Jūrų kiaulytės - tai puikūs gyvūnėliai, kurie gerai jaučiasi žmogaus namuose ir nereikalauja daug priežiūros. Jos labai prisiriša prie savo šeimininkų ir juos atpažįsta. Su jūrų kiaulyte malonu pabendrauti, o žaisti gali ir mažiausias vaikas.
Šie žvėreliai kilę iš Pietų Amerikos, tiksliau Peru priekalnėse, sausose vietose. Laisvėje gyvena nedideliais būriais. Tai - tolimi voverės giminaičiai. Jūrų kiaulytėmis jos vadinamos dėl to, kad atvežtos iš už jūrų, o kvykia kaip kiaulytės.
Jūrų kiaulytės išvaizda labai savotiška: didelė galva, bukas snukutis, apvalios ausys ir visai neturi uodegos. Jų kailiuko spalva nepaprastai įvairi - sunku rasti du vienodus gyvūnėlius. Dažniausiai pasitaiko dėmėtų: baltų, juodų, rudų, geltonų įvairaus dydžio ir formos dėmės atrodo labai puošniai. Būna ir vienspalvių - juodų, rudų, baltų. Visiškai baltos su raudonomis akimis vadinamos albinosėmis.
Jūrų kiaulytės visiškai nesugeba kautis, net ir gresiant rimtam pavojui. Ji žino tik du gynybos būdus: arba greitai sprukti, arba sustingti ir laukti, gal priešas išsigąs. Todėl šis žvėrelis yra idealus vaiko draugas ir neverta baimintis, kad aštrūs dantys bus panaudoti savigynai.
Jūrų kiaulytės ilgis 24-30 cm. Suaugusios patelės sveria 600-900 g, patinai - 900-1500 g. Gyvena žvėreliai 6-8 metus.
Parsinešus naująją įnamę, nesivaikykite po butą, nemaigykite kūnelio, negąsdinkite baikščios būtybės. Pasikeitusi aplinka ją baugina. Apie porą dienų kiaulytė studijuos aplinką ir jus.
Trumpinkite jai nagus, pašukuokite kailiuką, stebėkite išmatas - ar jos nepasidarė skystos. Skystos išmatos yra blogos žarnyno veiklos išdava, tokiu metu neduokite jokio „žalio“ maisto, jei tai nepadeda, kreipkitės į veterinarą. Jokiu būdu kiaulytės nemėtykite, neduokite šlapios ir pakelėse augančios žolės, neleiskite pirmomis dienomis prie jos kitų gyvūnų.
Narvelio įrengimas ir priežiūra
Jūrų kiaulytė - stambus gyvūnas, todėl ir narvelis turėtų būti didelis. Be to, juo didesnis narvelis, juo geriau jame jausis jūsų augintinis. Patys mažiausi narvo ar akvariumo matmenys būtų tokie: ilgis - 60 cm, plotis - 40 cm, aukštis - 40 cm. Tokio aukščio pakanka, tik svarbu, kad jo ilgis ir plotis nebūtų mažesni už pateiktus matmenis. Geriausiai laikyti metaliniuose narveliuose plastmasiniu dugnu. Tai labai patogu valant jų būstą.
Geriausias kraikas - pjuvenos. Į narvelio dugną jokiu būdu negalima tiesti laikraščių ar žurnalų. Jūrų kiaulytei patinka viską graužti, kramtyti, todėl prisikramčiusi popieriaus gali nugaišti. Laikraščių ir žurnalų popieriuje yra daug kenksmingų chemikalų, nuodijančių gyvūnėlio organizmą. Pjuvenos gerai sugeria drėgmę ir nekenkia kiaulytės sveikatai. Jas reikia stengtis keisti kasdien. Tada nebus galimybės atsirasti specifiniam kvapui. Plastmasinis narvelio dugnas išplaunamas.
Žmogaus namuose kiaulytei geriausia gyventi specialiame narvelyje, kuris turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti. Narvelis turi stovėti saulėtoje vietoje, kur nėra drėgmės ir skersvėjų. Narvelio dugną geriausia iškloti specialiomis pjuveninėmis granulėmis, kurios puikiai sugeria drėgmę ir kvapą, arba pjuvenomis, kurias reikėtų keisti bent kelis kartus per savaitę. Gyvūną galima retkarčiais išleisti palakstyti po kambarį narvelio duris paliekant atviras, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad kambaryje nebūtų laidų, kuriuos gyvūnas galėtų perkąsti.
Mityba
Šeriame šiuos žvėrelius saikingai, geru, vitaminingu maistu. Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas. Pašarą reikia duoti sunkioje molinėje lėkštutėje, kad jos neapverstų.
Taip pat jas galima maitinti specialiais grūdų mišiniais, grūdais (sausais ir daigintais), žaliu maistu (salierais, špinatais, krapais, petražolėmis, dilgėlėmis (džiovintomis), liucerna, dobilais, kraujažolemis, jaunais kiaulpienių lapais), daržovėmis (agurkais, morkomis (galima duoti ir daržovių lapus), pomidorais, brokoliais, salotais, kopūstais (dideliais kiekiais bus pilvo išpūtimas), moliūgais, pipirais (raudoni, geltoni, žali), burokais (galima ir lapus), topinambais (šakniavaisis ir lapai), aguročiais, kukurūzais (galima ir lapus), žiedinio kopūsto lapais), vaisiais (obuoliais, bananais, kriaušėmis, braškėmis, džiovintomis erškėtuogėmis, kiviais, mandarinais, vynuogėmis (be kauliukų ir odelės), apelsinais, arbūzais, melionais).
Vasarą galima duoti žalios žolės (šviežios, sausos, nesukaitusios) ar tiesiog leisti gyvūnui pasiganyti pievoje, žiemą - šieno. Žiemą jūrų kiaulytei reikia duoti daigintų grūdų, želmenų (ypač nėščioms). Draudžiama duoti žalią bulvę!
Jūrų kiaulytę reikia šerti 2-3 kartus per dieną tuo pačiu laiku. Maisto duodama tiek, kiek kiaulytė suėda iki sekančio maitinimo. Ryte geriau šerti daržovėmis, grūdiniu maistu, vakare - šienu. Visais metų laikais pridėti mineralinių maisto papildų ir vitaminų!
Naujo maisto į žvėrelio racioną įvesti po truputį; tuo pačiu stebėti gyvūnėlį, jo savijautą. Nekokybiškas pašaras, kaip ir staigūs raciono pokyčiai, gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Nuolat augantiems dantims galąsti duoti medžių šakelių, kreidos arba specialios druskos.
Veislės
Jūrų kiaulytės, ilgą laiką veisiamos nelaisvėje, labai pasikeitė. Yra keletas pošeimių:
- Abisinijos (verpetuota) jūrų kiaulytė turi verpetus. Pagal visas taisykles ji turi turėti keturis verpetus ant nugaros, keturis aplink pasturgalį ir po du prie pečių.
- Peru (karališkoji) jūrų kiaulytė turi labai ilgą kailį, šią rūšį veisė daugiau, kaip 100 metų, jos kailiuką tektų pašukuoti nors kartą per dieną.
- Angliškoji (paprastoji) - tai dažniausiai auginama jūros kiaulytė.
- Himalajinė jūrų kiaulytė turi šviesų kailį ir juodas galūnes, kailio spalva dažnai priklauso nuo gyvenamosios vietos temperatūros.
- Daniškoji jūrų kiaulytė yra retesnė.
Dauginimasis
Nors jūros kiaulytė priklauso graužikų šeimai, kuri pasižymi greitu dauginimuisi, jų nėštumo laikotarpis tęsiasi net 65 dienas. Jūros kiaulytė pilnai subręsta 5-8 mėnesių. Gerai prižiūrimos patelės per metus gali susilaukti keturių vadų. Atsiveda iki 6 jauniklių. Dažniausiai gimsta 2 nuostabūs naujagimiai, jau atsimerkę ir plaukuoti, turi visus dantis ir dar tą pačią dieną paragauja ką valgo mama.
Prie gimusių mažylių geriau kelias valandas nesiliesti, ramiai stebėti. Gimdymo liekanas reiktų pašalinti atsargiai, su pirštinėm, kad mama neužpyktų ant mažylių pajutus žmogaus kvapą. Mamos irgi geriau kelias paras į rankas neimti, kol atlėgs gimdymo prisiminimai ir visi gimdymo takeliai sugrįš į vietas.
Jei nutiko nelaimė ir gimdymo metu netekote kiaulytės - jūs dar galite išgelbėti mažylius. Juos būtina šildyti, kad negautų plaučių uždegimo.
tags: #kokia #optimali #patalpos #temperatura #laikant #juros