Kas yra Kantrybė: Esminė Žmogiškoji Savybė

Kantrybė - tai gebėjimas save valdyti, įstanga iškęsti nemalonumus, fizinius ir dvasinius skausmus. Tai vienas iš vidinių nusiteikimų, paremtų atkaklumu, užsispyrimu, ir ji visada kreipia į tikslą. Į žmogų, pasižymintį didele ir patvaria kantrybe bei ištverme, mes žiūrime pagarbiai, jį vertiname, juo pasitikime.

Tačiau ar kantrybė įgimta, ar įgyjama? Ar galime išsiugdyti kantrybę, jei esame nekantrūs? Ir kaip tai priklauso nuo mūsų temperamento? Apie tai ir pakalbėsime šiame straipsnyje.

Kantrybės Svarba

Viena labiausiai gyvenimiškų dorybių yra kantrybė. Nėra juk dienos, kada mūsų kantrybė nebūtų bandoma, nes nėra ydos, kuria būtume labiau kasdien gundomi, kaip nekantrybe. Negalime juk artimą mylėti, jei nepakęsime to viso, kas mums jame nepatinka. Antra vertus, nekantrumu lengviausiai ir dažniausiai artimo širdį nuliūdiname, įskaudiname ir sudrumsčiame - artimo meilei nusikalstame.

Vakarų šalyse mes dažniausiai nesame išmokyti būti kantrūs. Didelis gyvenimo tempas sąlygoja perdėtą reiklumą sau ir aplinkiniams: darbe užduotys dažnai turi būti atliktos „vakar“, o mūsų asmeniniai poreikiai turi būti patenkinti tučtuojau. Kiekvienas prisimename apie situacijas keliuose, kai nekantrūs vairuotojai, nekantrūs pėstieji vieni kitų negerbia. Vis dėl to kantrybė yra viena iš mylinčio žmogaus savybių. Gyvenimas yra lėta kelionė tampant tokiais žmonėmis, kokiais norime būti.

Jeigu išsiugdysime savyje tokią kantrybės nuostatą, tuomet, ar kovotume dėl geresnių socialinių sąlygų, ar kalbėtumės su nepažįstamuoju, sutiktu banke, daug lengviau sugebėsime mylėti kiekvieną sutiktą žmogų. Tik turint nuostatą būti kantriam galima daug metų išlikti atkakliam.

Kantrybė - pagrindinė tėvų vertybė. Ar laukiame kol dvimetis pats užsimaus puskojines, ar bandome pasikalbėti su septyniolikmečiu, kuris nesikalba su mumis jau kelis mėnesius, tėvystės pareiga primena mums, kad mūsų vaikai, kaip ir mes patys, tobulėja palengva. Daugumai tėvų lengviau būti kantriais su mažais vaikais, ir vaikui paaugus neretai pamirštame, kad kantrybė reikalauja laiko. Jeigu jūsų gyvenime susiklosčiusi situacija, kai vaikas, arba sutuoktinis, atrodo reikalauja viso jūsų laiko, pasvarstykite, kaip būtų, jeigu dėl šių santykių savo darbotvarkę pakeistumėte nuostata būti kantriam ir supratingam.

Kantrybė Santykiuose

Santykiuose su žmonėmis kantrybė įgyja skirtingas formas. Kantrybė su padavėja, atnešusia mums ne tą patiekalą, kurį užsisakėme, skiriasi nuo tos, su kuria laukiame dukters paklydėlės parvažiuojant namo. Kai mokame būti kantrūs vienoje gyvenimo srityje, tai padeda būti kantriems ir kitose.

Būti kantriam reiškia mylėti žmogų ir tada, kai jis daro pasirinkimus, kuriems mes nepritariame. Ne kiekvienas elgiasi pagal mūsų prioritetus. Turime priimti šį žmogiškąjį faktorių kaip tarpusavio santykių realybę ir priderinti prie jos savo lūkesčius. Priešingu atveju toliau būsime nepakantūs ir rodysime savo nekantrumą smerkdami žmones, o tai santykių nepagerina. Turime priimti šį žmogiškąjį faktorių kaip tarpusavio santykių realybę ir priderinti prie jos savo lūkesčius.

Kiekvienas iš mūsų esame keitimosi procese, kartais keičiamės į gerą, kartais - į blogesnę pusę. Jeigu suvoksime šią tikrovę, būsime kantresni su šeimos nariais, bendradarbiais ir draugais, kurie šiuo metu galbūt nedaro tokių pasirinkimų, kurių mes norėtume, kad jie darytų. Jeigu gerbsime šį procesą, daugiau vilties, kad turėsime teigiamos įtakos rezultatui. Mes nevaldome kitų žmonių, bet tikrai darome vienas kitam įtaką.

Šiurkštūs, tūžmingi žodžiai tik kenkia mūsų ryšiams su žmonėmis ir dažnai priverčia juos elgtis dar netinkamiau ir pikčiau. Kovodami būname sužeisti arba susvetimėjame ir imame vengti vienas kito.

Kantrybė reiškia, kad mums rūpi žmogus, mes įsijaučiame ir išklausome norėdami suprasti, kas vyksta jo viduje, kad išklausytume žmogų, reikia laiko, ir toks veiksmas savaime yra meilės išraiška. Galbūt kantrybė bus tai, kad išliksime ramūs tada, kai kitas sakys mums skaudžius žodžius. Kantrybė sako: „Man tu rūpi, ir nesvarbu, ką ar kaip tu sakai, aš niekur nesitrauksiu ir išklausysiu, užuot ėmęs rėkti ant tavęs“.

Kantrybė - tai sugebėjimas kurį laiką pakęsti nemalonų elgesį arba perdėtą jaudinimąsi, kad prieitumėte prie esmės, kuri sukelia pyktį. Kantrybė - tai išklausyti, kai jauti, kad kitas žmogus elgiasi su tavim neteisingai. Tai reiškia pripažinti to žmogaus jausmus ir pasistengti, kad jis pasijustų išklausytas. Negalite reaguoti meile, kol kantriai nesužinojote tiesios.

Kiekvienos santuokos dalis yra laukimas, ar tektų laukti daugybę metų kol vyras išsiugdys kurią nors būdo savybę, ar luktelėti parduotuvėje dešimt minučių, kol žmona pasimatuos naujus drabužius. Jeigu pokyčių neįvyksta, kantrybė priima sutuoktinio netobulumą. Santuoka yra nuolatinis augimo procesas. Kiekvienas žmogus turi elgesio įpročių kurie erzina kitą, bei silpnybių, kuriomis skaudina. Kantrybė supranta nusivylimą ir prašo pasikeisti. Kai vienas iš sutuoktinių vis tiek nesikeičia, kitas mylintis sutuoktinis išmoksta kompensuoti, o ne smerkti.

Kantrybė Sau

Mokydamiesi būti kantrūs su kitais, turime būti pakantūs ir sau. Mes juk tobulėjame net gi tada, kai ugdome kantrybę. Kad suprastume kas yra kantrybė, tereikia stebėti kaip mažas vaikas mokosi vaikščioti: jis klumpa daugybę kartų, keliasi ir vėl klumpa, bet nesiliauja mėginęs ir vieną dieną daugiau nebekrinta.

Daugelis iš mūsų gyvename veikiami nemažo streso. Jį gali sukelti per didelė atsakomybė, per mažai pinigų ir laiko, bloga savijauta ar pašliję santykiai. Kad ir koks būtų streso šaltinis, mes greičiausiai būsime nekantrūs, jeigu jausime, kad gyvenimas mus spaudžia. Tampame perfekcionistai. Norime atlikti viską teisingai ir laiku. Kai tai nepavyksta, pykstame ir smerkiame save. Jeigu pritrūkstame kantrybės sau, greičiausiai nebūsime pakantūs ir kitiems, nes keliame lygiai tokius pačius reikalavimus. Dažnai tas standartas nėra pasiekiamas niekam.

Dažnai kelias į kantrybę prasideda pripažinus praeities klaidas. Vienintelis būdas atsikratyti senų įpročių yra juos identifikuoti ir atsiprašyti. Kitas žingsnis ugdant kantrybę yra suvokti, kad nekantrumas nepakeis padėties, o nekantrumo išprovokuotas neigiamas elgesys žalingas ir nemalonus. Paskutinis žingsnis ugdant kantrybę yra susikaupti ties sprendimu, o ne ties problema. Jei dėl kito žmogaus elgesio ar žodžių mums kyla neigiamų jausmų, problema laikui bėgant neišnyks, ją reikia spręsti.

Kantrybės Priešininkai

Kantrybės priešininkas - išdidumas. Išdidumas sako: „Aš teisus, o tu - ne. Noriu kad tu žinotum, kaip pykstu, kad suprastum, jog aš teisus. Negaliu būti tau pakantus, nes tai reikštų kad aš nusileidau, o tu šito nevertas.“ Išdidumas neleidžia mums pamatyti, kad šalia esantis žmogus toks pats vertingas, kaip ir mes, ir kad mes lygiai taip pat linkę klysti kaip ir bet kuris kitas. Kantrybė suteikia mums laisvę atsisakyti poreikio būti visada teisiems.

Atsižvelgiant į tai kokią reikšmę mūsų kultūroje turi laikas, mintis būti kantriam gali atrodyti beveik neįvykdoma, nes daugeliu atveju mums laiko netgi labiau gaila nei pinigų. Kas bus, jeigu kantrybė virs tingumu arba dėl jos pavėluosime ką nors laiku atlikti? Būti kantriems, nereiškia tapti neproduktyviems. Kai esame kantrūs, pripažįstame, kad santykiai su žmonėmis svarbiau už dienotvarkę. Santykiuose nėra trumpesnio kelio. Tai nereiškia, kad mesime į šalį kiekvieną projektą, kai reikia su kuo nors pasikalbėti.

Kaip Ugdyti Kantrybę

Kantrybė yra viena iš tų savybių, kurią atrodo paprasta ugdyti. Teoriškai, mintis, kad kažko reikės laukti, mums atrodo lengva, tačiau praktiškai būna daug sunkiau. Jūs negalėsite praktikuoti kantrybės, jei nebūsite dėmesingi patys sau. Pirmiausia, svarbu bus analizuoti kiekvieną situaciją, su kuria susidursite, ir savo reakciją į ją.

Gera žinia ta, kad net patys nekantriausi žmonės gali ugdyti savo kantrybę. Kiekvienas turime daug galimybių, atsižvelgiant į neišvengiamus nemalonumus, susierzinimus ir neplanuotus iššūkius, kurie atsiranda visiems!

• Kvėpavimas. Kai pradėsite jausti nekantravimą ir stresą kažko laukiant, pradėkite giliai kvėpuoti. Tokiu būdu jūsų nervų sistema sulėtės. Pastebėsite, kad dažniausiai giliai įkvėpę ir iškvėpę 10 kartų jūs jau būsite išlaukę ilgą arba visą laukimo laiką.
• Ramumas. Kai susiduriate su neplanuotais nepatogumais ir juos bandote priimti ramiai, jūsų nuotaika išlieka tvirta ir jūs tampate kantresni. Tai yra jėga, kuri leidžia jums valdyti savo reakciją į nepageidaujamas aplinkybes.
• Sumažinkite pasipriešinimą. Svarbiausia yra sumažinti pasipriešinimą, kurį pradedate jausti negalėdami valdyti situacijos. Tai nereiškia, kad jūs nuolat turite būti patenkinti, kad ir kas vyktų aplink. Greičiau tai reiškia, kad jūs turite leisti tam laikui praeiti ir nesipriešinti tam.
• Ar aš kontroliuoju situaciją? Analizuokite situaciją, kurioje esate. Ar joje galėtumėte atrasti pamoką, kuri galėtų turėti teigiamos įtakos jūsų gyvenimui?
• Išnaudokite laiką. Kai turite laiko (kažko laukiate), kaip jį išnaudosite? Galų gale, pagalvokite, kaip dažnai susiduriate su „papildomu laiku“? Tikriausiai nelabai dažnai. Savo "laisvo laiko pertraukėlę" išnaudokite medituodami, tai jums padės numalšinti nusivylimą ar pyktį.
• Stebėkite impulsą. Stebėkite savo impulsą suvokti situaciją kaip jums nepalankią ar nesąžiningą.

Štai keletas klausimų, kurie gali padėti jums geriau suprasti savo kantrybės lygį:

• Kada paskutinį kartą buvote nekantrus su kitu žmogumi? Kaip reagavote?
• Kas jus priverčia greičiausiai netekti kantrybės?
• Ar laikote save esnat kantrų pačiam sau? Kodėl?
• Prisiminkite tris pvz kai kiti buvo kantrūs su jumis?

Jei esame nekantrūs, tikriausiai, dažnai tenka stebėtis, iš kur kai kurie žmonės turi tiek daug kantrybės darbams, kurie mums kelia tik nuobodulį ir susierzinimą.

Kantrybė labai susijusi su temperamentu. Tai, ką mes vadiname kantrybe, dažnai yra prigimtinių savybių derinys. Nedidelis aktyvumas - žmogui nereikia visą laiką kažką keisti ir veikti, yra iš prigimties stabilesnių, flegmatiškesnių žmonių. Taip pat nedidelis jautrumas fiziologiniam diskomfortui - skausmui, šalčiui, drėgmei ir panašiai. Tačiau iš esmės tai - fiziologinės savybės, kurios gali būti sustiprintos, palaikytos, pritaikytos ir vystomos. Todėl, manau, kad turime pripažinti, kad didele dalimi ši savybė yra prigimtinė. Tačiau ji gali būti pakoreguota tam tikrai situacijai - kariuomenei ar žygiui.

Apibendrinant, kantrybė yra esminė dorybė, kuri padeda mums geriau suprasti save, mylėti kitus ir pasiekti savo tikslus. Ugdykite kantrybę ir mėgaukitės ramesniu bei prasmingesniu gyvenimu.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai kantrybės aspektai:

tags: #kokia #gali #buti #kantrybe