rėmė sukilėlius, Rusų vyriausybė ėmėsi griežtai kontroliuoti Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklą: kad būtų lengviau drausminti M. Valančių, dvasininkas perkeltas į gubernijos centrą Kaune.
Taip 1864 m. Žemaičių vyskupo būstinė, kunigų seminarija (iki tol net keturis šimtmečius veikusi Varniuose), kurija bei kitos vyskupijos įstaigos perkeliamos į Kauną. Šiuo sprendimu Žemaičių vyskupijos ribos apspręstos cariniu administraciniu skirstymu - vyskupijos ribos apsprendžiant pagal Kauno gubernijos ribas.
Tuomet Rusų valdžia seminarijai Kaune paskyrė buvusius Bernardinų vienuolyno rūmus ir šv. Jurgio Kankinio bažnyčią - pastatų kompleksą, nuo XV a. pab. Rusų valdžios įsakymas perkelti vyskupo būstinę įgyvendintas be popiežiaus leidimo.
Pirmosios Respublikos laikotarpiu Kauno kunigų seminarija išaugo į svarbų dvasinio ir kultūrinio ugdymo centrą. 1922 m. įsteigus Lietuvos universitetą seminarija sujungiama su Teologijos-filosofijos fakultetu: 1926 - 1940 m. įstaigoje kasmet mokėsi apytiksliai po du šimtus klierikų.
1926 balandžio 4 dieną popiežiaus Pijaus XI aktu (apaštališkoji konstitucija) “Lituanorum gente” pagaliau įkurta savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija, kurios centras - tuometinė laikinoji Lietuvos sostinė Kaunas. Šios aplinkybės lėmė, jog buvo būtina plėsti seminarijos pastatų kompleksą.
1933-1934 m. pastatyti nauji Kunigų seminarijos rektorato rūmai. Naujasis seminarijos pastatas, tyrinėtojos Mortos Baužienės teigimu, buvo sunkus uždavinys K. Reisonui: „įterpti naują gana didelio tūrio pastatą tarp dviejų reikšmingų paminklinių objektų: 1624-1634 m. statytos Švč. Trejybės bažnyčios ir dar anksčiau statyto varpinės bokšto“.
Nors K. Reisono projekte naujomis architektūrinėmis formomis siekta išlaikyti istorinių pastatų tūrinę kompoziciją, tačiau už šį darbą žymus architektas susilaukė aštrios kritikos.
Trijų aukštų rektorato rūmai (su rūsiu) - netaisyklingo plano, su iškyšomis kraštuose ir trisieniu rizalitu vakarų pusėje. Prof. habil. dr. V. Levandausko teigimu, pagrindiniame fasade įkomponuoti istorizmo elementai, būdingas tarpukario epochos ankstyvojo laikotarpio bruožas. Neoklasicizmo detalės fasaduose - tai architekto sprendimas priderinti pastatą prie Rotušės aikštės urbanistinio vaizdo, kadangi naujojo pastato statyba keitė net nuo XVII a.
Pirmasis rūmų aukštas atskirtas baliustrada dekoruotu balkonu. Antrąjį ir trečiąjį aukštus skaido vertikalūs siauri tarpsniai. Šoniniai rizalitai bei arkiniai langai pagrindiniame fasade, M. Vakarinis rūmų fasadas asimetriškas, saikingesnių formų nei pagrindinis. Pirmasis vakarinio fasado aukštas dekoruotas piliastrais, pirmasis ir antrasis aukštai atskirti baliustrada-balkonu.
Kauno kunigų seminarija
tags: #butu #isplanavimas #cariniu #laikotarpiu