Šiame straipsnyje aptariami kriterijai ir sąlygos, kada patalpa gali būti pripažinta tarnybine patalpa, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems tarnauti vidaus tarnybos sistemoje, ir kaip vyksta atranka į laisvas pareigūno pareigas.
Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai
Prieš gilinantis į kriterijus, svarbu apibrėžti keletą pagrindinių terminų:
- Vidaus reikalų statutinė įstaiga - valstybės politiką viešojo saugumo srityje įgyvendinantis vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo.
- Individualus tarnybinis ginčas - vidaus tarnybos sistemos pareigūno nesutarimas su vidaus reikalų statutine įstaiga dėl teisių ir pareigų įgyvendinimo.
- Lygiavertės pareigos - tai pačiai pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
Reikalavimai asmenims, norintiems tarnauti vidaus tarnybos sistemoje
Asmenys, norintys tarnauti vidaus tarnybos sistemoje, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, nustatytus įstatymuose. Pagrindiniai reikalavimai yra šie:
- Būti Lietuvos Respublikos piliečiu.
- Mokėti valstybinę kalbą.
- Būti nepriekaištingos reputacijos.
- Būti tokios sveikatos būklės ir bendrojo fizinio pasirengimo, kurie leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje.
Vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai.
Atranka į laisvas pareigūno pareigas
Atranka į laisvas pareigūno pareigas vykdoma siekiant užtikrinti, kad į pareigas būtų paskirti tinkamiausi kandidatai. Atrankoje gali dalyvauti tos pačios ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai.
Atrankos tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje sudaroma atrankos komisija, į kurią gali būti skiriamas profesinės sąjungos atstovas.
Į vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus tam tikrus įstatyme nustatytus atvejus.
Pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas
Tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje (padalinyje) ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Be rašytinio sutikimo pareigūnai pagal šio straipsnio 1 dalį perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią vidaus reikalų įstaigą (padalinį).
Pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Dviejų pareigūnų, einančių lygiavertes pareigas, rašytiniais prašymais jų pareigos gali būti sukeistos - pareigūnai perkeliami vienas į kito pareigas.
Pareigūnui, perkeltam į kitas pareigas, mokama ne mažesnė kaip iki perkėlimo gauta jo pareiginė alga. Į aukštesnes pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuri yra artimiausia, bet didesnė negu jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga.
Pareigūnų laipsniai
Vidaus tarnybos sistemoje pareigūnams suteikiami laipsniai, kurie atspindi jų kvalifikaciją ir tarnybos stažą. Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas vidaus reikalų įstaigos vadovas.
Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau, negu nustatyta, suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą. Laipsnis gali būti pažemintas skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą - laipsnio pažeminimą viena pakopa.
Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu, Viešojo saugumo tarnybos vadu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriumi ar Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi ir yra ištarnavęs vidaus tarnybos pulkininku ne mažiau kaip 4 metus.
Pareigūnų pareigybių grupių išsilavinimo reikalavimai
Šio statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) - ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1-9 pareigybių grupių pareigybėms - aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas.
Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų skyrimo tvarka
Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai turi turėti ne žemesnį negu magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir turėti ne mažesnę negu 3 metų darbo patirtį einant vadovaujančias pareigas vidaus tarnybos sistemoje.
Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo teikimu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme.
Stojimas į vidaus tarnybą
Asmenims siuntimai į įvadinio mokymo kursus vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ar siuntimai stoti į kitą švietimo įstaigą išduodami atrankos būdu.
Baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, kitą švietimo įstaigą ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamo mokymo baigimą patvirtinantis dokumentas. Šis asmuo per 10 darbo dienų nuo šio dokumento išdavimo dienos turi atvykti į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį.
Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas
Pareigūnų pirminis profesinis mokymas vyksta vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose pagal IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu būsimi pareigūnai rengiami ir kitose švietimo įstaigose.
Pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Vidaus reikalų ministerija arba vidaus reikalų centrinė įstaiga turi teisę apmokėti studijų kainą asmenims, kurie, gavę vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimą ir sudarę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas.