Ar tikrai Lietuvos jaunimas yra laimingiausias Europoje?

Pastaraisiais metais jaunimo psichologinė gerovė tapo itin aktualia tema. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ar tikrai Lietuvos jaunimas yra laimingiausias Europoje, kokie iššūkiai ir sunkumai jiems tenka, ir ką galime padaryti, kad pagerintume jų psichologinę būklę.

Asmeninė patirtis ir žvilgsnis į realybę

Neseniai nutiko pokalbis su mamomis, kurių vaikai patyrė savižudybės riziką. Viena mama pasidalino skaudžia netektimi - jos suaugęs vaikas (20 metų) pasirinko pasitraukti, kita jos 35 metų vaikas taip pat... Tokie pasakojimai sukrečia. Šių metų spalio 10-ąją bažnyčioje meldėmės už jaunuolį Matą, kurio tragiška istorija suskambėjo viešojoje erdvėje ir palietė daugelio širdis.

Kai pati buvau ligoninėje dėl depresijos, ten sutikau daug jaunų žmonių, patekusių dėl savižudybės bandymų. Šie susitikimai ir pokalbiai atskleidė skausmą, kurį patiria daugelis jaunuolių, ir kokią svarbą įgyja jų psichologinė sveikata. Šie susitikimai ir pokalbiai su tėvais, kurių vaikų jau nebėra šalia, palieka daug skausmo ir neatsakytų klausimų…

Laimės tyrimų ir realybės susidūrimas

Turbūt visi girdėjome, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal jaunimo laimės rodiklius (KĄ ? ČIA RIMTAI?). Teigiama, kad Lietuvos jaunimas iki 30 metų jaučiasi laimingiausias, tačiau ar tikrai? Kai žvelgiu į realybę - nerimą ir psichikos sveikatos problemas tarp jaunų žmonių - kyla abejonių dėl šių skaičių reprezentatyvumo.

2021 m. pati rengiau tyrimą apie Z kartos darbuotojus paslaugų srityje (magistrinis darbas). Tyrimas atskleidė, kad nors kognityvinis ir emocinis įsitraukimas į darbą buvo aukštas, fizinis įsitraukimas buvo silpnesnis. Taip pat buvo pastebėtas gana aukštas nerimo dėl ateities lygis. COVID-19 pandemijos laikotarpis išryškino, kiek gilūs ir kompleksiški gali būti jaunų žmonių nerimo šaltiniai, kurie tikiu išliko aktualūs ir po karo Ukrainoje pradžios.

Tyrimo apie Z kartos darbuotojus rezultatai:

Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, dažniausi asmenybės bruožai yra sutariamumas ir sąmoningumas, rečiausias - neurotiškumas. Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, įsitraukimas į darbą stipriau teigiamai susijęs su sąmoningumu ir atvirumu patyrimui, silpniau - su ekstraversija ir sutariamumu. Statistiškai reikšmingų sąsajų nerasta tarp neurotiškumo ir įsitraukimo į darbą. Tarp Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, tik neurotiškumas susijęs su nerimu dėl ateities. Su kitais asmenybės bruožais ir nerimu dėl ateities statistiškai reikšmingų sąsajų nenustatyta. Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, įsitraukimas į darbą nėra susijęs su jų patiriamu nerimu dėl ateities. Z kartos darbuotojų, dirbančių paslaugų srityje, įsitraukimą į darbą galima prognozuoti sąmoningumu ir atvirumu patyrimui.

Moksliniai darbai

Dr. Mildos Pivoriūtės daktaro disertacijoje „Kaip atrasti save, tapti sėkmingu, finansiškai nepriklausomu ir patirti jaunystę?“ aptariama, kad Lietuvos jaunimo patiriami socialiniai ir ekonominiai sunkumai daro neigiamą įtaką jų laimei. Ši įtaka pasireiškia per įvairius faktorius:

• Socialinis ir finansinis nesaugumas: Daugelis jaunuolių Lietuvoje patiria nesaugumą, susijusį su darbo ir būsto rinkomis.
• Amžiaus ketvirčio krizė: Lietuvos jaunimo patirtys rodo, kad jaunuoliai dažnai susiduria su „amžiaus ketvirčio krize“.
• Psichologiniai sunkumai: 2018 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad net 82 % studentų per metus patyrė didelį nerimą, 64 % ilgalaikę prastą nuotaiką, o 48 % - depresijos simptomus.
• Struktūrinės socialinės paramos stoka: Lietuvoje jaunimui dažnai trūksta valstybės paramos.
• Socialinio spaudimo poveikis: Tyrime išskirta, kad visuomenėje paplitę sėkmės, savarankiškumo ir pasiekimų idealai daro spaudimą jaunimui.
• Skurdo ir socialinės nelygybės įtaka: Jaunimo patirtys Lietuvoje rodo, kad socialinė nelygybė didina jų pažeidžiamumą ir mažina galimybes siekti finansinės nepriklausomybės.
• Pasikartojantys konfliktai su šeima: Jauni žmonės Lietuvoje dažnai jaučia spaudimą atitikti šeimos ir visuomenės lūkesčius, kas neretai sukelia konfliktus ir nusivylimą dėl karjeros ar gyvenimo pasirinkimų.
• Emigracija kaip pasirinkimas: Dėl minėtų priežasčių kai kurie jauni lietuviai linkę emigruoti, tikėdamiesi geresnių ekonominių ir asmeninių perspektyvų užsienyje.
• Individualizmo skatinimas: Lietuvoje pastebima, kad jaunimas mažai įsitraukia į pilietines iniciatyvas.
• Atidėtas perėjimas į suaugystę: Daugelis jaunų žmonių ilgiau gyvena tėvų namuose, vėliau sukuria šeimas ir siekia finansinio savarankiškumo, o tai irgi liudija apie jų sunkumus ir nenuoseklų kelią į socialinę brandą.

Taip pat man teko džiaugsmas bei garbė spalio 11 d. dalyvauti E. Biliūnienės daktaro didertacijos gynime „Jaunų suaugusiųjų psichologinio kapitalo, atjautos sau ir hedoninės bei eudemoninės gerovės ypatumai ir pokyčiai pritaikius psichologinio kapitalo ir atjautos sau intervencijas“.

Hedoninė ir eudemoninė gerovė

• Hedoniniu požiūriu psichologinė gerovė siejama su laimingumu bei apibrėžiama per skausmo ir kančios vengimą ir malonių potyrių siekimą.
• Eudemoniniu požiūriu psichologinė gerovė apibrėžiama per prasmingumo siekimą ir savirealizaciją.

E. Biliūnienė ypatingą dėmesį skyrė (ir tikiu skiria) atjautos sau ugdymui ir tokių mokymų kūrimui. Ji pastebėjo, kad šie mokymai ne tik padidina savęs priėmimą ir pasitikėjimą savimi, bet ir lemia gilesnius pokyčius žmonių gyvenime. Po mokymų vienas iš dalyvių jai prisipažino: „Anksčiau maniau, kad esu laimingas, tačiau dabar suprantu, kad mano laimė buvo paviršutiniška“. (Man šis sakinys yra atsakymas, kodėl Lietuvos jaunimas yra "laimingiausias" Europoje).

Esminiai punktai iš Eglės disertacijos, kurie leidžia abejoti mūsų Lietuvių 1-ąją vietą taro laimingiausiųjų.

• Psichinės sveikatos prastėjimas: Pastebima jaunų suaugusiųjų psichinės sveikatos blogėjimo tendencija pasauliniu mastu, o Lietuvos jaunimas išreiškia panašius sunkumus.
• Pandemijos poveikis: COVID-19 pandemija ženkliai pablogino psichinę sveikatą.
• Ekonominis nesaugumas: Daugelis jaunų lietuvių susiduria su ekonominiu nesaugumu.
• Aukšti savižudybių rodikliai: Savižudybė išlieka pagrindine jaunų suaugusiųjų mirtingumo priežastimi Lietuvoje.
• Finasiniai sunkumai: finansinės problemos sukelia jaunimui stresą, bejėgiškumo jausmą ir menkina jų savivertę.
• Socialinė izoliacija ir santykių problemos: Daugelis jaunų lietuvių jaučiasi vieniši ir patiria sunkumų asmeniniuose santykiuose.
• Psichinės sveikatos simptomai: Tyrimai rodo aukštą nerimo, streso, depresijos ir miego sutrikimų lygį tarp Lietuvos studentų.
• Ketvirčio amžiaus krizė: Daug jaunų suaugusiųjų Lietuvoje susiduria su sąstingio, tapatybės krizės ir nusivylimo jausmais, neįvykdydami visuomenės lūkesčių.
• Nepakankama socialinė parama: Lietuvos jaunimui trūksta tinkamos visuomeninės ir šeimos paramos.
• Riboti emocinio atsparumo ugdymo resursai: Lietuvos jaunimui sudėtinga pasiekti psichikos sveikatos resursus, pavyzdžiui, atjautos sau ir psichologinio kapitalo mokymus.

Gyvenimo prasmės ir prisitaikymo klausimai

Žvelgiant į jaunimo laimės klausimą kyla ne tik mokslinių, bet ir praktinių refleksijų. Pavyzdžiui, socialinių mi(e)dijų nuomonės formuotojų diktuojamas „tobulas gyvenimas“ ir nuolat demonstruojamas pozityvumas gali sukurti klaidingus lūkesčius. Jauni žmonės, tik pradedantys ieškoti savęs, gali lengvai pasiduoti tam iliuziniam paveikslui, nes jiems trūksta realaus gyvenimo suvokimo. Norėtųsi daugiau autentiškumo ir tikrumo iš tų, kuriuos jaunimas stebi, nes už to „tobulo gyvenimo“ slypi daug darbo ir kartais - taip pat nemažai asmeninių aukų. Mes visi esame atsakingi už tai, kaip formuojame jaunimo vertybes, ir kiek atvirai pasidaliname savo patirtimis bei iššūkiais.

Žvilgsnis į miesto kasdienybę ir bendravimo trūkumas

Kasdien matydama žmones mieste ar viešajame transporte, jaučiu, kaip visi tampa tarsi vienodais siluetais, paskendusiais išmaniuosiuose telefonuose, užsiėmusiais savimi. Dažnai visai paprastas pokalbis, net su nepažįstamu žmogumi, gali tapti galimybe sustoti, pažvelgti į kitą ir prisiminti žmogiškumą. Pavyzdžiui, neseniai gatvėje sutikau vyresnę moterį, kuri kalbėjo apie savo baimes dėl sveikatos, apie tai, kas jai nerimą kelia kasdien. Ir toks, atrodo, paprastas pokalbis gali tapti daug reikšmingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.

Perdegimas darbe: patarimai, kurie išties veikia

Perdegimas Lietuvoje pasiekė kritinį lygį - mūsų šalis patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais. Dar labiau neramina tai, kad apie du trečdaliai visą darbo dieną dirbančių žmonių yra tiesiogiai susidūrę su profesiniu perdegimu. Šis reiškinys ne tik kelia riziką susirgti depresija ar širdies ligomis, bet ir gali sukelti rimtų neurologinių susirgimų.

Perdegimo simptomai: Kaip atpažinti, kad perdegėte

Profesinis perdegimas pasireiškia trimis pagrindiniais komponentais: emociniu išsekimu, depersonalizacija ir sumažėjusiu profesinės veiklos efektyvumu. Svarbu laiku atpažinti šiuos požymius, nes negydomas perdegimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Fiziniai požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Pirmiausia, perdegimas pasireiškia fiziniais simptomais. Žmonės dažnai jaučia nuolatinį, nepraeinantį nuovargį, kuris jaučiamas ne tik vakare, bet ir ryte, iškart atsikėlus. Taip pat pastebimi kraujospūdžio pakitimai, migrena ir problemos su skrandžiu. Dėl susilpnėjusio imuniteto padažnėja peršalimo ligos.

Kiti svarbūs fiziniai požymiai:

• Sutrikęs miego režimas
• Raumenų įtampa, ypač stuburo srityje
• Kvėpavimo sutrikimai esant fiziniam ar emociniam krūviui
• Sumažėjęs sensorinis jautrumas

Emociniai ir psichologiniai simptomai

Perdegimas stipriai paveikia žmogaus emocinę būseną. Vienas ryškiausių požymių - padidėjęs dirglumas bei irzlumas. Žmogus pradeda jausti nerimą, praranda pasitikėjimą savimi.

Emociniam išsekimui būdingi šie požymiai:

• Motyvacijos sumažėjimas
• Emocijų prislopinimas, bukumo jausmas
• Nekontroliuojami emocijų proveržiai
• Nusivylimo ir apatijos jausmas
• Perdėtas įtarumas

Elgesio pokyčiai darbe ir asmeniniame gyvenime

Perdegęs žmogus pradeda keisti savo įprastą elgesį. Vienas iš pirmųjų ženklų - keičiasi darbo dienos režimas: darbuotojas arba anksti ateina į darbą ir vėlai išeina, arba, priešingai, vėluoja ir stengiasi išeiti namo anksčiau.

Taip pat pastebimi šie elgesio pokyčiai:

• Šiurkštus bendravimas su aplinkiniais
• Vengimas priimti sprendimus
• Prioritetinių užduočių neatlikimas
• Didesnės laiko sąnaudos elementariems veiksmams
• Socialinė izoliacija ir atsiskyrimas nuo kitų

Svarbu paminėti, kad perdegimas nėra vienadienis reiškinys. Jis formuojasi palaipsniui ir gali būti sunkiai pastebimas. Pradžioje jo požymiai yra subtilūs, tačiau tampa ryškesni ir rimtesni bėgant laikui. Todėl ypač svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus simptomus ir imtis veiksmų, kad sumažintumėte stresą ir atkurtumėte savo pusiausvyrą.

Perdegimo priežastys: Kodėl tai nutinka net stipriems žmonėms

Dažniausiai perdegimas darbe siejamas su neadekvačiu darbo krūviu, tačiau tyrimai rodo, kad priežasčių yra kur kas daugiau. Perdegimas kyla iš tam tikro disbalanso tarp darbo aplinkos ir joje dirbančio asmens.

Darbo aplinkos veiksniai

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių perdegimą, yra kontrolės trūkumas darbe. Darbuotojai, kurie jaučiasi negalintys kontroliuoti savo darbo užduočių ar jų atlikimo pasekmių, dažniau patiria perdegimą. Taip pat reikšmingą įtaką turi atlygis - ne tik finansinis, bet ir socialinis bei vidinis. Stingant socialinio ir vidinio atlygio už atliekamą darbą, net ir esant gausioms finansinėms paskatoms, pasitenkinimas darbu yra mažai tikėtinas.

Sveika drauge dirbančių žmonių bendruomenė, pasižyminti geru komandiniu darbu, retais konfliktais ir maloniu bendravimu, yra svarbus stresą darbe amortizuojantis veiksnys. Visgi, darbo aplinkoje dažnai susiduriama su neteisingumu - netinkamu atlyginimo skyrimu, sukčiavimu atliekant užduotis, neadekvačiai skirstomais paaukštinimais.

Asmeniniai rizikos faktoriai

Perdegimo rizika nėra vienoda visiems darbuotojams. Tyrimai rodo, kad moterys patiria didesnį darbo tempą ir krūvį bei emociškai sudėtingesnes situacijas darbe. Taip pat pastebima, kad viešajame sektoriuje darbuotojai jaučia mažiau reikalavimų - mažiau valandų per savaitę dirba ir mažiau reikia fizinių pastangų.

Asmenybės bruožai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Žmonės, turintys polinkį į perfekcionizmą arba kurie jaučiasi nesaugūs dėl savo gebėjimų, gali būti labiau linkę į perdegimą.

Taip pat perdegimui labiau linkę:

• Darbuotojai, kurie negali ramiai nusėdėti be veiklos
• Asmenys, manantys, kad tik jie gali viską gerai atlikti
• Tie, kurie nelinkę dalintis ar prašyti pagalbos

Perdegimas dažniau pasireiškia tiems, kurie dirba su žmonėmis ir intensyviai su jais bendrauja. Todėl socialinės bei sveikatos priežiūros sritys, švietimo sistema ir klientų aptarnavimo specialistai patiria didesnę riziką.

Taip pat svarbu paminėti, kad perdegimui įtakos turi ir darbo organizavimas. Darbuotojai, dirbantys ilgiau nei aštuonias valandas per parą, yra labiau nepatenkinti darbu ir dažniau patiria perdegimą nei tie, kurių darbo diena trumpesnė.

Skubūs pagalbos būdai: Ką daryti pajutus perdegimą

Pajutus pirmuosius perdegimo požymius, būtina nedelsiant imtis veiksmų. Tyrimai rodo, kad net 35-38% darbuotojų yra ne kartą išgyvenę perdegimo sindromą. Todėl svarbu žinoti, kokių priemonių imtis, kad sustabdytume šį procesą.

Ribų nustatymas darbe

Pirmiausia, būtina peržiūrėti savo darbo krūvį ir nustatyti aiškias ribas. Išmokite pasakyti „ne“ papildomoms užduotims, kai jaučiate, kad jūsų darbo krūvis jau yra per didelis. Svarbu sudaryti savo užduočių ir reikalavimų sąrašą, suskirstyti juos pagal svarbą ir apskaičiuoti, kiek valandų per savaitę užima kiekvienas iš jų.

Taip pat rekomenduojama:

• Aptarti su vadovu veiksnius, kurie kelia stresą
• Deleguoti užduotis, kai įmanoma
• Nustatyti konkrečias darbo valandas ir jų laikytis

Poilsio strategijos, kurios iš tikrųjų veikia

Norint efektyviai kovoti su perdegimu, būtina reguliariai daryti pertraukas darbo metu. Tyrimai patvirtina, kad trumpos pertraukėlės padeda atgauti jėgas ir išlikti produktyviems. Svarbu atsitraukti nuo darbo stalo, pasivaikščioti arba atlikti trumpą mankštą.

Efektyvios poilsio strategijos apima:

• Kokybišką miegą ir reguliarų miego režimą
• Fizinį aktyvumą, ypač pasivaikščiojimus lauke
• Meditaciją ir kvėpavimo pratimus
• Savęs priežiūrą

Kada kreiptis profesionalios pagalbos

Jeigu perdegimo simptomai nepraeina nepaisant taikomų savipagalbos priemonių, svarbu laiku kreiptis profesionalios pagalbos. Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos - tai nėra silpnumo ženklas.

Profesionalios pagalbos reikėtų ieškoti, kai:

• Jaučiate ilgalaikį fizinį ir emocinį išsekimą
• Pastebite, kad pradėjote vartoti raminamąsias priemones
• Sunkiai susitvarkote su kasdienėmis užduotimis
• Patiriate nuolatinius miego sutrikimus

Svarbu žinoti, kad atsigavimas po perdegimo gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tačiau su tinkama pagalba ir palaikymu, šį procesą galima žymiai pagreitinti. Psichologai ir psichoterapeutai gali padėti išmokti streso valdymo metodikų, praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą ir atrasti efektyvius būdus, kaip atkurti pusiausvyrą gyvenime.

Ilgalaikės perdegimo prevencijos strategijos

Ilgalaikis streso valdymas ir prevencija yra būtina siekiant išvengti profesinio perdegimo. Tyrimai rodo, kad net 50-60% sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų susiduria su perdegimu, todėl svarbu taikyti efektyvias prevencijos strategijas.

Darbo ir asmeninio gyvenimo balanso kūrimas

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti perdegimo. Tyrimai atskleidžia, kad darbuotojai, turintys geresnį darbo-gyvenimo balansą, patiria mažesnį stresą ir rečiau susiduria su perdegimu.

Siekiant sukurti tvarų balansą, svarbu:

• Nustatyti aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio laiko
• Reguliariai skirti laiką poilsiui ir atsipalaidavimui
• Planuoti laisvalaikio veiklas ir hobius
• Išmokti deleguoti užduotis ir prašyti pagalbos

Streso valdymo technikos kasdienybėje

Proaktyvus streso valdymas yra esminis veiksnys siekiant išvengti perdegimo. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, reguliariai praktikuojantys streso valdymo technikas, demonstruoja didesnį atsparumą perdegimui.

Viena efektyviausių technikų yra progresuojanti raumenų relaksacija. Ji padeda sumažinti fizinę įtampą ir atstatyti organizmo pusiausvyrą. Taip pat rekomenduojama praktikuoti gilų kvėpavimą, meditaciją ir reguliarų fizinį aktyvumą.

Savęs pažinimo svarba išvengiant emocinio perdegimo

Savęs pažinimas ir emocinis intelektas yra svarbūs faktoriai, padedantys atpažinti ir valdyti perdegimo riziką. Tyrimai patvirtina, kad aukštesniu emociniu intelektu pasižymintys darbuotojai geriau valdo stresą ir nerimą.

Svarbu reguliariai:

• Stebėti savo fizinę ir emocinę būseną
• Analizuoti darbo ir asmeninio gyvenimo prioritetus
• Atpažinti streso sukėlėjus ir mokytis juos valdyti
• Tobulinti bendravimo įgūdžius ir emocinį intelektą

Taip pat rekomenduojama dalyvauti supervizijose ir profesiniuose mokymuose, kurie padeda geriau suprasti save ir savo reakcijas į stresines situacijas. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, reguliariai gaunantys profesinę paramą ir supervizijas, demonstruoja mažesnį perdegimo lygį.

Svarbu paminėti, kad organizacijos kultūra ir vadovų palaikymas taip pat vaidina svarbų vaidmenį perdegimo prevencijoje. Įstaigos, kuriose vyrauja darbo-gyvenimo balanso kultūra ir palaikantis vadovavimo stilius, pasižymi mažesniu darbuotojų perdegimu.

tags: #kodel #zmogus #gali #but #fainas