Miško Kirtimas Miško Paskirties Žemėje Lietuvoje: Taisyklės ir Reikalavimai

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, miškai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, ekonomikoje ir kultūroje. Todėl miško kirtimas yra griežtai reguliuojamas, siekiant užtikrinti tvarų išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines sąlygas ir reikalavimus, kuriuos būtina žinoti norint kirsti mišką miško paskirties žemėje Lietuvoje.

Lietuvos miškas

Kas Yra Miškas?

Pagal įstatymus, miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija. Taip pat, tai gali būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Svarbu pažymėti, kad mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.

Miško Žemė ir Miškų Grupės

Miško žemė apima apaugusius mišku žemės plotus (medynus) ir neapaugusius mišku žemės plotus (kirtavietes, žuvusius medynus, miško laukymes, miško aikštes, mažąsias miško pelkes, miško medelynus, sėklines miško medžių plantacijas ir klonų rinkinius, miškui įveisti skirtą žemę).

Miškų grupė - tai miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas.

Pagrindiniai Miško Kirtimo Tipai

• Pagrindinis miško kirtimas - brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas.
• Plynasis pagrindinis miško kirtimas - pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes.

Lietuvoje galioja keli pagrindiniai miško kirtimo tipai, kurie skiriasi pagal kirtimo metodus ir tikslus:

• Plynieji kirtimai - tai metodas, kai visi medžiai tam tikroje teritorijoje yra kertami vienu metu. Šis kirtimo būdas dažniausiai naudojamas medienos gamybai ir yra efektyvus, kai reikia greitai ir vienu metu iškirsti didelį medžių kiekį. Tačiau plynieji kirtimai gali neigiamai paveikti ekosistemą, nes pašalinus visus medžius, pažeidžiama dirvožemio struktūra ir sumažėja biologinė įvairovė.
• Atvejiniai kirtimai - šiuo metodu miškas kertamas dalimis per tam tikrą laikotarpį. Atvejiniai kirtimai leidžia išlaikyti tam tikrą miško dangą ir palaipsniui atnaujinti miško ekosistemą. Tai yra švelnesnis metodas, palyginti su plynaisiais kirtimais, nes paliekami augti tam tikri medžiai, kurie padeda išlaikyti biologinę įvairovę ir apsaugo dirvožemį.
• Atrankiniai kirtimai - šis kirtimo metodas apima tik tam tikrų medžių rūšių ar individų kirtimą, paliekant kitus medžius augti. Atrankiniai kirtimai yra naudojami siekiant pagerinti miško kokybę ir struktūrą. Jie padeda išsaugoti miško biologinę įvairovę ir leidžia medžiams natūraliai atsikurti. Atrankiniai kirtimai yra dažnai naudojami miško ugdymo tikslams, siekiant skatinti tam tikrų medžių rūšių augimą ir pašalinti ligotus ar pažeistus medžius.

Leidimai ir Pranešimai Apie Ketinimus Kirsti Mišką

Paskutiniu metu miško ir žemės savininkams kyla vis daugiau klausimų, kaip ir kada, nenusižengiant įstatymams ir kitiems teisės aktams, galima vykdyti kirtimus savininkui priklausančioje žemėje.

Leidimus kirsti mišką išduoda VMT teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

• Jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose).
• Atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos.
• Baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius.
• Neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.
• Kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).
• Plynusius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais.
• Retinimo ir einamuosius kirtimus.

Vykdant atrankinius sanitarinius kirtimus, baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius, neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo, plynusius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais, retinimo ir einamuosius kirtimus privaloma pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką VMT teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai.

Kai iškirstą medieną planuojama pateikti į rinką pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010 L 295, p. 23), pranešimą apie ketinimą kirsti mišką privaloma pateikti ir vykdant kitus kirtimus, kuriems pranešimas apie ketinimą kirsti nėra privalomas.

Miško atsodinimas

Miško Kirtimo Etapai ir Svarbūs Aspektai

Norint kirsti mišką, būtina įvertinti visas sąlygas ir susipažinti su miško kirtimo ir atkūrimo taisyklėmis. Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, kuriai miškų grupei priklauso jūsų miškas, ar miškas nėra saugomos teritorijos dalis, ar miške yra paukščių lizdų ir pan.

Jeigu miško plotas ne didesnis kaip 3 hektarai, dažniausiai reikalingas tik Valstybinės miškų direkcijos leidimas arba pranešimas apie ketinimą kirsti mišką. Tačiau jei jūsų miškas didesnis nei 3 hektarai, jums reikės parengti miškotvarkos planą. Projektas buvo sudarytas devyneriems metams ir skaičiuojama, kokia mediena bus iškirsta, pjovimo būdas, sąlygos ir kt. Taip pat apibrėžiamas miško atsodinimas. Suteikta, individualioms sausroms ar vėjovartoms leidimo nereikia.

Be to, apie iškirstą medieną miškų savininkai gali pranešti tik pagal poreikį Valstybinės miškų direkcijos regioniniam skyriui, tačiau kirtimo kiekis ribojamas: 3 kubiniai metrai medienos iš hektaro arba ne daugiau kaip 15 vnt. Medžiai, kurie gali būti nukirto per metus.

Privačių Miškų Savininkų Atsakomybė

Privačių miškų savininkai turi užtikrinti, kad jų miškai būtų tvarkomi pagal nustatytas taisykles:

• Savininkų pareigos: privačių miškų savininkai turi atlikti miško būklės vertinimą ir parengti tinkamus kirtimo ir atkūrimo planus. Jie privalo laikytis nustatytų kirtimo taisyklių ir užtikrinti, kad miško kirtimo darbai būtų atliekami laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų. Savininkai taip pat turi įsipareigoti reguliariai tikrinti savo miškų būklę ir, jei reikia, imtis priemonių miško būklės gerinimui.
• Kirtimo metodų taikymas: savininkai privalo pasirinkti tinkamus kirtimo metodus, atsižvelgdami į miško ekosistemos būklę ir tikslus. Atrankiniai ir ugdomieji kirtimai turi būti atliekami taip, kad būtų išlaikytas miško struktūros ir rūšių įvairovės balansas. Plynieji kirtimai turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų.
• Miško atkūrimo planai: po kirtimo darbų privaloma parengti miško atkūrimo planus, kurie užtikrins, kad miškas bus atkurtas pagal nustatytus reikalavimus. Atkūrimo planai turi apimti medžių sodinimo ir priežiūros darbus, siekiant atkurti miško ekosistemą ir išlaikyti jos biologinę įvairovę. Tai ypač svarbu po plynųjų kirtimų, kad būtų užtikrintas greitas miško atkūrimas ir sumažinta dirvožemio erozijos rizika.
• Baudos už pažeidimus: už taisyklių nesilaikymą privačių miškų savininkams gali būti skiriamos baudos. Tai apima netinkamą kirtimo atliekų tvarkymą, miško atstatymo planų nevykdymą ir kitus pažeidimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį miško ekosistemai. Baudos yra skirtos užtikrinti, kad savininkai laikytųsi nustatytų reikalavimų ir prisidėtų prie miškų išsaugojimo bei tvaraus naudojimo.

Miško Atkūrimas

Iškirtus miškus, nauji miškai turi būti atkuriami vietoje, o po kelerių metų iškirsti plotai tampa jaunais miškais, kuriuos mėgsta lankyti miško žvėrys. Tačiau jei medienos plotas negali augti pats, miško savininkas privalo atsodinti. Jei per 5 metus miškas neatkuriamas, Aplinkos ministerija atsako už miško atkūrimą miško savininko lėšomis. Be to, Lietuva kasmet įveisia naujų miškų.

Neleidžiama kirsti plynai, jeigu šalia esančios miško plynės nepavyko atkurti arba ji savaime neatsikūrė.

Miško atsodinimas - tikslinga miško sėja arba želdinimas ankstesnėse miško augimo vietose. Daugelis miško atsodinimą priima kaip savaiminį miško ataugimo procesą, tačiau iš tiesų tai yra daug darbo, žinių, pastangų ir investicijų reikalaujantis darbas. Reikia tinkamai paruošti dirvą, sodinukus, kainuoja ir transporto išlaidos, žmogiškieji ištekliai. Pagal įstatymus, nukirstą mišką reikia atsodinti per tris metus, kitaip miško savininkui gresia baudos. Miško atsodinimo būdas yra nusprendžiamas dar iki iškertant mišką. Miškotvarkos projekte turi būti numatyta ne tik miško kirtimo schema, bet ir detalus atželdinimo planas. Miško atsodinimas yra kruopštus procesas. Dirbtinio miško atsodinimo atveju yra sėjamos augalų sėklos ir sodinami sodinukai. Tai dažniausiai atlieka sodininkai. Savaiminis miško atkūrimas vyksta natūraliu principu, kuomet nuo šalimais augančių miškų arba nukirstų medžių šaknų žemė užsisėja sėklomis. Mišrus miško apželdinimas yra savaiminio ir dirbtinio miško atauginimo kombinacija. Miškų atkūrimui reikia ne tik fizinių pastangų, bet ir sodininkystės bei miškininkystės kompetencijų. Norint, kad miškas ataugtų greičiau, o kartu ir reikalautų mažiau priežiūros, specialistai rekomenduoja rinktis dirbtinį miško atsodinimą. Tokiu atveju galima užveisti tam tikrą pageidaujamą medžių rūšį (jei tam yra tinkamos sąlygos), sutrumpinti miško ataugimo laikotarpį bei užauginti sveiką ir tankų mišką.

Savaiminukų Kirtimas Žemės Ūkio Paskirties Žemėje

Daugeliui savininkų kyla klausimų, kuomet žemės ūkio paskirties žemėje suveši berželių, pušaičių ir kitų savaiminukų sąžalynai. Jei savininkas pageidauja savaiminukais apaugusį plotą paversti miško žeme, tuomet reikia vadovautis aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru 2012 m. gegužės 8 d. Nr. D1-409/3D-331 bei 2004 m kovo 29 d. Nr.3D-130/D1-144 bendru įsakymu nustatyta tvarka. Tam reikia atlikti savaime želiančio miško inventorizaciją, kurią turi teisę atlikti Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) registruoti vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms (13 str. 2 d.) atsirado galimybė mišku apaugančios žemės savininkui pačiam spręsti, ką daryti su iki 20-ties metų (imant amžiaus vidurkį) medžių savaiminukais ne miškų ūkio paskirties žemėje - inventorizuoti kaip miško žemę, ar, pašalinus savaiminukus, atstatyti gerą agrarinę žemės ūkio paskirties sklypo būklę. Esant reikalui, įvertinti vidutinį savaiminukų amžių sklype gali vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Saugotini Želdiniai

Siekiant išvengti sankcijų ir baudų, prieš imantis savaiminukų kirtimo darbų, derėtų įsitikinti, ar savininko sklype augantys medžiai nėra paskelbti saugotinais. Sužinoti, kurie želdiniai yra saugotini, galite savivaldybėje ar seniūnijoje. Šiuo klausimu konsultuoja kiekvienoje savivaldybėje sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Želdinių savininkų teisės ir pareigos nustatytos Želdynų įstatymo 15 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, viena iš pareigų yra išsaugoti želdinius, tinkamai juos tvarkyti. Jei želdiniai nepriskirti saugotiniems, juos galima tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.

Jei medžiai yra saugotini, norint medį genėti ar nukirsti, reikia gauti savivaldybės leidimą, vadovaujantis aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Leidimą išduoda atitinkamos savivaldybės administracijos įgaliotas specialistas, esant reikalui pasitelkęs Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją (ji gali pasikviesti atitinkamos srities specialistą), įvertina želdinio būklę, augimo vietą ir kitas aplinkybes natūroje. Rašant prašymą (jei yra bendrasavininkų, būtinas jų pritarimas) kirsti, galima pasirinkti ar sumokėsite kertamo želdinio atkuriamąją vertę ar už tą vertę pasodinsite želdinius savivaldybės nurodytoje vietoje ir prižiūrėsite tris metus.

Tam tikrais atvejais saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai: nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių iškirsti, nulaužti, apdegę gaisro metu, išpuvę, išskyrus atvejus, kai nėra pavojingi žmonėms, pastatams, eismui ir svarbūs biologinės įvairovės požiūriu, pažeistos medžių ir krūmų gyvybinės funkcijos.

Miškų Naikinimo Poveikis

Didelio masto miškų naikinimas pasaulyje sukelia klimato kaitą. Miškų naikinimas labai sumažina Žemės gebėjimą absorbuoti anglies dvideginį iš atmosferos. Pasikeitus žemėnaudai, pavyzdžiui, miško žemės naudojimas žemės ūkiui, pelkių sausinimas, medienos deginimas ar pučiant vėjui, į dirvą gali išsiskirti didelis anglies dvideginio kiekis. Kiekvienais metais 15 procentų miškų patenka į atmosferą dėl miškų naikinimo ir žemės paskirties pasikeitimo.

Anglies Sekvestravimas ir Miško Prieaugis

Metinis anglies sekvestravimas yra proporcingas medienos tūrio padidėjimui. Jaunystėje medžiai turi užimti ir išnaudoti visą savo augimo erdvę, susikurdami savo „statybinę mašiną“ - šaknų sistemą, lają, ją laikančius stiebus, todėl sukaupia mažiau anglies dvideginio nei vidutinio amžiaus medelynai. Anglies sekvestracija didėja augant jauniems suaugusiems ir galiausiai pasiekia aukščiausią tašką 20-60 m., priklausomai nuo medžių rūšies. Vėlesniame amžiuje medžiai kvėpuodami išskiria daugiau anglies dvideginio nei sugeria fotosintezės metu.

Miškai atlieka ir kitų svarbių ekosistemų funkcijų - saugo dirvožemį nuo erozijos, yra vandens ciklo dalis, reguliuoja vietinį klimatą, sukuria patrauklias buveines kitoms rūšims ir saugo biologinę įvairovę.

Statistika ir Faktai

Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus - iki 542,7 mln. kub. m. 2017 m. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, kasmet iškertama apie 1,8% Lietuvos miškuose esančio žalių medžių tūrio, arba apie 60% metinio prieaugio. Panašiu intensyvumu kaip mes kerta lenkai ir vokiečiai.

VMT duomenimis, 2017 m. privačiuose miškuose medienos buvo iškirsta 3,3 mln. kub. m, o valstybiniuose - dar 3,7 mln. kub. m. Palyginti tais metais grynojo medienos tūrio šalyje priaugo 16,1 mln. kub. m.

Yra apskaičiuota, kad po 120 metų smarkiai mažėja ąžuolyno prieaugis, po 100 metų - pušyno, po 70 metų - eglyno, po 60 metų - beržyno ir po 30-ies - baltalksnyno.

Lietuvos miškų statistika

Miško kirtimas turi būti atliekamas nepažeidžiant biologinės įvairovės ir miško ekosistemų. Miškų kirtimo taisyklės taip pat numato, kad sanitariniai kirtimai gali būti vykdomi tik gavus atitinkamą leidimą ir atlikus sanitarinės būklės vertinimą.

Šie reikalavimai užtikrina, kad miško kirtimas Lietuvoje vyktų tvariai, saugant natūralią aplinką ir biologinę įvairovę.

tags: #kirtimas #misko #paskirties #zemeje