Pyktis yra gyvenimo dalis - tiek pat, kiek ir džiaugsmas, baimė, laimė ar kitos emocijos. Niekas nesirenka pykti - pyktis yra „užprogramuotas“ žmogaus nervų sistemoje ir pirmosios jo apraiškos pasirodo labai anksti, dar kūdikystėje.
Ar dažnai supykstate? Turime omenyje - ar dažnai supykstate taip stipriai, kad, atrodo, norisi viską išdaužyti? Jeigu taip, esate tikrai ne vienas. Apklausos rodo, kad didelius pykčio ar net įniršio priepuolius patiria bent vienas iš dešimties žmonių.
Nerimas retai kada būna produktyvus. „Tai - tarsi įprotis, kuris vis kartojasi ir neduoda jokių rezultatų. Slopinate savo skausmą, pyktį ar baimę?
Nuo mažų dienų girdėjome ir puikiai suprantame frazės „apsišarvuoti kantrybe“ prasmę, tačiau kasdienybė - valandos automobilių spūstyje, eilės parduotuvėse, vaikų peštynės, smulkmenų klausinėjanti naujoji kolegė - kartais atima iš mūsų paskutinius kantrybės likučius. Iš kur jos pasisemti?
Su pykčiu susiduriame labai dažnai. Ir patys pykstame, ir turime atlaikyti artimų žmonių nepasitenkinimą bei pyktį. Šį savaitgalį Lietuvoje sinoptikai prognozuoja svilinančius karščius, todėl pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė pataria vairuotojams iš anksto nusiteikti intensyvesniam eismui automagistralėse.
Paprastai mes griebiamės kraštutinių priemonių „kovoti” su pykčiu: leidžiame jam išeiti (išsiliejame) arba bandome jį sulaikyti (numalšiname). Abi priemonės pavojingos. Pirmoji - tuo, kad galime sugriauti santykius, karjerą ir netgi padaryti nusikaltimą, antroji - užsidirbti infarktą ar kitų sveikatos problemų.
Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis. Sudėtingų situacijų negalime išvengti, o dažniausia žmogaus reakcija į jas yra nerimas, baimė ir stresas.
Daugeliui žmonių atsakyti į pasiūlymą ar prašymą žodeliu „ne” būna labai sunku. Tačiau tai nėra įgimtas talentas, labiau - itin naudingas įgūdis, kurį tikrai verta lavinti. Pasakę „ne” nereikšmingiems dalykams, jūs turėsite daugiau laiko tam, kas svarbu.
Turbūt yra tekę matyti šunį, kuris supyksta, jei kas nors mėgina atimti iš jo kaulą. Šuo pasišiaušia, iššiepia dantis ir parodo, kad yra pasiruošęs pulti.
Vieną dieną, kai Levas Tolstojus buvo dar visai jaunas, jo vyresnysis brolis davė jam paprastą užduotį: atsisėsti į kampą ir ten būti tol, kol jis galvos apie baltąsias meškas.
Vienas Marcelio Prousto romano „Prarasto laiko beieškant. Svano pusėje” herojus, paragavęs arbatoje pamirkytą pyragaitį, visada panirdavo į mielus vaikystės prisiminimus. Kvapai, garsai, vaizdai gali priminti anksčiau patirtas malonias emocijas.
Kaip bitė, sugėrusi gėlės nektarą ir nepažeidusi nei jos spalvos, nei kvapo, skrenda tolyn, taip ir išminčiai vaikšto po žemę. (Buda)
Gebėti išlaikyti blaivų protą ir sveiką nuovoką yra svarbu, ypač stresinėse situacijose. Pasidavę baimei, pykčiui ar panikai neretai „lygioje vietoje“ pridarome kvailysčių.
Aristotelis savo veikale „Nikomacho etika” rašo, kad panašiai kaip dailidė ir batsiuvys dirba ir pasiekia tam tikrų rezultatų, taip ir žmogus turi tam tikrą savo funkciją.
Kvėpavimo pratimas padedantis išsivalyti nuo susikaupusių nuosėdų, proto šiukšlių. Padės nuraminti, praskaidrinti ir sukaupti protą. Pirmiausia giliai įkvėpkite pro dešinę šnerve, kairiąją laikydami užspaudę kairiu nykščiu. Atleiskite šnervę, kairės rankos didžiuoju pirštu užspauskite dešiniąją ir iškvėpkite pro kairiąją.
Garsus zen meistras Lin Či pasakojo: - Jaunystėje turėjau nedidelę valtelę. Mėgau plaukioti ja ežere. Galėdavau taip valandų valandas praleisti ramioje vienatvėje. Kartą sėdėjau užsimerkęs ir meditavau. Buvo nuostabi naktis.
Kartą vienas bokso čempionas pasakė, kad bokse svarbiausia - mokėjimas atsipalaiduoti. Pasirodo, kol koks nors raumuo įtemptas be reikalo, jis dirba ir naudoja energiją, kaip įjungta lemputė ar elektrinė viryklė.
Daugumos žinomų asmenų biografijose pastebėsime minint atidumą, kaip vieną iš kertinių sėkmės komponentų.
Taigi ~mogaus jausms ir emocijs yra labai daug, todl apsibr~ta, kokie jausmai tyrintini aioje disertacijoje. Vienas svarbiausis Senekos tragedijose jausms yra pyktis, kurio analizei filosofas skyr traktat ir visose savo tragedijose apraao a/ jausm.
Seneka filosofiniuose veikaluose daug dmesio skiria baimei ir likdesiui, jausmams, kurie dominuoja ~mogaus gyvenime iki mirties. Mirties baim yra paradoksali: baim saugo gyvyb, bet ji pagrobia gyvenim. ia pamesti prot , netenkama racionalumo ir dvasins ramybs. Seneka teigia, kad bijoma labiausiai to, kas nesuprantama. Klaidingai suvokiant mirt/ kaip blog/, negalima iasivaduoti ia baims ir sielvarto. Mirtis yra gamtos dsnis, mirties supratimas yra dalis mokslo apie gamt.
III a. pr. Kr. stoikai teig, kad idealus ~mogus neturi bkti nesmoningai valdomas jausms. ias sukelt /spkd~/, bet iamokyti ~mogs atpa~inti savo jausmus ir ugdyti teigiamus: vali (vietoj aistros), atsargum (vietoj baims), d~iaugsm (vietoj d~ikgavimo). iau vliau jis gali apmstyti ir protu suvaldyti savo neigiamus, egoistiakus jausmus, paaalindamas juos valios jga.
Kognityvinis aspektas emocijas identifikuoja kaip tam tikr emocijs rka/, kuri apima ir atitinkam aplinkybis supratim. `iuolaikiniai filosofai did~iausi dmes/ kreipia / emocijs kognityvin pus, tyrinja, koks yra ryays tarp emocijos ir /sitikinimo. Pavyzd~iui, jei ~mogus sumias, vadinasi, jis /sitikins, kad situacija yra nepatogi, arba jei ~mogus myli, tiki, kad jo mylimasis yra geriausias ~mogus.
Galima tik ia dalies pritarti La Rochefoucauld, nes beaiaku, ia ko iamoko /simylti pirmasis /simyljs ~mogus. iau pritarta, kad kultkrin aplinka formuoja ~mogaus jausmus. Antropologas Jeanas L. Briggsas knygoje Niekada nepykstantys (Never in Anger) teigia, kad kai kurios eskims gentys niekada nepyksta. ia jo ir neturi ~od~io savo kalboje, kuris reikats a/ jausm. iui ~odis js kalboje reiakia vaikiakas (childish). Pasak D. G. iau jis retai pasitaiko kultkrose, kuriose ~monis tapatumas yra labiau susijs su grupe. ia tarpusavio ryaius, mano, kad pyktis kelia grsm grups darnai (Markus ir Kitayama, 1991). Pavyzd~iui, Taityje ~mons mokosi bkti taktiaki ir avelnks.
Pasak Cheshire os Calhoun ir Roberto C. Solomono, daugelis aiuolaikinis teorijs emocijas analizuoja dviem aspektais: fiziologiniu ir kognityviniu (pastarasis apima suvokim, /sitikinimus).
Emocijos beveik visada turi iaorin/ aspekt iaraiak elgsenoje. Da~niausiai atpa~/stamos ~monis emocijos stebint, k jie kalba ir daro, todl daugelis filosofs ir psichologs apibr~ia emocijas kaip savit elgesio model/. Galiausiai emocijos priklauso nuo kultkrins aplinkos ir aplinkybis. Kitaip sakant, jos yra iamokstamos , nusi~ikrimos nuo aplinkinis.
Tyrindami emocijas, filosofai ir psichologai susiduria su keliomis problemomis. Pirma, kaip atskirti emocijas nuo kits psichinis fenomens. Pavyzd~iui, René Descartas ir Davidas Humas teig, kad emocijos ir jutiminis suvokimas yra analogiaki fenomenai. Pasak Francis Hutchesono ir Williamo Jameso, emocijos yra tam tikra suvokimo rkais. Kita emocijs tyrinjimo problema yra emocijs klasifikacija / bendrus tipus. Kol kas nerasta vieno principo, pagal kur/ bkts galima suklasifikuoti visas emocijas. ius objekto (pakili nuotaika, nerimas), arba, pasak Humo, / ramius (estetinis d~iaugsmas, malonumas) ir smurtinius (/nirais). iai paplits skirstymas / teigiamus (malonius), neigiamus (nemalonius) ir neutralius. Pavyzd~iui, teigiami: d~iaugsmas, energingumas, euforija, simpatija, aktyvumas, pasitenkinimas, palaima, susi~avjimas, smalsumas, malonumas, ramyb, humaniakumas, meil, laim, ~valumas, triumfas, pergal etc.
Strategijos, Kaip Atsispirti Nesuvaldomam Pykčiui
- Atsipalaidavimo technikos: Gilus kvėpavimas, meditacija, joga.
- Kognityvinis perstruktūravimas: Pakeiskite neigiamas mintis į teigiamas.
- Problemų sprendimas: Sutelkite dėmesį į problemos sprendimą, o ne į pyktį.
- Geresnis bendravimas: Išmokite aiškiai ir pagarbiai išreikšti savo jausmus.
- Aplinkos keitimas: Atsitraukite nuo situacijos, kuri sukelia pyktį.
Pykčio Valdymo Būdai
Fiziniai Pratimai: Reguliarus sportas padeda sumažinti streso lygį.
Pomėgiai: Užsiimkite mėgstama veikla, kuri atitraukia nuo neigiamų emocijų.
Laikas sau: Skirkite laiko atsipalaidavimui ir ramybei.
Profesionali Pagalba: Kreipkitės į psichologą ar terapeutą, jei pyktis tampa nekontroliuojamas.
Pyktis Ir Stoicizmas
Aristotelio nuomonei dl pamatuots, atitinkams jausms Seneka nepritaria. is jausms. }mogus turts sutramdyti savo jausmus juos apmstydamas. Saikingi jausmai , pasak Senekos, yra absurdiaka mintis, panaaiai kaip pasakymas saikinga beprotyb . Aistros yra iracionalios, jausmai negali bkti suma~inti, suvaldyti jie gali bkti tik pakeisti racionaliu reagavimu.
Senekos tragedijs herojs jausmus bkts daug sunkiau suprasti, neatsi~velgus / stoiks jausms samprat, kuria grind~iama Senekos jausms teorija. Ankstyvieji stoikai (Zenonas, Kleantas, Chrisipas) /vardijo keturis pagrindinius jausmus: d~ikgavim, likdes/, troakim ir baim. io blogio suvokim, troakimas / ateityje bksimo grio suvokim, baim / bksimo blogio suvokim. Kadangi jausmai yra impulsai, jie baigiasi veiksmu, jei nra iaorinio sutrukdymo. Pyktis laikomas ne tik skausmo, bet ir troakimo rkaimi. Pykdamas ~mogus pritaria /spkd~iui, kad turts kerayti. iau sprendimas, kuris pirmiausia skatina ir ugdo pykt/, yra toks: jis nuskriaud mane, arba jis /~eid mane.
Vienas reikamingesnis darbs, skirtas gdos ir kalts tyrimams graiks literatkroje, yra Doddso monografija Graikai ir Iracionalumas. Senekos tragedijose da~nai apraaomas baims jausmas, kur/ poetas iaryakina, vaizduodamas kosmoso ir }ems katastrofas, pomirtinio pasaulio baisumus. iau raaiusio poeto Lukrecijaus poemoje Apie daikts prigimt/. Mirties baim ir jos nugaljim Seneka atskleid~ia Etos Herkulyje. ia poetas pateikia stojiak ramybs mirties akivaizdoje pavyzd/. Dezintegracin baim Senekos tragedijose pirmieji pastebjo ir apraa Denisas Henry ir Elisabeth Henry.