Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis.
Santuokos nutraukimo procese, be kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo, neišvengiamai turi būti išsprendžiamas ir santuokos metu įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo sutuoktiniams klausimas. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Turto dalybos skyrybų metu: bendrieji principai
Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu.
Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą.
Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita). Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio:
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą.
- Būsto nuosavybė pereina sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir, kurio būsto pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti. Tačiau, sutuoktiniai prieš kreditorių ir toliau abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą.
Asmeninė nuosavybė ir jos apsauga skyrybų metu
Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.
Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sutartyje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais. Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą.
Nukrypimai nuo lygių dalių principo
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį. Svarbu paminėti, jog neužtenka vien tik konstatuoti tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas.
Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus. Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.
Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.
Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso. Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams.
Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs - vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros. Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą.
Turto registracijos svarba
Gyvenant santuokoje ne itin dažni atvejai, kad sutuoktiniai kiekvieną kartą aiškiai aptartų tokius klausimus kaip - kieno vardu registruoti turtą, ar yra kokia teisinė reikšmė registruojant tik vieno vardu ir kt. Tačiau jau esant bylai teisme dėl santuokos nutraukimo šie aspektai tampa pakankamai svarbūs.
Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. Jeigu turtas yra registruotas tik vieno vardu, tai gali suteikti pagrindą įrodinėti, kad turtas yra asmeninis.
Elementariausias pavyzdys, kai bylose yra pateikiami pinigų dovanojimo asmeniškai vienam iš sutuoktinių sutartys ar kitokie “rašteliai” ir juose esančios pinigų sumos pvz. vos ne visiškai atspindi namo statybos investicijas. Ir turime absoliutų ginčą - ar šie dovanoti pinigai buvo asmeniškai vienam ar šeimai? Apskritai ar šie rašteliai, kuriais buvo neva dovanojami pinigai realūs? Ar tokias bylas laimi visada tas, kuris buvo “pirmesnis - gudresnis” ir rinko įrodymus?
Skyrybų dokumentai: ką reikia pateikti teismui?
Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimas yra galimas ir teismo keliu ir per notarą, kreipdamiesi į teismą sutuoktiniai neišvengiamai turi pateikti formalius, tam tikrus turinio ir formos reikalavimus atitinkančius skyryboms reikalingus dokumentus, o notarui turi būti pateikti kitokios formos dokumentai.
Skyrybų dokumentai gali būti skirstomi į tuos, kurių turinys priklauso nuo pasirinkto santuokos nutraukimo būdo (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme tvarka, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu notarine tvarka, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės), bei tuos, kuriuos teismui būtina pateikti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu santuoką ketinama nutraukti.
Nutraukiant santuoką bendru sutuoktiniu sutikimu teisme tvarka, teismui turi būti pateikiamas bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitus klausimus, taip pat aptarti savo turtines teises ir pareigas.
Pažymėtina, kad kartu su skyrybų dokumentais bendru sutarimu teismui turi būti pateikiami įrodymai, kad sutuoktiniai pranešė kreditoriams apie ketinimą nutraukti santuoką bei pateikė jiems sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kopiją. Paprastai teismui pateikiami pašto siuntų lydraščiai, patvirtinantys informacijos kreditoriams išsiuntimą. Papildomai, siekiant sklandaus ir greito proceso, rekomenduotina kreditoriams ne tik pateikti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, tačiau ir gauti jų sutikimus dėl sutartyje numatyto sutuoktinių finansinių įsipareigojimų pasidalijimo, bei pateikti šiuos sutikimus teismui.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu yra inicijuojamas pagal vieno sutuoktinio prašymą, kuriame turi būti nurodytas vienas iš įstatyme numatytų santuokos pagal vieno sutuoktinio prašymą nutraukimo pagrindų.
Kuomet santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės, teismui turi būti teikiamas ieškinys. Tai plačiausio turinio dokumentas, kuriam keliami griežti turinio ir formos reikalavimai.
Kiti reikalingi dokumentai:
- Santuokos liudijimo originalas. Pažymėtina, kad net ir tokiais atvejais, kai santuokos nutraukimo byla vedama elektroniniu būdu (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą), įpareigojimas pateikti santuokos liudijimo originalą gali būti realizuojamas pateikiant šį dokumentą vėliau, t. y. rašytinį patvirtinimą, jog nepageidauja, kad jiems būtų skirtas terminas susitaikyti.
- Pažyma apie šeimos sudėtį, kurią išduoda VĮ „Registrų centro“ Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrų skyrius.
- Pažyma apie turimą nekilnojamąjį turtą, kurią išduoda iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registras.
- Pažyma apie turimas transporto priemones, kurią išduoda VĮ „Regitra“.
- Pažymos apie gaunamas pajamas, kurias išduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pateikus teismui dokumentus dėl santuokos nutraukimo, teismas vertina jų sudėtį priėmimo stadijoje. Jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniai nepateikė dokumentų, kuriuos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra būtina pateikti, teismas atsisako priimti dokumentus, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti.
Reikalingus skyrybų dokumentus gali paruošti ir surinkti skyrybų advokatai. Klientams, kurie pasirinko mūsų skyrybų advokatus dėl atstovavimo viso santuokos nutraukimo proceso metu, skyrybų dokumentų parengimo kaina yra įskaičiuojama į bendrą iš anksto suderintą skyrybų paslaugų kainą.

Sutuoktinio išregistravimas iš buto: savininko veiksmai
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti svetimą asmenį iš buto, kuris yra jūsų asmeninė nuosavybė Lietuvoje. Situacijos gali būti įvairios, pavyzdžiui, skyrybos su sutuoktiniu, kuris negyvena bute, arba tiesiog noras išregistruoti asmenį, kuris jūsų būste tik deklaruotas, bet faktiškai negyvena. Aptarsime teisinius aspektus, savininko teises ir veiksmus, kurių reikia imtis norint sėkmingai išregistruoti asmenį.
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienas pilietis privalo būti deklaruotas gyvenamojoje vietoje. Jei asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą prie savivaldybės. Tačiau, jei asmuo turi nekilnojamojo turto, savivaldybė jo nedeklaruos ir neįrašys į nedeklaravusių asmenų sąrašus.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, reikia pateikti duomenis apie patalpos savininką (bendraturčius) ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje. Savininkas gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista gyventi toje patalpoje.
Savininko teisės ir galimybės išregistruoti asmenį
Patalpos savininkas turi teisę pateikti prašymą deklaravimo įstaigai panaikinti jam priklausančioje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Tačiau svarbu, kad asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyventų toje patalpoje.
Taigi, norint išregistruoti asmenį iš buto, reikia:
- Įrodyti, kad asmuo negyvena bute (pavyzdžiui, liudininkų parodymais).
- Kreiptis į teismą su prašymu dėl asmens priverstinio išregistravimo.
- Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę ir užpildyti formą su prašymu dėl asmens išregistravimo iš buto.
Seniūnija gali atsisakyti išdeklaruoti asmenį be teismo sprendimo, net jei butas yra jūsų asmeninė nuosavybė. Jie gali nerizikuoti, žinodami galimas pasekmes, jei išdeklaruos asmenį neteisėtai.
Teismo sprendimas - būtina sąlyga?
Dažniausiai, norint išregistruoti asmenį, reikalingas teismo sprendimas. Savivaldybė pati nesiims išdeklaravimo, todėl su liudininkais reikia kreiptis į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti. Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę, užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.
Teisminė praktika ir pavyzdžiai
Administracinėje byloje Nr. [Administracinės bylos numeris] buvo nagrinėjamas atvejis, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos sprendimo panaikinimo. Seniūnija panaikino pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, remdamasi jos motinos ir sesers prašymais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja nurodytu adresu negyvena.
Teismas konstatavo, kad seniūnija turėjo teisę panaikinti pareiškėjos deklaravimo duomenis, nes ji tuo metu nurodytu adresu negyveno. Tačiau šioje byloje asmenys buvo gyvenamosios patalpos bendraturčiai, todėl situacija skiriasi nuo atvejų, kai butas priklauso tik vienam asmeniui.
Svarbūs aspektai ir patarimai
- Sutuoktinio išregistravimas po skyrybų: Skyrybų byloje galite pareikšti reikalavimą dėl buvusio sutuoktinio išdeklaravimo.
- Komunaliniai mokesčiai: Kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių.
- Buto pardavimas: Registruotas asmuo gali apsunkinti buto pardavimo procesą.
tags: #kilnojamu #ir #nekilnojamu #daiktu #atribojimo #reiksme