Lietuvos gyvenviečių struktūroje sodyba visą laiką išliko šeimos gyvenimo pagrindine vieta, stabiliu ūkio vienetu. Gyvenamąją ir ūkinę erdvę formavo aplink vieną, du, kartais net tris kiemus išdėstyti pastatai (gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, klojimas, pirtis), želdiniai (sodas, gėlių darželis, pavieniai medžiai) ir smulkiosios architektūros statiniai (kryžiai, koplytstulpiai, tvoros, vartai, varteliai, šuliniai, suolai, aviliai ir kita).
Lietuvos liaudies buities muziejus, įkurtas 1966 m., siekia išsaugoti ir pristatyti šalies etnografinį paveldą. Muziejaus darbuotojai rinko eksponatus, fotografavo pastatus ir kitus objektus visoje Lietuvoje. Vienas iš jų - gyvenamasis namas, atkeltas iš Musteikos kaimo (Varėnos r.), statytas 1895 m., į muziejų perkeltas ir pastatytas 1976 m. Ilgis - 16,6 m, plotis - 6,7 m.
Šiame straipsnyje apžvelgsime sodybų apželdinimo ypatumus, atsižvelgiant į tradicinę architektūrą ir kraštovaizdį, bei pateiksime patarimų, kaip sukurti stilingą ir patogų lietuvišką kaimą.
Tradicinės Sodybos Planavimas ir Struktūra
Senąsias lietuvių sodybas sudarė 4-5 trobesiai: gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir pirtis. Turtingų valstiečių sodyboje būdavo iki 20 pastatų, neturtingų - tik 1 arba 2. Iki Valakų reformos sodybos plėtojosi laisvai, pastatų išdėstymo tvarka nebuvo reglamentuota įstatymų. Gyventa didelėmis neišsidalijusiomis šeimomis, 40-50 žmonių vienoje sodyboje.
Valakų reforma sunormino sodybos užstatymą. Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena prie kitos, trobesiai statyti abiejose gatvės pusėse: gyvenamieji namai ir svirnai - vienoje, ūkiniai pastatai - kitoje. Mažažemių sodybos turėjo 1-3, dideli ūkiai - 8-10 trobesių. Gatvinių kaimų sodybų planavimas priklausė nuo rėžio pločio.
Platesniuose nesudalytų ūkių rėžiuose gyvenamieji namai statyti šonu (ilguoju fasadu), siauruose - galu į gatvę. Visi sodybos pastatai buvo grupuojami aplink 1 arba 2 kiemus. Gerajame kieme statyta namas, svirnas ir viralinė arba virtuvė. Prie tvarto būdavo formuojamas ūkinis kiemas gyvuliams - diendaržis, prie klojimo - kluoniena; kiemai būdavo atitveriami. Saugantis gaisrų kluonai su jaujomis ir pirtys statyti atokiau, sodybinio sklypo gale.
Padrikojo plano kaimo sodybos formavosi iš vienos arba kelių sodybų, dažniausiai įsikūrusių kalvotose vietovėse, miškuose, prie upelių. Dalijantis šeimoms ir dėl gamtinių kliūčių nesant galimybės plėstis, tankintas užstatymas pačioje sodyboje. Vienkiemiai skirstomi į senąsias (žemaičių, užnemuniečių) ir po 20 a. žemės reformų susikūrusias sodybas.
20 a. 3-4 dešimtmetyje statyti vienkiemiai yra itin aiškios struktūros. Pastatai, kaip ir Užnemunėje, dažniausiai statyti apie vieną keturkampį kiemą. Namus stengtasi sustatyti patogiai, sausoje vietoje, su geru privažiavimu. Sudarant sodybų planus buvo laikomasi gaisrų saugos taisyklių, reikalauta, kad pastatai būtų komponuojami taip, kad jie būtų gerai matomi iš gyvenamojo namo.
Pagrindiniai Sodybos Elementai:
- Gyvenamasis namas
- Svirnas
- Tvartas
- Kluonas
- Pirtis
- Sodas
- Gėlių darželis
- Smulkiosios architektūros statiniai
Dzūkijos Sodybos: Tradicijos ir Ypatumai
Dzūkų kaimo ir sodybų išplanavimas neturi griežto, taisyklingo plano. Muziejuje eksponuojama vienkieminė sodyba ir padrikas kaimas, atkurtas pagal Zervynų kaimo fragmentą, kuriame bendrame sodybiniame sklype sustatyti kelių šeimų trobesiai.
Šią tradicinę dzūkų sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas ir klojimas. Kaip įprasta, sodyba suformuota apie stačiakampį kiemą. Kiekvienas pastatas tradiciškai turėjo savą vietą. Daržus ir erdves gyvuliams juosė tvoros. Sodybų apželdinimas buvo itin svarbus jos gyventojams. Gyvenamasis namas (pirkia) ilgas ir siauras (6x15 m).
Kitas svarbus sodybos pastatas - kluonas (klojimas) - skirtas javams laikyti, džiovinti ir kulti, taip pat kluonuose buvo laikomas šienas. Šios sodybos tvartas didelis ir erdvus. Jame atskiros keturios patalpos, skirtos arkliams, karvėms, avims, kiaulėms.
Sodybos Apželdinimo Patarimai ir Idėjos
Sodybos apželdinimas yra svarbi dalis kuriant jaukią ir harmoningą aplinką. Štai keletas idėjų, kaip atnaujinti savo sodybą:
Reprezentacinės Zonos Sukūrimas
Jei nenorite atnaujinti visos sodybos teritorijos, visų pirma pagalvokite apie reprezentacinę zoną. Gal vertėtų peržiūrėti gėlyną, augantį prie įvažiavimo? Gal laikas sutvarkyti gyvatvorę arba pasodinti naują?
Jeigu beveik visą reprezentacinę zoną užima automobilių stovėjimo aikštelė, ieškokite būdų, kaip ją padaryti gyvesnę. Augalai puikiausiai padaro šį darbą. Jei nevaržo vietos trūkumas, galima taip pertvarkyti mašinų judėjimą sodyboje, kad jos judėtų žiedu aplink žalią salą. O tą apvalią salą galima apsodinti nereikliomis, patikimomis gėlėmis.
Nauja Pavėsinga Vietelė Poilsiui
Erdviose sodybose neretai ima ir pritrūksta jaukios vietelės poilsiui su knyga arba tiesiog pasėdėjimui su arbatos puodeliu. Nebūtina įrengti naują dengtą terasą ar pavėsinę - paskirkite tam vietą, ir apauginkite ją vienmečiais vijokliais, pavyzdžiui, kvapiaisiais pelėžirniais, trispalviais sukučiais, raudonžiedėmis pupelėmis.
Laužavietės Įrengimas
Įsirengti laužavietę tikrai nėra brangu, o padaryti tai galima su priemonėmis, kurias jau turite po ranka. Tokiam projektui tiks senos plytos, akmenys, galite ir pagilinimą iškasti. Svarbiausia paskirkite tam specialią naują vietą, aplinkui apstatykite suoleliais.
Arkos Panaudojimas
Didelėje sodybos teritorijoje ryškų pokytį daro bet kokios konstrukcijos, kurios turi lubas, kadangi jos savaime sukuria tarsi naują erdvę. Tad kodėl gi nepabandžius pasigaminti arkos iš paprastų šakų bei vytelių?
Suoliukas Naujoje Vietoje
Pabandykite pastatyti suolelį arba krėslą į kokią naują vietą, ir staiga atrasite visiškai naują žiūrėjimo kampą savo sodyboje. Dažniausiai mes į aplinką žiūrime iš tų pačių taškų. Pastatydami suoliuką kitoje sklypo vietoje, mes tiesiog sukuriame dar vieną vietą, iš kurios matomą vaizdą fiksuoja mūsų akys.
Spalvų Derinimas Gėlynuose
Kuriant gėlynus kaimo sodyboje, mes retai kreipiame dėmesį į spalvų suderinimą. Tiesiog auginame tokias gėles, kurios mums yra gražios, nežiūrėdami, kiek jos dera tarpusavyje, kiek dera prie bendro sodybos kolorito. Kartais galima iš esmės pakeisti sodybos vaizdą, tiesiog kai kuriuos augalus persodinant į kitą vietą.
Pabandykite sumažinti spalvų skaičių, pasirinkite patinkančius spalvų derinius, apsiribodami dviejomis ir trijomis spalvomis ir sodinkite gėlynus būtent tokio kolorito rėmuose.
Vaismedžių Išsaugojimas
Jei jūsų sodyboje yra senų vaismedžių sodas, neskubėkite jo atsikratyti, juos iškirsdami. Teisingai genėdami vaismedžius, jūs galite ne tik juos išsaugoti, bet ir sulaukti didesnių ir kokybiškesnių vaisių. Be to, tuo pačiu išsaugosite sklypo karkasą, kurį sukuria brandūs medžiai, augantys jūsų sklype.
Gražios Vejos Sukūrimas
Jei norite gražios vejos ir gruntas yra gana lygus, neverta įrenginėti vejos iš naujo. Pakanka dažnai šienauti, kad ji pagražėtų. Dažnai šienaujant veją, palaipsniui keičiasi jos sudėtis. Kitas dažno šienavimo privalumas - natūrali nemokama trąša. Smulkius skutelius, kuriuos nupjovėte, barstykite ten pat vejoje.
Sodybos Statybos Tradicijos ir Medžiagos
Lietuvių sodybų pastatų pagrindinė statybinė medžiaga iki 20 a. buvo mediena, dažniausiai spygliuočių (pušies ir eglės). Apatiniai sienojai, polangiai ir šulai gaminti iš ąžuolo. Iš medžio ręstos sienos, stogai, gaminti langai, durys, klotos grindys ir lubos, daryta pastato apdaila. Pamatams naudoti akmenys, stogo dangai - šiaudai, nendrės, meldai arba įvairūs medžio gaminiai (skiedros, lentutės, malksnos), vidaus įrangai, aslai, krosnims, kaminams - molis.
19 a. pabaigoje atpigus metalo ir molio gaminiams, jie gausiau naudoti buityje. Senkant medienos ištekliams 19 a. pabaigoje pradėta mūro statyba. Molingose Šiaurės Lietuvos vietovėse plito molinių gyvenamųjų namų ir tvartų statyba. Po I pasaulinio karo vėl statyti mediniai gyvenamieji namai, o moliniai tvartai, daržinės apkalinėtos karkasinėmis lentomis.
Sodybos pastatų statybos tradicijoje skiriami trys sienų konstrukcijų tipai: stulpinė, karkasinė ir rentininė. Vyravo trys stogų konstrukcijų tipai: pėdinė, sijinė, gegninė. Rytų Aukštaitijos ir Žemaitijos trobesiams būdinga pusskliaučiai arba keturšlaičiai, Vidurio Lietuvos ir Suvalkijos - dvišlaičiai, Mažosios Lietuvos - laužtiniai stogai.
Naudingi Patarimai Kuriant Sodybos Dizainą
Kataloguose bus aiškiai ir suprantamai pateikta informacija, konkretūs projektiniai pasiūlymai, planai, spalviniai sprendimai, statybos technologijas ir kt.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, važiuojant per Lietuvą neretai pamatysi įvairiausių spalvų stogų ir namų sienų: violetinių, rožinių, mėlynų ir kt. Taip anksčiau lietuviai niekuomet nedažydavo. Ne visi supranta, kas yra tradicinė architektūra.
Sunkūs darbai - linksmi vakarėliai. Nedirbkite vieni! Susidraugaukite su kaimynais ir pasikvieskite juos pagalbos, o pačius sunkiausius darbus paverskite linksmomis talkomis. Lietuviai nuo seno moka ne tik sunkiai dirbti, bet ir nuoširdžiai linksmintis, todėl rimtesniems darbams pasikvieskite draugus.
Pagrindiniai Sodybos Dizaino Elementai:
- Esamos sklypo situacijos apžvalga.
- Sodybos erdvių planavimas: funkcinės zonos, takai.
- Augalai, kurie atlieka svarbias dizaino funkcijas sodyboje.
- Spalvų derinimas.
- Įrengimas ir lengvesnė priežiūra: kaip sėkmingai parinkti augalus, paprastesnė vejos priežiūra, speciali technika, natūralūs būdai.
tags: #knygos #kaimo #sodybu #apzeldinimas