Aptarsime, kokios išlaidos laikomos neleistinais atskaitymais apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje. Svarbu žinoti, kad ne visas išlaidas, net jei jos pagrįstos dokumentais, galima atimti iš pajamų.
Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslais galima išskirti trijų rūšių išlaidas:
- Išlaidos, kurių visą sumą galima atimti (leidžiami atskaitymai).
- Išlaidos, kurių galima atimti tik dalį (ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai).
- Išlaidos, kurių negalima atimti (neleidžiami atskaitymai).
Leidžiamais atskaitymais laikomos su per metus faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos.
Iš individualios veiklos pajamų išlaidas galite atimti dviem būdais: faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas dokumentais, arba 30 proc. nuo gautų pajamų (be dokumentų). Išsamesnę informaciją rasite čia.
Atostoginių kaupimų klausimas
Įmonė sudarydama finansinę atskaitomybę, be kitų įmonės įsipareigojimų, taip pat įvertina ir atvaizduoja apskaitoje įsipareigojimus darbuotojams dėl nepanaudotų atostogų. Nepanaudotoms atostogoms sudaromi atostoginių kaupimai. 2007 m. pabaigoje kiekvienam įmonės darbuotojui apskaičiuojamas 2007 metų nepanaudotų atostogų likutis.
Jeigu įmonė kiekvieną mėnesį neskaičiuoja atostoginių kaupimų, o tik metų pabaigoje, t.y. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo per metus likusias nepanaudotas atostogų dienas sudaro atostoginių kaupimus nepanaudotoms atostogoms, tai, tokiu būdu, apskaičiuoti atostoginių kaupimai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriami leidžiamiems atskaitymams.
Suteikus konkretiems darbuotojams atostogas ir kiekvienam iš šių darbuotojų konkrečiai apskaičiavus darbo užmokesčio sumą už atostogų laiką, sudarytos darbo užmokesčio atidėjimų atostogoms sumos, kurios priskirtos leidžiamiems atskaitymams, yra tikslinamos.
Pavyzdžiui, darbuotojas A įmonėje dirba nuo 2007 m. sausio 2 dienos. Jam nustatytas darbo grafikas - 5 darbo dienų savaitė. Darbuotojas A turi teisę į 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas.
Darbuotojui A nuo 2007 m. liepos mėnesio padidintas atlyginimas nuo 1500 Lt iki 2000 Lt. Per 2007 metus darbuotojas nepasinaudojo teise į kasmetines atostogas, todėl 2007 m. gruodžio 31 dienai nepanaudotų atostogų likutis - 28 kalendorinės dienos. Sudarant 2007 metų finansinę atskaitomybę, atostoginių kaupimai inventorizuojami ir patikslinama atostoginių kaupimų suma pagal kiekvieną darbuotoją 2007 m. gruodžio 31 dienai.
Darbuotojui A nuo 2008 m. birželio mėnesio darbo užmokestis padidintas nuo 2000 Lt iki 2500 Lt. Darbuotojas atostogavo 2008 m. Darbuotojui A 2008 metais apskaičiuojama 2168,45 Lt atostoginių kaupimai. 2007 m. nepanaudotų atostogų dienoms tenka - 348,41 Lt, (14 k.d. x 0,7 x 119,05 Lt - 818,28 Lt), 2008 m.
Tačiau, jei atostoginių kaupimų suma viršija faktiškai apskaičiuotą atostoginių sumą, koregavimas gali būti laikomas neleistinu atskaitymu pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais.
Teismų praktika: tyčinio bankroto bylos pavyzdys
Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje nagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orsum“ bankroto bylą, kurioje buvo sprendžiamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.
Bankroto administratorė nurodė, kad bendrovė tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d. Išanalizavus įmonės finansinius dokumentus, nustatyta, kad įmonės įsipareigojimai viršijo turto vertę. Bendrovės akcininkas ir vadovas K. Š. nesiėmė priemonių, kurių privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.
Per 2012 m. balandžio 17 d. - 2014 m. liepos 16 d. laikotarpį K. Š. įnešė 153 622,13 Eur akcininko įnašų, o per 2015 m. gruodžio 30 d. - 2017 m. kovo 6 d. laikotarpį įnešė 20 494,80 Eur akcininko įnašų. Tačiau jie nebuvo panaudoti įmonės nuostoliams padengti. Įmonės būklei tapus kritinei, suinteresuotas asmuo įnašus susigrąžino.
Teismas konstatavo, kad K. Š. neturėjo teisės susigrąžinti įnašų, nes BUAB „Orsum” turtinė padėtis nebuvo pagerėjusi, įmonės nuostoliai nebuvo padengti, įstatinis kapitalas buvo neigiamas.
Be to, nustatyta, kad bendrovė nuolat pirko transporto priemonių dalis ir kurą itin dideliais kiekiais iš susijusios įmonės UAB „Dalys visiems“. Pagal BUAB „Orsum“ dokumentus neįmanoma nustatyti, kokiam tikslui šios detalės buvo naudojamos ir kaip jos susijusios su bendrovės veikla bei įmonės sąnaudomis uždirbant įmonės pajamas konkrečiu laikotarpiu.
Taip pat nustatyta, kad BUAB „Orsum“ akcininkas ir direktorius K. Š., kartu su darbuotoja V. S., už įmonės pinigus kartu vykdavo į su įmonės veikla nesusijusias keliones, jas įforminant kaip tariamas komandiruotes bendrovės veiklos tikslais.
Ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai / netinkamai, dėl ko negalima nustatyti įmonės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių. 2015-2017 m. įmonės sąnaudomis pripažinta 25 002,78 Eur kuro įsigijimo išlaidų nesant pateisinančių dokumentų. 2015-2017 m. į įmonės sąnaudas buvo nurašytos 5 178,21 Eur išlaidos (automobilių remontas, sodo reikmenų pirkimai, kelionės po 15-25 d. į Daniją ir Ukrainą), nesant pateisinančių dokumentų ir šias išlaidas negalima pripažinti įmonės sąnaudomis bei leistinais atskaitymais.
Ši byla iliustruoja, kaip netinkamas įmonės valdymas, apskaitos pažeidimai ir abejotinos išlaidos gali būti pripažintos neleistinais atskaitymais ir netgi tapti pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu.
Apibendrinant, svarbu atidžiai vertinti įmonės išlaidas ir užtikrinti, kad jos būtų pagrįstos, susijusios su įmonės veikla ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju, jos gali būti pripažintos neleistinais atskaitymais, o tai gali turėti neigiamų pasekmių įmonės finansams ir reputacijai.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai išlaidos gali būti pripažintos neleistinais atskaitymais:
| Išlaidos | Priežastis, kodėl gali būti pripažintos neleistinais atskaitymais |
|---|---|
| Nepagrįstos išlaidos | Nėra dokumentų, įrodančių išlaidų pagrįstumą ir ryšį su įmonės veikla. |
| Asmeninės išlaidos | Išlaidos, kurios nėra susijusios su įmonės veikla, o skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti. |
| Per didelės išlaidos | Išlaidos, kurios viršija įprastas rinkos kainas ar protingus verslo poreikius. |
| Išlaidos, pažeidžiančios teisės aktus | Išlaidos, kurios prieštarauja galiojantiems įstatymams ir norminiams aktams. |
| Abejotinos komandiruotės | Komandiruotės, kurių tikslas nėra aiškiai susijęs su įmonės veikla, arba išlaidos, kurios neatitinka įprastų komandiruočių išlaidų. |
Norint išvengti problemų su mokesčių inspekcija, rekomenduojama konsultuotis su patyrusiais buhalteriais ir mokesčių konsultantais.
tags: #kokia #suma #gali #buti #neleidziamu #atskaitymu