Vienas ikoniškiausių Klaipėdos vaizdų - kranai. Jie žymi visą miesto kraštinę palei marias. Didžiulių kranų siluetus pamatysite dar nė neįvažiavę į miestą. Kranų panorama atsiveria įvairiose miesto vietose.
Bene geriausia vieta šio peizažo stebėjimui - marių krantinė persikėlus keltu. Prisėskite Smiltynės jachtklube ar tiesiog pasivaikščiokite išilgai krantinės ir pamėginkite atpažinti tai, ką matote.
Klaipėdos kranų panoramą perskaityti padėjo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros vedėja Vilma Locaitienė. Ji pasakojo, kad vien žiūrint į miesto kranus galima atspėti, kokia veikla vykdoma skirtingose uosto zonose.
Klaipėdos uosto kranai
Pagrindiniai kranų tipai Klaipėdos uoste
Užsimojus ką nors stebėti visada reikia pradėti nuo pirminės klasifikacijos. Pagrindiniai, kurių matoma daugiausiai, taip pat ir seniausi uoste yra vadinamieji portaliniai kranai. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „portalas“ - tai konstrukcija, pro kurią galima pravažiuoti. Portaliniai kranai gali suktis aplink savo ašį 360 laipsnių kampu ir juda specialiais bėgiais išilgai krantinės, šalia prišvartuoto laivo.
„Jei matote vadinamąsias gerves su išlenktais kaklais, tai yra portalinius kranus, toje vietoje gali vykti universalūs krovos darbai - pakeitus užkabinimo mechanizmą galima krauti tiek birius, tiek metalo krovinius ir t.t.
Sandėliavimo aikštelės kranai sudaro trečią uosto kranų grupę. Tai ožiniai kranai, sudaryti iš aukštų bėgiais ar ratukais galinčių judėti atramų. Jų viršuje - sijų konstrukcija, kuria išilgai juda krovimo mechanizmas. Šie kranai krauna konteinerius į rietuves - paprastai prie vienos rietuvės dirba keli tokie kranai.
Klaipėdoje yra ir sunkiasvoris plaukiojantis kranas. Jis vienu metu gali pakelti apie 100 tonų krovinį. Šis kranas dirba „Vakarų laivų gamyklos“ teritorijoje.
Ožinis kranas
Technologijos ir inovacijos
Visi uoste matomi kranai buvo pagaminti ne mieste. „Tai - sudėtinga konstrukcija, gal pažiūrėjus iš šalies atrodo, kad viskas paprasta, bet įsivaizduokite: nauji šiuolaikiniai kranai gali vienu metu sugriebti 100-120 tonų, be to, posūkio metu turi išlaikyti stabilumą - tai inžinerine prasme labai sudėtingas veiksmas.
Palyginimui, senieji kranai galėdavo pakelti apie 20 tonų. Kranai yra specialiai užsakomi ir jų atplukdymas į miestą gali užtrukti apie dvejus metus,“ - aiškino V. Locaitienė. Anot jos, kranai taip pat priskiriami prie potencialiai pavojingų įrenginių, tad kai mieste siautėja apie 20 m/s siekiantys vėjai - jų darbas stabdomas.
Krano operatoriaus darbas
Viena įdomiausių temų, kalbant apie kranus, yra žmonės, kurie juos valdo. „Krano operatorius sėdi tokiame aukštyje, kokiame yra viršutinis dvylikaaukščio namo aukštas, ir turi numatyti, kiek žemai nuleisti užkabinimo mechanizmą, kad būtų galima užgriebti krovinį.
Jis taip pat turi tą krovinį padėti į jam numatytą vietą - kraunant konteinerius leistina paklaida yra apie 20 centimetrų. Be to, reikia nepamiršti, kad kranai uoste yra tam, kad darbas būtų kuo našesnis, tad visas sudėtingas procesas dar turi būti atliekamas ir kuo greičiau,“ - pasakojo V. Locaitienė.
Žiūrint iš šalies sunku įsivaizduoti, kokia dėmesio koncentracija pasižymi krano operatorius: „Nesvarbu, kad keliamas 10-20 tonų krovinys - judesiai turi būti labai subtilūs.
Kranu keliamas krovinys iškart patiria tris judesius - pradeda judėti keliamas aukštyn, pradėjus jį sukti, ima siūbuoti į kairę ir dešinę, o leidžiant žemyn taip pat ima judėti. Tai labai preciziškas darbas,“ - vardijo pašnekovė.
Atliekant krovos darbus kranų operatoriai dirba poroje - vienas sėdi kabinoje, o kitas stovi apačioje, krano darbo zonoje, ir stebi vykdomas operacijas, radijo ryšiu patarinėja operatoriui, kad viskas vyktų saugiai.
„Naujų kranų kabinos aprūpintos šiuolaikine įranga, vaizdo monitoriais, krano operatorius gauna informaciją apie vyraujančius vėjus, žino, koks yra momentinis krovinio svoris, jo kėlimo greitis ir t. t. Jei užkabinamas per sunkus krovinys, jo kėlimas yra blokuojamas,“ - pridūrė V.
Nauji kranai konteinerių terminalui
Konteinerių terminalui skirtus Austrijos kompanijos "Liebherr" pagamintus įrenginius į "Klaipėdos Smeltę" užvakar iš Belgijos Antverpeno uosto atplukdė Kroatijoje registruotas tokiems specialiems kroviniams gabenti pritaikytas laivas. Į šių kranų įsigijimą, parplukdymą ir sumontavimą "Klaipėdos Smeltė" investavo daugiau nei 20 mln. litų. Dar apie 15 mln. litų bus investuota į konteinerių aikštelės paruošiamuosius darbus.
"Tai galingiausi ir moderniausi kranai Lietuvoje bei moderniausi ir vieni galingiausių Baltijos regione. Su šiais kranais bus galima krauti ne tik konteinerius, bet ir krauti itin sunkius bei negabaritinius krovinius", - "Klaipėdos Smeltės" Gamybos ir technikos direktorius Tomas Kocius.
Iki šiol ši pietinėje uosto dalyje įsikūrusi kompanija galėjo aptarnauti tik mažesnius laivus, o ant įmonės krantinių stovėjo iki 12 tonų keliantys kranai. Naujųjų kranų keliamoji galia - po 104 tonas.
Kranus "Liebherr LHM 400 Litronic" "Klaipėdos Smeltė" įsigijo atsižvelgdama į uosto plėtros plane numatytus terminus, pagal kuriuos 82-89 krantinės, ant kurių įsikurs dalis naujojo įmonės konteinerių terminalo, turėjo būti priduotos eksploatacijai šių metų spalį. Dabar šis terminas nukeltas iki 2006-ųjų sausio 1 dienos.
Pasak jo, užbaigus pirmąjį krantinių statybos etapą - pastačius 82-89 krantines bei prie jų gylį padidinus iki 12,5 metro, "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalas taps vieninteliu Klaipėdos uoste, galinčiu priimti ir aptarnauti iki 2 000 sąlyginių konteinerių (TEU) galinčius plukdyti laivus. Antrame konteinerių terminalo plėtros etape įsigijus portalinius konteinerių kranus, terminalas jau galės aptarnauti ir iki 3000 TEU talpos laivus.
Pirmaisiais konteinerių terminalo veiklos metais tikimasi perkrauti iki 50 tūkst. TEU. Vėliau terminalo pajėgumai turėtų didėti iki 250 tūkst. TEU per metus.
Klaipėdos uosto terminalų veikla
KLASCO krovos terminalas - didžiausias generalinių krovinių terminalas Klaipėdos uoste. Terminale naudojama dešimtys portalinių kranų, daug kitos specializuotos ir universalios krovos technikos.
Čia yra vieni didžiausių Klaipėdos uoste dengtų sandėlių (33.800 m²) ir atvirų krovinių sukaupimo aikštelių plotai (99.800 m²), dešimtys vagonų iškrovimo ir pakrovimo aikštelių. Terminale dirba didelę patirtį turintys dokininkai - mechanizatoriai ir darbų vadovai.
Daugiausiai kraunama metalo produkcijos, statybinių medžiagų, birių žemės ūkio produktų, fasuotų trąšų. KLASCO birių trąšų terminale kraunama didžiausių regiono trąšų gamintojų produkcija.
Maksimali grimzlė prie krantinių (13,1 m) leidžia krauti „Panamax“ tipo laivus. Terminalo techniniai pajėgumai garantuoja didelį našumą kaupiant ir kraunant kelių rūšių krovinį vienu metu.
Terminalas veikti pradėjo 2004 metų liepos mėnesį. Terminalo talpyklose galima sukaupti didelį skystų trąšų kiekį (iki 87.000 t) ir pakrauti į „Panamax“ tanklaivius. Veikia naši vagonų iškrovos linija.
KLASCO grūdų terminalas - vienas naujausių ir moderniausių grūdų terminalų Klaipėdos uoste. 2011 m. pastačius naujas talpyklas terminale vienu metu gali būti kaupiama ir pakraunama į laivus iki 9 skirtingų produktų.
KLASCO naujasis daugiafunkcinis konteinerių terminalas įsikūręs pietinėje Klaipėdos dalyje - Smeltės pusiasalyje. Terminale teikiamos pridėtinės vertės paslaugos, tokios kaip konteinerių sandėliavimas ir konteinerių remontas, kuriuos atlieka didelę patirtį turintys darbuotojai.
Krovos technika ir naujovės
Po uostą su kroviniais zuja garsių pasaulio firmų „CVS Ferrari“, „Volvo“, „Linde“, „Terberg“, „Sisu“ krautuvai, dirba „Conecranes“, „Liebherr“ kranai. Brangi technika kartais sudaro iki trečdalio terminalų įrengimo išlaidų.
Per pastaruosius metus bene daugiausiai naujos technikos uoste įsigijo laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Joje buvo atidaryti nauji konteinerių ir šaldytuvų terminalai.
„Willenbrock Baltic“ bendrovės vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvų terminale dirba išskirtinės modifikacijos „Linde“ firmos krautuvai štabeliuotojai. Jie krovinius paletėse gali pakelti net į 10 metrų aukštį.
Šiame terminale naudojami ir neįprasti automatiškai slankiojantys stelažai. Tai leidžia bet kada paimti netgi toliausiame kampe užkištą krovinio paletę.
Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ transporto tarnybos vadovas Gintaras Sadauskis teigė, kad labiausiai neįprasta ir brangiausia yra konteinerių terminalų technika. Konteineriams iš laivų iškelti šioje bendrovėje naudojami mobilieji uostiniai kranai „Liebherr LHM 400 Litronic“. Kiekvieno jų keliamoji galia po 104 tonas.
Kartu šie kranai, kai oras palankus, gali pakelti iki 200 tonų svorio krovinius. Iki šiol sunkiausias iš laivo iškeltas krovinys buvo 147 tonas svėręs elektros generatorius. Tai ir sunkiausias Klaipėdos uosto istorijoje kada nors kranto kranais iškeltas krovinys.
Be „Klaipėdos Smeltės“, mobilųjį uostinį kraną „Liebherr“ turi Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Prieš dvejus metus įsigytas 100 tonų keliamosios galios mobilus kranas yra truputėlį kitokios specifikacijos. Jis naudoja greiferinį kaušą ir pritaikytas biriems produktams krauti.
Klaipėdos uoste prieš kelis metus pasirodęs pirmasis konteinerinis krautuvas „CVS Ferrari 378,5“ buvo sutiktas su tam tikru pasididžiavimu. „Dabar uoste lakstysime kaip Šumakeris“, - juokavo vairuotojai.
„Klaipėdos Smeltė“ turi tris konteinerinius krautuvus „CVS Ferrari 378,5“. Tai pirmieji tokio modelio krautuvai Baltijos šalyse. Krautuvai į Klaipėdą atvežti iš Ferrari šeimai priklausančios gamyklos „CVS S.p.A. Construzione Veicoli Speciali“ Italijoje.
Taip pat bendrovė yra įsigijusi Vokietijos kompanijos „Linde Material Handling “ konteinerių krautuvus, vadinamus “Reach Stacker”. Jų kaip ir „Ferrari“ keliamoji galia yra po 45 tonas. Šie krautuvai aikštelėse gali sukrauti konteinerius viena ant kito net penkiais aukštais.
Terminalo plėtra ir ateities planai
"Klaipėdos Smeltė" paskelbė apie planus gerokai išplėtoti konteinerių terminalą. Todėl bus įsigyjama ir naujos technikos.
„Klaipėdos Smeltė“ transporto tarnybos vadovas G.Sadauskis tikino, kad bus užsakomi krantinės konteineriniai arba taip vadinami STS kranai. Planuojama įsigyti tris tokius kranus.
Kranai, kuriuos žada įsigyti „Klaipėdos Smeltė“ bus galingesni nei dabar naudojami Klaipėdos konteinerių terminale. 50-60 tonų keliamosios galios konteinerinių kranų strėlė bus tokio ilgio, kad laive galėtų paimti konteinerius net iš 16-os eilės.
Taip pat atsiras ir RTG tipo kranai, kurie skirti konteineriams krauti į sandėliavimo eiles. Per trejus metus planuojama įsigyti net 10 tokių kranų.
Dar planuojama užsakyti tuščių konteinerių krautuvų, kurie gali sandėliuoti konteinerius 8 aukštais. Tokios įrangoje Klaipėdoje dar niekas neturi.
Beje, „Klaipėdos Smeltė“ vienintelė Klaipėdos uoste turi prie mobiliųjų kranų kabinamą dvigubą konteinerinį griebtuvą, kuris vienu metu leidžia kelti du konteinerius.
Apie tai, kad artimiausiu metu planuojama įsigyti naujos technikos teigė ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ technikos direktorius Laimonas Rimkus.
| Krano tipas | Paskirtis | Pavyzdžiai Klaipėdos uoste |
|---|---|---|
| Portaliniai kranai | Universalūs krovos darbai | KLASCO |
| Ožiniai kranai | Konteinerių krovimas į rietuves | Konteinerių terminalai |
| Mobilūs uostiniai kranai | Konteinerių ir negabaritinių krovinių krovimas | Klaipėdos Smeltė, Bega |
| STS kranai | Konteinerių krovimas į laivus | Klaipėdos konteinerių terminalas |
| RTG kranai | Konteinerių krovimas sandėliavimo aikštelėse | Klaipėdos konteinerių terminalas |