Kodėl Vokiečiai Nuomojasi Būstus: Priežastys ir Tendencijos

Vokietijoje apie 65% gyventojų nuomojasi butus ar kokį nors kitokį gyvenamą plotą, o lietuviui ganėtinai sudėtinga įsivaizduoti tokią situaciją. Tiesa, pas mus taip pat yra didžiulis skaičius žmonių, kurie nuomoja būstą, ypač Vilniuje ar Kaune.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl Vokietijoje būsto nuoma yra tokia populiari, kaip tai veikia Lietuvos nekilnojamojo turto rinką ir kokie yra vokiečių nuomininkų poreikiai.

Praktiškumas ir Bendrosios Gerovės

Vokiečiai yra labai praktiški, o įsigyti naudotą daiktą yra daug pigiau nei prekybos centre. Vis didesnis vokiečių skaičius paskutiniu metu labiau mėgsta naudotis «bendromis gerovėmis» priešingai nei asmens kuo nors disponavimu. Šita tendencija skverbiasi į daugelį gyvenimo sferų - pradedant nuo banalios gyvenamo būsto nuomos ir baigiant visiems jau įprasta dviračių ir automobilių bendro naudojimo naujomis koncepcijomis nuoma.

Vokiečių Karių Įsikūrimas Lietuvoje

Vokietijai ketinant perkelti vokiečių karius ir jų šeimas, dar pernai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai kėlė klausimą - ar Vilnius ir Kaunas yra pasiruošęs priimti tokį kiekį žmonių? Nors tikslaus skaičiaus dar nežinoma, tačiau skaičiuojama, kad iš viso prie šio projekto dirbs daugiau nei 5 tūkst., bet tikrai mažiau nei 20 tūkst. karių, civilių, įskaitant ir kartu su kariškiais atvyksiančias šeimas.

Tačiau L. Kasčiūno turimais duomenimis, didesnė dalis, du trečdaliai, karių atvyks vieni, nors anksčiau buvo manyta, kad didžioji dalis turėtų būti su šeimomis. Kalbėdamas apie karius ir civilius, kurie savarankiškai ieškos būsto, tikino, kad tai rinkoje labai nepasijus dėl to, jog Vokietijos brigada atvyksta pamažu, etapais. Padeda ir tai, kad čia yra ir koordinuojantys centrai, prižiūrintys procesus.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) informavo, kad šiuo metu Vokietijos brigados šabe Vilniuje jau yra 150 karių ir civilių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinės infrastruktūros reikalavimų derinimą. „Iki šių metų pabaigos Lietuvoje tikimasi turėti iš viso 500 Vokietijos ryšių ir aprūpinimo vienetų karių. Didžioji dalis jų atvyks be šeimos narių“, - teigė atstovai.

KAM žiniomis, pasiruošimas vokiečių karių ir jų šeimų priėmimui vyksta sklandžiai. „Šiuo metu į Lietuvą persikeliantys Vokietijos kariai savarankiškai nuomojasi būstą Vilniaus mieste. Kariams, persikeliantiems į Lietuvą su šeimomis, ir toliau bus siūloma nuomotis būstą pagal savo poreikius laisvoje rinkoje Vilniuje ar Kaune. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje tikimasi turėti iš viso 500 Vokietijos ryšių ir aprūpinimo vienetų karių. Didžioji dalis jų atvyks be šeimos narių. Mūsų žiniomis rinkoje esanti pasiūla patenkina poreikius“, - rašoma komentare.

Karinio miestelio statybos Rūdninkuose

Daliai karių Rūdninkuose jau statomas daugiabutis, tačiau likę turės savarankiškai nuomotis būstą didmiesčiuose. Jau pernai Lietuvą pasiekė dalis karininkų, tačiau didžioji brigados dalis į šalį atvyks per 2025-uosius. Kad brigados priėmimas būtų greitesnis, dar būdamas ministru, nutarė karių priėmimą ir karinio miestelio bei poligono statybas padalinti į du etapus.

Pirmasis karinio miestelio Rūdninkuose, užimančio net 190 ha karinio poligono teritorijos, etapas pradėtas rugpjūtį, o projektavimo darbai jau į pabaigą ir turėtų prasidėti gyvenamosios paskirties, administracinės paskirties, sporto paskirties, techninės paskirties pastatų statybos ir reikalingos infrastruktūros įrengimas. „Bet pirmas etapas yra 10 proc. karinio miestelio, kuris, įsivaizduokime, yra Šilalės dydžio miestas. Su 10 proc. viskas eina gerai, pagal grafiką, ir turėtų 2027 m. viduryje, o gal jau greičiau, darbai būti baigti. Didžiausias iššūkis yra tie 90 proc., antrasis etapas. Kai mes išėjome, jau keitėsi valdžios ir paskutiniame Vyriausybės posėdyje gruodžio 11 d. priėmėme investicinį projektą, kuris leido naujajai Krašto apsaugos ministerijos vadovybei skelbti konkursą antram etapui“, - priminė jis.

Tačiau naujoji vadovybė iš naujo peržiūri projektą ir jo antrąjį etapą, kuriuo turėtų būti įrengta likusi dalis infrastruktūros, dar labiau išskaidė. Tai, pasak politiko, turi pliusų, bet turi ir minusų. Nors planas buvo pasukti Rokantiškių, Šiaulių keliu, kai viena įmonė atlieka projektą, perduoda raktus ir valstybė pradeda jai mokėti, o dabar procesas būtų sudėtingesnis ir įtrauktų daugiau įmonių. Čia išryškėja, kaip teigia L. Kasčiūnas, minusas.

Vokiečių nuomininkų pageidavimai

Apie Vokietijos karius, bei jų pageidavimus ir kodėl jie kitokie negu lietuvių, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus. Nekilnojamojo turto agentūra Vilniuje ir Kaune ieško kelių šimtų butų atvykstantiems vokiečių kariams ir jų šeimoms. Kokio būsto ieško vokiečiai?

M. Čiulada: Jie teikia prioritetą naujai statybai. Aišku, jie ieško įrengto, kokybiško, patogaus būsto. Tai vis tiek reikia suprast, kad pradinėje stadijoje mes dabar turime atvykstančius karius ir jie savanoriškomis paskatomis čia atvyksta, tai natūralu, kad jie ieško gero būsto. Nėra išskirtinių kažkokių rajonų, tarkim, turime išnuomoję būstus ir Senamiestyje, turim išnuomoję būstus, Pilaitėje ar miegamuosiuose, kituose rajonuose. Tai kažkokio vieno šablono nėra, bet tiesiog yra pavieniai asmenys, yra ir su šeimomis, o kiti - su naminiais gyvūnais. Kiekvienas turi savo istoriją, savo konkretų poreikį ir tą poreikį mes stengiamės atliepti.

Kuo dažnai skiriasi lietuvių pageidavimai, norai nuo vokiečių? M. Čiulada: Pirmenybę jie, be abejo, teikia naujai statybai. Ir čia turim šiek tiek neatitikimą, kad nauja statyba nuėjo šiek tiek mažėjimo kryptimi. Tai yra, kad trys kambariai šiuo metu statomi yra 55-60 kvadratinių metrų. Tai vokiečiai tokių butų nelabai supranta. Jie pripratę, kad jeigu trijų kambarių, tai turi būti 70-80 kvadratinių metrų. Be abejo, jie ieško erdvesnių galbūt būstų. Jiems, be abejo, svarbus yra požeminis parkingas, jie gimę su automobiliais yra. Tai natūralu, kad jiems susisiekimas yra svarbu. Tai ar jie ieško būti arčiau savo ofiso, ar būti pakankamai greitam atstume iki poligono, tai jiems tam tikri kriterijai svarbūs.

Dar teko girdėti, jūs patvirtinkite ar paneikite, kad jiems prioritetas yra, kad viskas būtų skaidru ir jie nori, kad būtų tikrai nuomos sutartys tvarkingos, kad būtų pervedami pinigai, jokių grynųjų ir panašiai. Ar tai tiesa? M. Čiulada: Be abejo, jie sudaro sutartį lietuvių-vokiečių kalba ir mokėjimai jiems yra kompensuojami iš Bundesvero. Ir šiuo atveju jie neturi jokių kitų minčių, kad gali būti kitaip ir tiesiog tos sutartys yra legalios, yra registruotos ir viskas ten tvarkoje yra.

Patys vokiečiai moka už būstą, ne iš Lietuvos? M. Čiulada: Jie nuomojasi kaip fiziniai asmenys, bet jiems kompensuojama tai yra. O dar toks gal išskirtinumas yra, kad jie vis dėlto nori, kad dažną kartą, kad nuomos kaina su komunaliniais būtų vienoje sumoje. Tai čia gal toks šiek tiek skirtumas nuo lietuvių.

Kaip Atvykstantys Vokiečiai Koreguos NT Nuomos Rinką

Laikui bėgant Vokietijos karių ir jų šeimų atvykimas koreguos NT nuomos rinką. Situacija paaiškės tada, kai bus geriau suprasti poreikiai. Dabar jau žinome, kad jiems gali reikėti didesnių butų, taigi neatmestina, jog arčiau centro, ar, priešingai, tose miesto dalyse, kurios yra netoli būsimo vokiečių karių karinio miestelio, atsiras projektų su didesnių butų pasiūla. Taip pat tikėtina, kad pirkėjai gali prašyti apjungti butus statomuose namuose į didesnės kvadratūros būstus - su tokiais prašymais jau esame susidūrę.

Vokiečiai - Patrauklūs Nuomotojams

Apie tai, kad atvykstantys Vokietijos brigados karininkai ir kariai su šeimomis neišbalansuos rinkos ir ženkliai nepakels kainų, kalbėjo ir „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Jei vienu metu vien Vilniaus rinkoje yra apie 1,5-2 tūkst. laisvų butų nuomai, tai etapais po kelis šimtus atvykstantys vokiečiai rinkos neišderina, atkreipė dėmesį į Vokietijos brigados taikomą strategiją NT ekspertas. Jie žino, kaip nesukelti neigiamų pasekmių.

Apskritai kalbant, jie (vokiečiai - aut. pastaba) yra pageidžiami nuomininkai nuomotojų gretose. Turim ir butų savininkų, kurie kreipiasi į mus ir sako: „Mes turime ką pasiūlyti ir norėtume pasiūlyti vokiečiams.“ Paklaustas, kodėl vokietis nuomotojui yra toks patrauklus, jis pažymėjo, kad ne dėl to, jog vokiečiai gali mokėti daugiau - juk nuomos kaina visiems vienoda. Tiek Lietuvos, tiek užsienio karininkai ir kariškai, kaip teigė pašnekovas, yra geidžiami vien dėl to, jog yra statutiniai darbuotojai: dažniausiai atvyksta po vieną, yra tvarkingi ir būstuose praleidžia ne tiek daug laiko.

Jo teigimu, pagrindinis kriterijus išlieka vieta. „Bet prioritetas yra teikiamas ir naujai įrengtam, suremontuotam būstui, kuo arčiau darbo vietos ar patogaus susisiekimo su poligonu, o baldai, balkonas - jau antriniai dalykai, bet visi nori kokybiško būsto“, - patirtimi dalijasi ekspertas, pridurdamas, kad, vargu, ar pirmas pasirinkimas bus blokiniai namai miegamuosiuose rajonuose.

Taigi, kol kas savarankiškai būsto susirasti problemų nekyla, o lietuviai nuomotojai vokiečius maloniai priima. „Galėčiau palyginti, kai buvo iš Baltarusijos atvykę IT programuotojai. Jie sukėlė tikrai daugiau sąmyšio rinkoje ir turėjo įtakos kainoms“, - priešpriešą vokiečiams pateikė jis.

„Delfi“ primena, kad brigados dydžio karinį vienetą Berlynas įpareigojo 2022-aisiais, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė komunikatą. 2023 m. pasirašytas brigados dislokavimo veiksmų planas. Pirmieji vokiečių brigados kariai į Lietuvą atvyko dar 2024 metais. Pilną operacinį pajėgumą brigada turėtų įgyti 2027 m. Per visą laikotarpį turėtų būti dislokuota apie 5 000 kariškių ir civilių, kurie tarnybą atliks Rūdninkuose ir Rukloje.

Išvados

Vokietijos būsto nuomos rinka yra didelė ir stabili, o vokiečiai dažnai renkasi nuomą dėl praktinių ir finansinių priežasčių. Atvykstantys vokiečių kariai ir jų šeimos Lietuvoje taip pat prisideda prie nuomos rinkos aktyvumo, tačiau didelio kainų šuolio nesitikima. Vokiečių nuomininkai vertina kokybę, naują statybą ir patogų susisiekimą, o lietuviai nuomotojai juos priima palankiai.

Taigi, kol kas savarankiškai būsto susirasti problemų nekyla, o lietuviai nuomotojai vokiečius maloniai priima.

tags: #kodel #vokieciai #neperka #busto