Turto sugadinimas ar sunaikinimas yra opi problema, kuri gali sukelti ne tik finansinių nuostolių, bet ir teisinių pasekmių. Lietuvoje už tokio pobūdžio veiksmus numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Be to, svarbu žinoti apie galimybes apsidrausti nuo turto sugadinimo rizikos.
Atliekų Konteinerių Niokojimas: Problema Ir Pasekmės
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius atkreipia dėmesį, kad atliekų konteinerių niokojimas yra nuolatinė problema. Nors situacijų, kai pusiau požeminių konteinerių maišai specialiai supjaustomi, sumažėjo, tačiau atliekų konteinerių deginimas ar net sprogdinimas išlieka didele problema.
Atliekų tvarkytojai susiduria ir su kitomis problemomis, pavyzdžiui, dėl netinkamų gyventojų išmetamų atliekų sugadinamais konteineriais. „Neretai tokio neatsakingo elgesio pasekmė - konteinerio sugadinimas. Pavyzdžiui, lakštiniai stiklai gali nepataisomai supjaustyti pusiau požeminių konteinerių maišus. Taip pat šie maišai neretai sugadinami, kai neatlaiko į konteinerius metamų po statybų darbų likusių atliekų svorio“ - pastebi D.
Nuo 2020 m. pradžios dėl konteinerių suniokojimo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras į teisėsaugą kreipėsi 41 kartą. Per šį laikotarpį buvo fiksuoti 37 sudeginimo atvejai, 1 susprogdinimas, 2 konteinerių korpuso sulaužymo atvejai ir 1 tyčinio maišo supjaustymo atvejis. Dėl neatsakingai gyventojų išmetamų atliekų - tepalų, skysčių, lakštinio stiklo ar statybinių atliekų - per metus sugadinama vidutiniškai 30 pusiau požeminių atliekų konteinerių.
„Galvojimas, kad sudegė ne mano, o kažkieno konteineris - klaidingas, nes nenustačius už tokį sudeginimą atsakingo asmens, finansiniai nuostoliai, patirti už atliekų konteinerių sutvarkymą ar pakeitimą, gula ant mūsų visų - rinkliavos mokėtojų - pečių, tad visi tampame už tai atsakingi“ - įvertindamas nuostolių dydžius, sako T. Vaitkevičius.
T. Vaitkevičiaus teigimu, sutvarkyti sudegusį atliekų konteinerį yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis specialios įrangos. Remonto trukmė ir kaina priklauso ir nuo gyventojų elgesio, nes dažnai susiduriama su tuo, kad gyventojai nepaiso perspėjimų ir toliau meta atliekas į netinkamus naudoti konteinerius.
Už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą taikoma baudžiamoji atsakomybė - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Kiekvienu turto sugadinimo atveju kreipiamės į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tam, kad už žalą atsakingi asmenys būtų surasti, prisiimtų atsakomybę ir atlygintų žalą, - sako VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.
T. Vaitkevičius ragina gyventojus pranešti apie vandalizmo atvejus, nes sunku patikėti, kad niekas nemato padegėjų, ypač kai konteineriai matomi pro daugiabučių namų langus.
Pusiaupožeminiai Konteineriai: Privalumai Ir Problemos
Aikštelėse įrengti pusiau požeminiai konteineriai ne tik gerina estetinį miesto kraštovaizdį, bet ir yra 5 kartus talpesni nei įprastiniai konteineriai.
Teisinė Atsakomybė Už Turto Sunaikinimą Ar Sugadinimą
Šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu - areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Baudžiamojo Kodekso Griežtinimas
Siūloma griežtinti teisinę atsakomybę už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu. Tai numatantį Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Petras Luomanas. Pagal projektą, siūloma bausti laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų tą, kuris „sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes“.
Pasak P. Luomano, Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje numatomas nusikalstamos veikos už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu sugriežtinimas atliks prevencinę funkciją ir sumažins tokio pobūdžio nusikaltimų skaičių bei jais padaromos žalos dydį.
Administracinė Atsakomybė Už Turto Sunaikinimą Ar Sugadinimą
Administracinė atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 115 straipsnį. Pagal šį straipsnį, už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą numatyta administracinė atsakomybė.
Statistika
Širvintų rajono policijos komisariato duomenimis:
- 2018 m. pagal ANK 115 straipsnį buvo pradėta 12 administracinio nusižengimo teisenų, surašyti 5 protokolai. Iš jų dėl apgadintų automobilių pradėtos 4 teisenos, nustatyti du pažeidėjai.
- 2019 m. iki birželio 1 d. pradėtos 8 administracinio nusižengimo teisenos, surašyti 3 protokolai. Iš jų dėl apgadintų automobilių ANK teisenų nepradėta.
Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje. Tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.
Ikiteisminis Tyrimas Už Turto Sunaikinimą Ar Sugadinimą
Kai nukentėjusiajam padaryta žala viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 187 straipsnį „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“.
Statistika
Širvintų rajono policijos komisariato duomenimis:
- 2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai pagal BK 187 str.
- 2019 m. taip pat pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.
Širvintų mieste yra 12 veikiančių vaizdo kamerų, priklausančių Širvintų savivaldybei, kurios užtikrina saugią aplinką. Gyventojai raginami įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą ir ją registruoti portale www.epolicija.lt.
Policijos pareigūnai pagal savo kompetenciją visada suteiks Jums informaciją, konsultuos ir patars visais klausimais, susijusiais su Jūsų saugumu, užtikrins viešąją tvarką ir Jūsų turto saugumą. Taip pat raginama burtis ir kurti „Saugios kaimynystės“ grupes.
Turto draudimas
Laikinas Nuosavybės Teisės Apribojimas
Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant šio Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims. Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims. Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole ar atskirai surašomame šio protokolo priede - turto apyraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai.
Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą. Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas.
Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo skundo gavimo dienos.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Nutartis, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Atsakomybė Už Transporto Priemonės Vairavimą Perdavus Kitam Asmeniui
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Statybos Darbų Draudimas
Nors prievolė apdrausti statybos darbus Lietuvoje galioja daugiau nei penkerius metus, dažnas apie ją sužino tik statybų pabaigoje, kuomet reikia kreiptis į Statybos inspekciją dėl galutinio statinio įteisinimo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Privalomąjį statybos darbų draudimą sudaro dvi dalys: statybos darbai ir civilinė atsakomybė.
Pirmoji apima bet kokį staigų ir netikėtą apdrausto turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, atsiradusį draudimo laikotarpiu ir draudimo vietoje, išskyrus taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. Tokiame draudime apdraustas turtas reiškia nurodytą darbų rezultatą bei apdraustiems darbams atlikti į draudimo vietą pristatytus statybos produktus.
Pareiga turėti Statybos darbų ir civilinės statybos draudimą priklauso tiek statytojams ar rangovams, tiek privatiems asmenims, todėl svarbu įsivertinti ar būtent jums, kaip statybos darbų dalyviui tenka našta sudaryti šio privalomojo draudimo sutartį.
Pasak specialistų, dažniausiai pasitaikančios nelaimės namų statytojams atsieina dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, todėl jei įsigijote statybų draudimą darbų pradžioje, iš jo gaunate realią naudą. Statybininkų netinkamai išbetonuotos sienos, blogai sujungti laidai ar netyčia kitiems gyventojams nutrauktas elektros tiekimas - tik kelios iš daugelio nutinkančių žmogiškų klaidų. Taip pat neretai naujos statybos tampa lengvu ilgapirščių taikiniu, o nuostolių sąrašą dar papildo gamtinės stichijos: turtą gali apgadinti vanduo, žaibo sukeltas gaisras ar stiprus vėjas.
Vis dėlto, standartinės privalomojo draudimo taisyklės numato minimalią būtinąją apsaugą, tad norintys deramai apsaugoti savo investicijas, turėtų pagalvoti apie galimybę praplėsti draudimo sąlygas. Būtent tuomet verta kreipti į kompetencijos turinčius ir kvalifikuotus specialistus, gebančius operatyviai reguliuoti žalos dydį kliento naudai.
Colemont siūlo PREMIUM klasės draudimą, kuriame yra įtraukti ne tik dažniausiai minimalūs statybose pasitaikantys žalos atvejai, bet ir įvykio vietai sutvarkyti reikalingos išvykos, statyboje naudojamų įrenginių bei statybos aikštelės įrangos apsauga ar draudimo apsauga darbų rezultatui garantinio laikotarpio metu bei galima neturtinė žala.
tags: #kokia #atsakomybe #uz #turta