Įsivaizduokite situaciją: atsinešate užkandžių, įsitaisote sofoje bei ketinate įsijungti mėgstamą serialą, bet kompiuteris netikėtai išsijungia. Jei ši problema jus vargina reguliariai, metas imtis veiksmų. Šiame straipsnyje supažindinsime jus su dažniausiai pasitaikančiomis kompiuterio problemomis, galimomis jų atsiradimo priežastimis bei kai kuriais sprendimų variantais.
Yra daug priežasčių, dėl kurių kompiuteris gali netikėtai išsijungti arba iš viso neįsijungti - nuo paprasčiausio netinkamai prijungto įkrovimo laido iki įvairiausių virusų veiklos. Gera žinia yra ta, kad daugelis kompiuterio problemų turi paprastus sprendimus.
Dažniausios kompiuterio problemos ir jų sprendimo būdai
1. Kompiuteris neįsijungia
Dažniausiai šią problemą sukelia sutrikęs įkrovimas. Neįsijungiant kompiuteriui pirmiausia reikėtų patikrinti, ar įkrovimo laidas iš abiejų galų yra tvirtai prijungtas - tiek prie pačio kompiuterio, tiek ir prie veikiančios rozetės. Ar rozetė veikianti galima lengvai patikrinti prie jos pabandžius prijungti kitą elektrinį prietaisą.
Jei yra akivaizdu, kad kompiuteriui pakanka elektros energijos (tai gali indikuoti degančios lemputės arba veikianti aušinimo sistema), tačiau jis vis tiek neįsijungia, tuomet galimos ekrano problemos, ypač jei tai stacionarus kompiuteris prijungtas prie išorinio monitoriaus. Tokiu atveju reikia patikrinti, ar monitorius tinkamai prijungtas prie kompiuterio, pabandyti jį išjungti ir vėl įjungti. Jei tai neveikia, pabandyti prijungti kitą monitorių. Taip pat nešiojamas kompiuteris gali būti miego režime ir nenorėti iš jo pabusti.
2. Lėtas kompiuterio veikimas
Jei jūsų kompiuteriui jau daugiau nei 2 metai, tuomet tikėtina, jog paprasčiausias programėlės atidarymo veiksmas trunka kone penkias minutes. Tai dažna senesnių kompiuterių problema, su kuria susiduria dauguma, nepriklausomai nuo turimo įrenginio specifikacijos.
Sistema, kuri yra perkrauta įvairiomis programomis, tikrai turės vieną ar net kelias programas, kurios naudoja per daug resursų ir tokių būdu sulėtina visos sistemos darbą. Norėdami atrasti tokias programas, į pagalbą pasitelkite „Užduočių tvarkyklę“.
Windows 8, 8.1 ir 10 tai galima padaryti vienu metu paspaudus „Ctrl“, „Shift“ ir „Esc“ mygtukus. Atsiradusiame lange paspaudus „CPU“, „Atmintis“ ir „Diskas“ surūšiuosite programų sąrašą taip, kad daugiausiai išteklių naudojančios atsidurs ekrano viršuje.
3. Keisti garsai
Yra galimi 2 keistų garsų sukėlėjai, pirmiausia tai triukšmingas ventiliatorius aušinantis jūsų procesorių. Jį pakeisti nėra sunku. Tačiau jei kartkartėmis išgirstate keistus ir anksčiau negirdėtus garsus primenančius girgždėjimą, vibraciją, stuksėjimą, tai gali reikšti jog jūsų standusis diskas skaičiuoja paskutines savo darbo valandas.
Standieji diskai dažnai kelia triukšmą prieš pat gedimą, tad išgirdus keistus garsus vertėtų sukurti atsargines svarbių failų kopijas. Daugėlyje kompiuterių jau yra įdiegtos techninės įrangos diagnostikos programos, jei jūsų kompiuteris jos neturi - lengvai galima rasti nemokamų alternatyvų internete.
Jei diagnostinė programinė įranga negali nieko padaryti, tai tiesiog reiškia, kad problema yra susijusi su įrenginio technine įranga.
4. Kompiuteris „sustingsta“
Lėtas ar senas kompiuteris dažnai gali „sustingti“. Pagrindinė to priežastis yra resursų trūkumas. Prieš atsirandant šiai problemai, pirmiausia pradeda lėtėti „Windows“. Sustingęs ekranas gali būti nepakankamo RAM, registro konfliktų, sugadintų ar trūkstamų failų ir kenkėjiškų programų požymis.
5. Automatinis perkrovimas
Tai viena iš labiausiai erzinančių problemų, kai darbo ar kitos veiklos eigoje kompiuteris netikėtai nusprendžia persikrauti. To priežastimi gali būti tiek technininis tiek ir sistemos gedimas, kenkėjiškų programų veikla ar kita. Sunku tiksliai nustatyti, dėl ko kompiuteris automatiškai paleidžiamas iš naujo. Dažniausiai tai atsitinka po „Windows“ atnaujinimų. Jei jūsų tvarkyklės yra pasenusios, kompiuteris gali įstrigti perkrovimo cikle. Taip nutinka dėl to, kad jūsų įrenginys negali tinkamai „bendrauti“ su jūsų sistema.
6. Lėtas internetas
Dažnai pasitaikanti ir lengvai išsprendžiama problema. Internetas gali veikti lėtai arba išvis neveikti dėl 2 priežasčių - tai vidinės problemos (susijusios su interneto įrenginiu) ir išorinės problemos (susijusios su interneto paslaugų teikėju).
Kartais energijos svyravimai ar per ilgas modemo naudojimas gali jį perkrauti. Norėdami viską atstatyti į normalią būseną, tiesiog išjunkite modemą, palaukite kelias minutes ir vėl įjunkite. Daugeliu atveju tai išspręs lėto interneto problemą. Kartais pašaliniai procesai, tokie kaip programinės įrangos atnaujinimai ar kitos programos, kurioms reikalingas internetas, gali naudoti jūsų duomenis, todėl sulėtėja interneto greitis.
7. Mėlynasis „mirties ekranas“
Tai dar vadinamas mėlynasis „mirties ekranas“ atsiranda po to, kai įvyksta kritinė klaida, kurios sistema negali apdoroti ar pataisyti automatiškai. Paprastai galima pamatyti mėlyną ekraną įrašant naują „Windows“ versiją, jungiant kompiuterį arba staiga, aktyviai naudojantis kompiuteriu.
Jei jūsų kompiuterio operacinė sistema ar kita programinė įranga nebereaguoja į jūsų komandas arba iš viso nustoja veikti, pabandykite iš naujo paleisti kompiuterį ir atlikti virusų nuskaitymą. Kad ši problema nepasikartotų, įdiekite patikimą antivirusinę programinę įrangą.
Nešiojamų kompiuterių gedimai: priežastys ir sprendimo būdai
Nešiojami kompiuteriai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi - naudojame juos darbui, studijoms, pramogoms ir bendravimui. Tačiau net ir patikimiausios technologijos kartais genda. Žinojimas apie dažniausiai pasitaikančius nešiojamų kompiuterių gedimus yra ypač svarbus, nes leidžia anksti identifikuoti problemas, užkirsti kelią rimtesniems pažeidimams ir sutaupyti lėšų, kurias tektų išleisti remontui ar naujo įrenginio įsigijimui.
Nešiojamų kompiuterių gedimai - tai įvairiausios techninės ar programinės įrangos problemos, kurios sutrikdo įrenginio veikimą arba padaro jį visiškai nenaudojamu. Kompiuterių gedimų simptomai gali pasireikšti labai įvairiai - nuo aiškių ženklų, tokių kaip kompiuterio neįsijungimas, iki subtilesnių požymių, pavyzdžiui, lėtesnis veikimas ar trumpesnė baterijos veikimo trukmė.
Nešiojamųjų kompiuterių gedimų atpažinimas prasideda nuo kasdienio stebėjimo. Techninė diagnostika gali būti atlikta naudojant įvairias priemones, įskaitant operacinės sistemos įrankius (pvz., Windows diagnostikos įrankis), gamintojo programinę įrangą arba specializuotas trečiųjų šalių programas.
Remiantis statistika ir ilgamete patirtimi, galime išskirti 10 dažniausiai pasitaikančių nešiojamų kompiuterių gedimų. Kiekvienas gedimas turi savo unikalius požymius ir sprendimo būdus.
Nešiojamų kompiuterių gedimų prevencija yra daug efektyvesnė strategija nei jų taisymas po fakto. Statistika rodo, kad kompiuteriai, kuriems taikoma reguliari priežiūra, tarnauja vidutiniškai 2-3 metais ilgiau nei tie, kurie tokios priežiūros nesulaukia.
Dažniausiai pasitaikantys nešiojamų kompiuterių gedimai:
- Sugedęs maitinimo lizdas
- Kompiuteris neįsijungia
- Lėtas veikimas
- Keisti garsai
- Kompiuteris „sustingsta“
- Automatinis perkrovimas
- Lėtas internetas
- Mėlynasis „mirties ekranas“
- Ekrano problemos
- Baterijos problemos
Dažniausi požymiai yra neįprasti triukšmai, lėtas veikimas ir dažni sistemos strigimai.
Ką daryti, jei sugenda maitinimo lizdas?
Dažnai pastebiu, kad žmonės ignoruoja akivaizdžius ženklus, jog jų kompiuterio ar nešiojamojo maitinimo lizdas jau seniai turėjo būti pakeistas. Vienas klasikinis pavyzdys - kai reikia laikyti kištuką tam tikru kampu, kad įrenginys krautųsi.
Sugadintas maitinimo lizdas gali pasireikšti įvairiais būdais. Kartais kompiuteris staiga išsijungia, nors rodė, kad baterija dar pusiau įkrauta. Kitais atvejais matote, kaip krovimo indikatorius tai užsidega, tai užgęsta, tarsi negalėdamas apsispręsti. Fiziniai požymiai irgi gali būti labai aiškūs.
Pažiūrėkite į patį lizdą - ar jis atrodys išplėstas, ar viduje matote sulūžusių dalių? Galbūt pastebėjote, kad kištukas įsikišęs labai laisvai arba, priešingai, reikia dėti daug pastangų, kad jį įkištumėte?
Per savo darbo metus esu matęs šimtus sugadintų maitinimo lizdų, ir dažniausiai kalti esame mes patys. Pats didžiausias priešas - nuolatinis kroviklio kišimo ir ištraukimo procesas, ypač kai tai darome neatsargiai. Ypač pavojingas yra įprotis traukti kroviklį už laido, o ne už paties kištuko. Taip darydami sukuriate papildomą mechaninę įtampą, kuri palaipsniui ardo lizdą iš vidaus.
Nešiojamųjų kompiuterių atveju problema dar rimtesnė. Žmonės dažnai nešioja kompiuterį su įkištu krovikliu, o tai reiškia, kad lizdas patiria nuolatinį judėjimą ir vibraciją. Kiekvienas smūgis, kiekvienas staigus judesys prisideda prie jo nusidėvėjimo. Dar viena problema - dulkės ir nešvarumai. Laikui bėgant maitinimo lizde kaupiasi smulkių dalelių, kurios gali trukdyti normaliam kontaktui.
Kaip patikrinti, ar problema tikrai maitinimo lizde?
Prieš skubėdami į remonto centrą ar užsakydami naują lizdą, verta įsitikinti, kad problema tikrai jame. Pirmas dalykas - patikrinkite kroviklį. Pabandykite jį su kitu panašiu įrenginiu, jei turite tokią galimybę. Atidžiai apžiūrėkite kroviklio laidą ir kištuką. Kartais problema slypi ne lizde, o pačiame kištuke - jis gali būti sulūžęs ar deformuotas.
Dabar paimkite kroviklį ir švelniai pajudinkite jį, kai jis įkištas į lizdą. Jei krovimo indikatorius pradeda mirksėti arba kompiuteris reaguoja į šiuos judesius, tai aiškus ženklas, kad lizdas jau nebedaro gero kontakto. Galite pabandyti ir tokį triuką: kai kompiuteris įjungtas į elektros tinklą, pažiūrėkite į operacinės sistemos krovimo indikatorių. Windows kompiuteriuose pelės žymeklį užveskite ant baterijos ikonos - ten turėtų būti parašyta, ar kompiuteris kraunasi, ar ne.
Laikinas „pataisymas“: pavojingas, bet kartais būtinas
Tiesą sakant, laikinai „pataisyti” sugadintą maitinimo lizdą yra gana rizikinga. Tačiau suprantu, kad kartais reikia laiko surasti gerą meistro arba pinigų remontui. Pirmiausia, jei problema ta, kad kištukas sėdi per laisvai, galite pabandyti švelniai užlenkti kištuko kontaktus. Tai veikia tik tuo atveju, jei kištukas yra cilindrinės formos su viduriniu kontaktu.
Naudodami mažas replytes ar panašų įrankį, galite labai atsargiai šiek tiek išlenkti išorinį kontaktą, kad jis darytų geresnį spaudimą. Kitas būdas - naudoti lipnią juostą ar kitą laikiklį, kad užfiksuotumėte kroviklį tam tikroje padėtyje. Esu matęs žmonių, kurie tiesiog apvynioja kroviklio laidą aplink kompiuterį taip, kad kištukas būtų laikomas reikiamu kampu. Kai kurie žmonės bando išvalyti lizdą naudodami suspausto oro balionėlį.
Bet štai ko tikrai nedarykite - nebandykite klijuoti lizdo superkliejumi ar panašiomis medžiagomis. Esu matęs tokių bandymų, ir jie tik dar labiau apsunkina vėlesnį remontą.
Kada būtina keisti maitinimo lizdą?
Yra keletas situacijų, kai lizdo keitimas tampa būtinybe, o ne pasirinkimu. Jei kompiuteris visiškai nebekraunasi ir jau išbandėte kelis skirtingus kroviklius - laikas keisti. Ypač skubiai reikia veikti, jei pastebite bet kokius degimo ar lydymosi požymius. Kartais sugadintas lizdas gali sukelti trumpąjį jungimą, o tai jau rimta gaisro rizika.
Kalbant apie patį keitimo procesą, tai priklauso nuo jūsų kompiuterio modelio. Kai kuriuose nešiojamuosiuose lizdas yra tiesiog prilituotas prie pagrindinės plokštės - tokiu atveju reikia gero meistro su litavimo įgūdžiais. Stacionariuose kompiuteriuose situacija paprastesnė, nes ten dažniausiai keičiamas ne pats lizdas, o maitinimo blokas. Tai gana paprasta procedūra, kurią daugelis entuziastų gali atlikti patys.
Kalbant apie kainas, lizdo keitimas paprastai kainuoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo kompiuterio modelio ir remonto sudėtingumo. Jei lizdas yra ant atskiro modulio, remontas bus pigesnis. Jei reikia litavimo ant pagrindinės plokštės, kaina bus didesnė.
Kaip išvengti maitinimo lizdo gedimo?
Geriausia strategija - iš viso išvengti lizdo gedimo. Skamba akivaizdžiai, bet dauguma žmonių apie tai net negalvoja, kol neatsiranda problema. Visų pirma, būkite švelnūs. Kiekvieną kartą įkišdami ar ištraukdami kroviklį, darykite tai lėtai ir tiesiog. Nelenkite kištuko, nesukinėkite jo, tiesiog švelniai įkiškite tiesiai į lizdą. Ištraukdami visada imkite už paties kištuko, o ne už laido.
Jei naudojate nešiojamąjį kompiuterį vienoje vietoje ilgą laiką, pavyzdžiui, namuose ar biure, apsvarstykite galimybę palikti kroviklį įkištą ir jo neliesti. Kuo rečiau kišate ir traukiate kištuką, tuo ilgiau lizdas tarnaus. Stebėkite, kaip laikote kompiuterį su įkištu krovikliu. Idealiu atveju, laidas turėtų eiti natūraliu kampu, be jokio lenkimo ar tempimo. Jei matote, kad laidas yra sulenktas, raskite būdą jį palaikyti - galbūt padėkite po juo kažką, kad jis gulėtų natūraliau.
Reguliariai valykite lizdą. Kartą per kelis mėnesius paimkite suspausto oro balionėlį ir švelniai išpūskite dulkes iš lizdo. Tai užtrunka kelias sekundes, bet gali išvengti daugelio problemų. Jei keliaujate su kompiuteriu, visada ištraukite kroviklį prieš dėdami jį į krepšį. Niekada nevažinėkite su įkištu krovikliu - tai tiesiausias kelias į sugadintą lizdą.
Ką daryti, jei lizdas sugenda pačiu nepatogiausiu metu?
Gyvenimas būna toks - lizdas sugenda pačiu nepatogiausiu metu, kai turite pristatyti svarbų projektą ar baigti darbą. Jei baterija jau beveik išsekusi, o lizdas neveikia, pabandykite „aukso” poziciją - tą kištuko padėtį, kurioje jis dar kartais veikia. Taip, tai nepatogus sprendimas, bet kartais galite laikyti kištuką tam tikru kampu ir bent lėtai krauti kompiuterį.
Kitas variantas - jei jūsų kompiuteris turi išimamą bateriją (nors šuolaikiniuose modeliuose tai reta), galite pabandyti išimti bateriją ir pakrauti ją atskirai, jei turite universalų baterijos kroviklį. Jei visiškai nebeturite galimybės krauti kompiuterio, o darbas skubus, apsvarstykite alternatyvas. Galbūt galite perkelti failus į kitą kompiuterį per USB raktą ar debesų saugyklą? Arba galbūt galite laikinai paskolinti kompiuterį iš draugo ar kolegos?
Skubiais atvejais galite pabandyti atvykti į remonto centrą ir paprašyti skubaus remonto. Kai kurie centrai gali atlikti paprastus darbus per kelias valandas, jei problema nesudėtinga.
Kaip pasirinkti patikimą remonto centrą?
Ne visi remonto centrai yra vienodi, ir sugadinto maitinimo lizdo keitimas - tai darbas, kuris reikalauja tam tikrų įgūdžių. Pirmiausia, ieškokite meistro ar centro, kuris turi patirties su jūsų konkrečiu kompiuterio modeliu. Prieš atiduodami kompiuterį, paklauskite, kokia bus tiksli problema diagnozė ir kiek tai kainuos. Geras meistras turėtų sugebėti bent apytiksliai įvertinti situaciją ir pasakyti, ar problema tikrai lizde, ar galbūt kur kitur.
Paprašykite garantijos už atliktą darbą. Normalus remonto centras turėtų suteikti bent kelių mėnesių garantiją už dalių keitimą. Pasiteiraukite, kokias dalis naudos - originalias ar analogus. Originalios dalys paprastai yra geresnės kokybės, bet ir brangesnės. Jei turite galimybę, paskaitykite atsiliepimus apie remonto centrą internete. Žmonės paprastai dalijasi savo patirtimi, ir galite sužinoti, ar konkretus centras yra patikimas.
Dar vienas svarbus dalykas - paklausti, kiek laiko užtruks remontas. Paprastas lizdo keitimas neturėtų užtrukti ilgiau nei kelias dienas, nebent reikia užsakyti specialias dalis. Ir štai ko tikrai nedarykite - nesiųskite kompiuterio paštu į abejotinus remonto centrus, kurie žada neįtikėtinai žemas kainas. Esu girdėjęs per daug istorijų apie žmones, kurie atsiuntė kompiuterį ir atgal gavo dar labiau sugadintą arba net visai negavo.
Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad sugadintas maitinimo lizdas nėra pasaulio pabaiga, nors ir gali atrodyti kaip didelė problema. Dauguma atvejų tai gana paprastas remontas, kuris neturėtų kainuoti didelių pinigų. Svarbiausia - laiku pastebėti problemą ir nedelsti su remontu, nes ignoruojant gedimą jis gali tik blogėti ir galiausiai sukelti rimtesnių problemų. O geriausia strategija - rūpintis savo įranga nuo pat pradžių, būti švelniam su krovikliu ir lizdu, ir tuomet šios problemos galbūt išvis išvengsite.
Ką daryti, jei nešiojamas kompiuteris neįsijungia?
Nešiojami kompiuteriai yra neatskiriama mūsų kasdieninio gyvenimo dalis - juos naudojame darbui, pramogoms ir bendravimui. Tačiau kartais gali nutikti taip, kad kompiuteris tiesiog neįsijungia. Tokia situacija gali būti labai nemaloni, ypač jei neturime techninių žinių arba jeigu reikšmingi duomenys saugomi tame įrenginyje. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikėtų daryti, jei nešiojamas kompiuteris neįsijungia, ir kokie būtini veiksmai, norint diagnozuoti bei spręsti problemą.
Pirmas žingsnis: Patikrinkite energijos šaltinį
Dažnai kompiuteris neįsijungia dėl paprastų priežasčių, tokių kaip išsikrovusi baterija ar problemos su maitinimu.
- Patikrinkite elektros lizdą. Įsitikinkite, kad elektros lizdas, prie kurio prijungtas kompiuterio kroviklis, veikia. Išbandykite kitą lizdą arba naudokite kitą prietaisą patikrinti.
- Apžiūrėkite kroviklį. Patikrinkite, ar kroviklio laidas nėra pažeistas, o kištukas - tvirtai prijungtas. Jeigu turite kitą suderinamą kroviklį, pabandykite jį.
- Išimkite ir įdėkite bateriją. Jeigu jūsų kompiuteris turi išimamą bateriją, išimkite ją ir prijunkite kompiuterį tiesiogiai prie elektros tinklo. Kartais baterija gali būti problema.
Antras žingsnis: Patikrinkite kompiuterio reagavimą
Jeigu įrenginys neįsijungia net prijungus prie elektros tinklo, pabandykite nustatyti, ar kompiuteris vis dar rodo gyvybės ženklus.
- Ar dega indikacinė lemputė? Patikrinkite, ar įsijungia kokios nors lemputės (pvz., maitinimo ar baterijos). Jei jos nedega, problema gali slypėti maitinimo grandinėje.
- Ar girdite ventiliatoriaus garsą? Kai kurie kompiuteriai net be ekrano vaizdo vis dar leidžia ventiliatoriaus veikimo garsą. Tai rodo, kad maitinimo tiekimas bent jau veikia dalinai.
- Bandykite perkrauti. Laikykite maitinimo mygtuką nuspaustą 10-15 sekundžių, kad visiškai išjungtumėte įrenginį, tada bandykite jį įjungti iš naujo.
Trečias žingsnis: Patikrinkite ekraną
Kartais atrodo, kad kompiuteris neįsijungia, nors problema yra tik ekrane.
- Patikrinkite ekraną. Pašvieskite telefono žibintuvėliu į ekraną. Jei matote silpną vaizdą, gali būti sugedusi ekrano apšvietimo sistema.
- Prijunkite išorinį monitorių. Jeigu įtariate, kad problema yra ekrane, prijunkite kompiuterį prie išorinio monitoriaus per HDMI arba VGA jungtį.
- Patikrinkite ekrano ryšį. Kartais ekrano kabelis gali atsilaisvinti. Jei turite techninės patirties, atsargiai atidarykite kompiuterio korpusą ir patikrinkite kabelio jungtis.
Ketvirtas žingsnis: Išvalykite RAM atmintį
Operatyviosios atminties (RAM) problemos gali neleisti kompiuteriui tinkamai įsijungti. RAM moduliai kartais gali atsilaisvinti arba sugesti.
- Išimkite RAM modulius. Atjunkite kompiuterį nuo elektros tinklo, nuimkite bateriją (jei įmanoma) ir atidarykite kompiuterio galinį dangtelį. Išimkite RAM modulius.
- Nuvalykite kontaktus. Naudodami minkštą, sausą audinį arba specialų elektronikos valiklį, nuvalykite RAM kontaktus.
- Įdėkite atgal. Tinkamai įdėkite RAM atgal į lizdus ir patikrinkite, ar jie gerai įsitvirtino.
Penktas žingsnis: Patikrinkite standųjį diską
Jeigu kompiuteris įsijungia, bet nepasileidžia operacinė sistema, problema gali būti susijusi su standžiuoju disku (HDD arba SSD).
- Klausykitės garsų. Jeigu girdite įprastą standžiojo disko veikimo garsą, tai geras ženklas. Tačiau įtartini spragtelėjimai gali reikšti, kad diskas sugadintas.
- Paleiskite BIOS/UEFI. Paleisdami kompiuterį, paspauskite atitinkamą klavišą (dažniausiai “F2”, “Delete” arba “Esc”), kad patektumėte į BIOS. Patikrinkite, ar standusis diskas atpažįstamas.
- Prijunkite kitą diską. Jei turite atsarginį diską, pabandykite jį prijungti ir patikrinti, ar problema išsispręs.
Šeštas žingsnis: Programinės įrangos diagnostika
Kartais kompiuteris neįsijungia dėl operacinės sistemos arba BIOS problemų.
- Pabandykite saugųjį rėžimą. Jei kompiuteris rodo gamintojo logotipą, spauskite “F8” arba “Shift + F8”, kad patektumėte į saugųjį rėžimą.
- Naudokite atkūrimo diską. Jei turite USB atkūrimo laikmeną, prijunkite ją ir pabandykite paleisti sistemą.
- Atstatykite BIOS. Iš naujo nustatykite BIOS/UEFI gamyklinius nustatymus. Tai galima padaryti per BIOS meniu arba išimant CMOS bateriją trumpam laikui.
Septintas žingsnis: Kreipkitės į profesionalus
Jeigu visi aukščiau išvardyti veiksmai nepadėjo, gali būti rimtesnių techninių gedimų, tokių kaip:
- Motininės plokštės pažeidimai. Tai viena iš brangiausių ir sudėtingiausių problemų, kurios dažnai reikalauja profesionalios diagnostikos ir remonto.
- Procesoriaus ar GPU gedimai. Tokios problemos dažnai pasireiškia perkaistą įrangą.
- Programinės įrangos problemos. Jeigu negalite nustatyti tikslios problemos, specialistas gali padėti atkuriant arba perinstaliuojant operacinę sistemą.
Prevenciniai patarimai
Kad išvengtumėte panašių situacijų ateityje, rekomenduojama:
- Reguliariai valyti įrenginį. Pašalinkite dulkes iš ventiliacijos angų ir vidinių komponentų.
- Naudoti apsaugos priemones. Investuokite į apsaugą nuo įtampos šuolių ir naudokite kokybišką kroviklį.
- Saugoti bateriją. Nekraukite baterijos pernelyg dažnai ir nelaikykite kompiuterio pastoviai prijungto prie elektros tinklo.
- Reguliariai kurkite atsargines kopijas. Tai padės apsisaugoti nuo duomenų praradimo net ir pačiu blogiausiu atveju.
Ką darysiu, jei suges turimas kompiuteris?
Net jei ir gausiu pakaitinį, jis bus tuščias ir kone bevertis? Tai klausimai, kuriuos derėtų užduoti kiekvienam kompiuterio naudotojui. Visų pirma, išsiaškinkime, kas baisaus gali nutikti kompiuteriui sugedus. Neįsijungia kompiuteris? Šį patarimą visada duodu savo klientams, kai girdžiu, jog nešiojamas kompiuteris neįsijungia ir yra be gyvybės ženklų.