Kodėl paauglys gali būti liūdnas: Priežastys ir patarimai tėvams

Paauglystė - sudėtingas etapas tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Vaikai tampa uždari, nebendraujantys, kartais net agresyvūs. Net ir harmoningose šeimose šis periodas gali būti itin sunkus. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, kodėl paaugliai neklauso, ir pateiksime specialistų patarimus, kaip elgtis įvairiose situacijose.

Paauglystės Ypatumai

Paauglystė prasideda nuo lytinio brendimo: mergaitėms apie 11-12 metus, berniukams - šiek tiek vėliau, apie 13 metus. Šis laikotarpis turėtų baigtis socialine branda, kai žmogus tampa savarankiškas ir lytiškai subrendęs, apie 18 metus. Tačiau, panašu, kad šiais laikais socialinis savarankiškumas pasiekiamas gerokai vėliau. Paauglystės metu vaikas patiria didžiausius fiziologinius pokyčius, kurie neišvengiamai veikia psichinę brandą. Paauglys pereina ieškojimų etapą ir vidinį chaosą, kol susigaudo, kas vyksta su juo pačiu, aplink jį ir ko jis pats nori.

Svarbu suprasti, kad paauglys bando atsikratyti vaikiško priklausomybės nuo tėvų jausmo ir atsiriboti nuo šeimos. Jis suvokia, kad gali būti kitoks nei jo šeima. Todėl tėvai turėtų keisti savo elgesio modelius ir bendrauti su paaugliu kitaip nei anksčiau.

Kodėl Paaugliai Neklauso?

Pagrindinė priežastis, kodėl paaugliai neklauso, yra jų ribotumas tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio. Paauglys laiko save suaugusiu, bet nesupranta, kodėl suaugusieji jį vis dar laiko vaiku. Tai sukelia daug klausimų ir abejonių. Paauglystė yra ilgas ir sunkus savęs atradimo laikotarpis, bandymas suprasti suaugusius ir bendraamžius, susipažinimas su priešinga lytimi ir teisingo bendravimo su jais paieška.

Paaugliams labai svarbi bendraamžių nuomonė ir jų vieta tarp jų.

Visų pirma, atsakomybės reikšmė sumažėjo todėl, kad šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje iš viso mažiau vertinamas autoritetas ir pastangos. Tvarka, atsakomybė ir pastangos išėjo iš mados. Pasikeitė ir santykis į darbą. Tvarka sukuria ir psichologinį saugumą. Kai neaišku, ko tikėtis, sunku jaustis gerai.

Daugelis paauglių mato savo galimybes tarsi per rožinius akinius ir laukia, kad norai išsipildytų be pastangų. Bet visgi, norėdamas užsidirbti pinigų jaunas žmogus turės dirbti ir neįdomius darbus, dėti pastangas ir išmokti džiaugtis iššūkiais, o ne tik išreikšti save.

Kaip Elgtis Konkrečiose Situacijose

Štai specialistės patarimai, kaip elgtis konkrečiais atvejais, kai paauglys neklauso:

• Paauglys grįžta namo žaliais plaukais / su tuneliu ausyje / pasidaręs tatuiruotę: Tai jau įvykęs faktas, paauglio parodymas tėvams, kad jis valdo situaciją. Rėkti - beprasmiška. Geriau pasakyti, kad jums liūdna, jog nėra atsižvelgiama į namų taisykles. Moralas, kad vaikas gailėsis ateityje, neveikia. Svarbu pabrėžti, kad tikitės, jog tai paskutinis toks atvejis, ir kad tokius sprendimus galės priimti, kai taps suaugusiu. Kuo mažiau kreipsite dėmesio, tuo mažiau paauglys norės tai daryti. Kartais tokiais veiksmais paaugliai tiesiog nori atkreipti į save dėmesį. Atkreipkite dėmesį, bet nerėkite.
• Paauglė dukra / paauglys sūnus grįžta pirmą kartą girtas namo: Kalbėtis su girtu - beprasmiška. Ryte, prie pusryčių stalo, pasakykite, kad tokie dalykai jūsų šeimoje netoleruojami. Priminkite apie pasitikėjimą: "Aš tavimi pasitikėjau, bet tu negerbei mūsų namų taisyklių, vadinasi, aš negaliu tavęs išleisti, kol vėl tavimi nepasitikėsiu."
• Paauglys grįžta girtas namo nuolat: Parodykite susirūpinimą ir netoleranciją. Jei tėvai patys nuolat vartoja alkoholį, ką jie gali paaiškinti vaikui? Svarbu pasakyti, kad dažnas alkoholio vartojimas gali virsti priklausomybe, ir išsiaiškinti jo vartojimo priežastis. Taip pat parodykite, kad savaitgaliai be alkoholio gali būti linksmi ir smagūs.
• Paauglys pjaustosi rankas ar grasina nusižudyti: Pirmiausia įvertinkite, ar tai nėra manipuliacija. Jei taip, užkirskite tam kelią aiškiai kalbėdamiesi ir sakydami: "Aš suprantu, kad tau atrodo lengviausia išeitis nusižudyti, bet tu prarasi visą gyvenimą." Įvardinkite dalykus, kuo gražus gyvenimas, ir pabrėžkite, kad visos problemos yra išsprendžiamos.
• Tėvai skiriasi: Vaikai nekalti dėl tėvų skyrybų ir myli abu tėvus. Nekovokite su antrąja puse prie vaiko ir neleiskite vaikui tarpininkauti. Svarbu kartoti vaikui: "Mano meilė tau nesumažės" ir leisti jam pačiam apsispręsti, kaip jis nori, kad būtų.
• Paauglė dukra turi valgymo sutrikimų: Suvokite ir pripažinkite, kad jau yra valgymo sutrikimų, ir ieškokite pagalbos. Tai yra liga, o ligas mes gydome. Laiku suvokus, ieškant pagalbos, pagydyta liga išvaduos visus iš supančio košmaro. Paaiškinkite, kad vaiko reakcija į specialistus niekada nebus pozityvi, tačiau reikia padėti jam iš to išeiti.
• Dukra rengiasi kūną itin atidengiančiais rūbais: Reikia kalbėtis, pasakyti savo nuomonę, kad toks stilius atrodo šiek tiek atviras, pasidomėti, kodėl dukra taip rengiasi. Parodykite susirūpinimą. Prisiminkite save paauglystėje. Svarbiausia - nuo mažų dienų ugdyti vaiko pagarbą sau. Jei uždrausite taip rengtis, greičiausiai ji vis tiek taip rengsis, tiesiog slapta.
• Paauglė dukra turi daug vyresnį vaikiną: Atkreipkite dėmesį, kodėl ji turi vyresnį vaikiną. Galbūt jai kažko trūksta. Kviestis jį į namus, kad būtų arčiau jūsų, arčiau šeimos. Apie nakvynes, kol ji nepilnametė, pokalbio nebus, o bendravimas gali būti jūsų namuose.

Kaip Išlaikyti Ryšį su Paaugliu

Svarbiausia - gerbti paauglio nuomonę ir interesus, net jei jie jums nepatinka. Domėkitės jo gyvenimu, leiskite jam būti ekspertu tam tikrose srityse. Svarbu kalbėtis su vaiku, o ne kalbėti jam.

• Bendraukite pagarbiai: Atsisakykite kritikos ir tapkite klausytoju, o ne vertintoju. Nebijokite pripažinti savo klaidų ir pasidalinkite savo patirtimi.
• Nustatykite ribas, bet leiskite laisvę: Paaugliams reikalingos laisvesnės taisyklės, tačiau jos turi išlikti ir vaikas turi suprasti pasekmes, jei jos bus laužomos.
• Stiprinkite ryšį: Dalyvaukite paaugliui maloniose veiklose, drąsinkite jį siekti savo tikslų ir skirkite individualaus dėmesio.
• Būkite pavyzdžiu: Jei norite, kad vaikas nerūkytų ar nevartotų alkoholio, patys to nedarykite. Jei norite, kad jis gerbtų kitus, gerbkite jį.

Kaip atpažinti depresiją paauglystėje?

Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Tėvams dažnai kyla klausimas, kaip į juos reaguoti. Ar jų vaiko nuotaikos pokyčiai ir elgesys yra tokie, kaip įprasta paauglystėje, ar jie kelia rimtesnį susirūpinimą, nes vaiko nuotaika ir elgesys pasikeitė, pavyzdžiui, dėl depresijos?

Depresijos paplitimas

Įvairūs statistiniai duomenys teigia, kad depresija paauglystėje yra net labiau paplitęs sutrikimas už įvairias lėtines ligas tokias, kaip pavyzdžiui, astma. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių, iš jų 3-8 proc. - sunkia depresija. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Depresija paauglystėje taip pat yra siejama su padidėjusia savižudiško elgesio rizika.

Kodėl yra sudėtinga atskirti depresiją nuo paauglystei būdingo nuotaikos svyravimo?

Įvairūs tyrimai teigia, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi, nes paaugliams depresiją nustatyti sunkiau (lyginti su suaugusiaisiais). Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika.

Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų.

Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas. Depresija sukelia funkcinius trukdžius kasdieniame gyvenime. Funkciniai trukdžiai reiškia, kad įprastos užduotys tampa neįmanomos.

Depresija gali neturėti aiškios akivaizdžiai matomos priežasties ar šaltinio, sukeliančio didelį liūdesį ir kitus simptomus. Tuo tarpu nuotaikos svyravimai paauglystėje paprastai gali būti siejami su priežastimi (nesvarbu, ar tai negatyvios mintys, priekabiavimas, nesutarimas ir pan.).

Kokiais simptomais dar gali pasireikšti depresija? Savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata.

Svarbu paminėti, kad tėvai vaidina svarbų vaidmenį vaikui sergant depresija. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis (o tai yra pozityvios tėvystės požymis). Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos. Daugelis tyrimų rodo, kad tėvų elgesys yra vienas iš svarbių depresijos rizikos veiksnių.

Kaip padėti savo paaugliui?

Jeigu manote, kad jūsų vaikas turi depresijos simptomų, yra svarbu ne save kaltinti, o kuo skubiau kreiptis pagalbos. Labai svarbu pasikonsultuoti su specialistais: savo šeimos gydytoju, pediatru ir / ar psichikos sveikatos specialistu.

• Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis, nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui.
• Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą.
• Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės.

Paaugliai ne visada pasirenka tinkamiausią laiką pasikalbėti, tačiau jų noras aptarti su tėvais kažką svarbaus gali būti retas ir trumpalaikis.

• Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai: yra daug galimybių konfliktuoti su paaugliu (ir jų nuolat atsiras).
• Nuolat ieškokite ryšio: ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį.
• Stebėkite: paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia.

Štai taip, pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologės Neringos Jankauskaitės, ateina sunkus, bet labai prasmingas periodas - paauglystė. Tai nuostabus atradimų ir savasties paieškų metas ir tai vyks per ieškojimus.

Kaip pasiruošti paauglystei

Anot psichologės, pasiruošti reikia visai šeimai. Pažvelgus iš fiziologinės pusės, paauglystė prasideda apie 10-tus, 12-tus vaiko gyvenimo metus.

,,Tėvai susiduria su paauglių pasipriešinimu, nes gali būti per griežta kontrolė. Tėvai, pajutę vaikų maištą, turi atkreipti dėmesį, kas vyksta šeimoje. Gal tai jų pačių elgesys, nebeatitinkantis pasikeitusio vaiko amžiaus? Paauglių maištavimas gali būti nulemtas ir fizinių pokyčių. Prasideda brendimas, išsiskiria lytiniai hormonai, kurie sąlygoja ir kūno formų pasikeitimą. Tai turi įtakos paauglio psichologinei būsenai. Kita priežastis - paauglių noras būti savarankiškiems. Jų siekis susitapatinti su bendraamžiais yra normalus. Problema kyla, kai tėvai supainioja paauglių nepaklusnumą su noru būti savarankišku. Daug paauglių tikisi, kad galės patys nuspręsti, kada geriausia eiti miegoti, klausytis muzikos ir t.t. Jie taip pat gali imtis domėtis tuo, kuo nesidomima šeimoje“, - atsiųstame pranešime sako psichologė.

Anot pašnekovės, paauglystei būdingi emociniai šuoliai, sprendimų kraštutinumai, negebėjimas įvertinti įvairių rizikų - nuo bandymų mesti mokyklą, užsidirbti pinigų, protestų dėl tėvų bandymų kontroliuoti elgesį iki ankstyvos motinystės bei pritapimo prie nusikalstančių grupių.

Kiekviena šeima individuali

Psichologė svarsto, kad vieniems tėvams padės prisiminimai, kaip jie patys elgėsi paauglystėje ir kaip pasimokė iš savo klaidų. Kitiems padės kryptinga literatūra, dar kitiems - empatija, pokalbiai su vaiku, su psichologais, vaiko teisių gynėjais, šeimos gydytojais. „Nepadės tik konfliktų gilinimas, geležinė drausmė, kompromisų nebuvimas. Pastebėjus vaiko elgesio pokyčius būtina aptarti besikeičiančias ribas: kada grįžti namo ir kodėl, kur negalima eiti ir kodėl. Teks susitaikyti, kad paauglys norės turėti savų pinigų, gal net bandys užsidirbti. Tėvams teks ne tik akylai stebėti, kad vis savarankiškesniu tampantis paauglys nebūtų apgautas, bet ir mokytis pasitikėti vaiku, pervesti jam sutartą sumą pinigų ir pan.“, - sako psichologė.

Anot pašnekovės, nauji paauglių draugai, o ypač meilė - graži, bet itin sunki paauglystės dovana. Geriausia, kai tėvai sugeba įgyti pasitikėjimą, tuomet mažėja įtampa ir vaikui nereikia slapstytis. Puiku, kai tėvai randa vietą ir laiką, kuomet leidžia paaugliams pasikviesti draugų.

„Pažįstu šeimą, kuri į šeimos šventes sodyboje kviesdavo ir vaikų draugus. Taip be klausimų matė, kas ir kokie jie. Jeigu tėvai kritikuos draugus, atsiras noras slėptis, o kai galima su vaiku kalbėtis, problemos darosi ne tokios gilios, - sako psichologė ir pataria: - Niekada nekritikuokite vaiko meilės. Pirmoji meilė apakina, o kritika ir draudimas tik įneš į šeimą pykčių. Leiskit įsimylėjusiems kartu eiti į kiną, kartu ruošti pamokas, gamintis valgį. Neprošal pasikalbėti su draugų tėvais. Ir pasiruoškite kad, greičiausiai, teks išgyventi nusivylimą - ne visada paauglių meilė perauga į brandų jausmą.“

Domėkitės paauglių gyvenimu

Psichologė sako, kad šį pasitikėjimą reikės užsiauginti, nes dažnai paaugliai turi tradicinius atsakymus: „normaliai“, „tu nesuprasi“. Tai rodo vaiko užsidarymą ir reikia empatijos, kad tėvai būtų įsileisti į vaiko gyvenimą.

Psichologė akcentuoja, kad teisingas būdas klausyti ir girdėti. Tai reikėtų daryti taikant veiksmingą dialogą ir aktyvų klausymąsi. Veiksmingas dialogas atskleidžia tai, ką bendro turi abi pokalbyje dalyvaujančios pusės.

Psichologė siūlo prisiminti pamokančią citatą: „Tėvai turi išmokti kalbėtis su paaugliu, o ne paaugliui“ (G. Čapmenas).

Kaip pradėti veiksmingą dialogą?

• Aš jaučiu, kad...
• Aš manau, kad...
• Aš džiaugiuosi girdėdamas, kad...
• Tai pažadino manyje... Ar tu jauti tą patį?
• Man liūdna girdėti...

Efektyvus bendravimas su paaugliais:

1. Būkite pasiekiami. Tai aiškus rodymas, kad mes prieinami ir pasiruošę išklausyti.
2. Išmokite klausytis. Elkitės su jais kaip su jaunais suaugusiais, o ne vaikais. Atidžiai įsiklausykite į jų požiūrį ir jausmus; planus, požiūrį į alkoholį ir pan.
3. Skirkite visą dėmesį. Atpažinkite svarbiausius momentus, kai jie leidžiasi būti išklausyti. Paklauskite, kuo jie domisi, girdėkite atsakymus. Elkitės su jais kaip su unikaliais, turinčiais nuomonę ir savitą skonį.
4. Stenkitės nepertraukinėti. Vidutiniškai asmuo klausosi tik 17 sekundžių. Atsispirkite norui kritikuoti, įsiterpti, pataisyti.
5. Atsiliepkite į tai, ką jie pasakė. Atsiliepkite į tai, ką jie bando išreikšti, ypač į jausmus.
6. Tinkamai atsakykite. Patarkite ir nuraminkite juos, greičiausiai prisimins mūsų žodžius.
7. Žvelkite su perspektyva. Kartais atrodo, kad bet koks prasmingas pokalbis su paaugliu yra tikra kova. Jeigu nerimaujate, ieškokite profesionalios pagalbos.

Kreipkitės Pagalbos

Jei susikalbėti su paaugliu nepavyksta, nedvejokite kreiptis pagalbos į specialistus. Jie padės įvertinti situaciją ir rasti reikalingus atsakymus.

Tėvai šeimoje turi sukurti rutiną - turi būti aiškus miego, pamokų ruošimo laikas, nustatytu laiku atliekami namų ruošos darbai, bendravimo laikas, šventiniai ritualai. Kai kurie tėvai vengia labai reguliuoti vaikus ir suteikia jiems per daug laisvės, bet dėl to vaikai jaučiasi nesaugiai.

Su visiška laisve paauglys negalėtų susitvarkyti ir dėl kitų priežasčių. Kadangi jam sunku daryti gyvenimo sprendimus, jis dažnai jaučiasi menkavertiškas, o padaręs klaidą jaučia didesnę, nei vertėtų kaltę.

Jei tvarka ir pastangos akivaizdžiai naudingos, kodėl paaugliai taip stipriai tam priešinasi? Ogi todėl kad daugelis suaugusiųjų imasi tokių būdų, kurie daug labiau kenkia nei padeda.

Auklėjimas rėkimu, mušimu - tai prisipažinimas, kad suaugusysis, turėdamas visas priemones yra toks bejėgiškas, kad nusileido į žemiausią galimą žmonių sąveikos būdą. Bausdami paauglį dažnai prarandame daugiau, negu įgyjame, pavyzdžiui, drovus paauglys gali imti jaustis nevykėliu.

Destruktyviai veikia pykčio ir meilės kaitaliojimas, kai po subarimo paauglys apkabinamas, jo atsiprašoma - vaikas įpranta neklausyti, bet tuoj pat atsiprašyti, o jo elgesys tampa chaotiškas. Labai žalingas kalbėjimas apie paauglį jam girdint - neigiami tėvų pasisakymai iš paauglio atima viltį ir norą pasikeisti.

Žinoma, labiausiai paauglį žeidžia žeminimas.

tags: #kodel #paauglys #gali #buti #liudnas