Sunku pasiekti išsikeltus tikslus, net kai jie yra visiškai aiškūs? Henry Ford yra pasakęs „If you can see it in your mind, you can hold it in your hand”, tačiau tai nėra visiška tiesa. Naudinga fantazuoti apie tikslą dar tik jo pradžioje, kad išsigrynintum konkretų vaizdinį į kurį nori nukreipti savo energiją ir resursus, bet pati fantazavimo strategija nėra efektyvi suteikiant energiją ir skatinant veikti.
Pavyzdžiui, jeigu tu įsivaizduoji gulėdamas ant sofos, kad tu jau stovi ant nugalėtojų pakylos, tau ploja žiūrovai ir, tau kabina aukso medalį ant sprando, ar tai kažką pakeis? Mano patirtimi ir saujelę tyrimų, tai efektyviausia yra suderinti savo fantaziją su realybe paprasčiausiais koučingo klausimais: 1) Ko aš noriu? ir 2) Kaip yra dabar? Tai padeda aiškiai pastebėti terpę, kuri skiria esamą poziciją nuo norimo pasiekti tikslo.
Jeigu atsakant į šiuos klausimus atrodo tarpas pernelyg didelis ir rankos tiesiog nusvyra pagalvojus apie savo tikslą - išsikelk mažesnį tikslą. Oettingen, G. (2012). Future thought and behaviour change. European Review of Social Psychology, 23(1), 1-63.
Pradėjau daugiau skaityti praktinių “tikslų kėlimo intervencijų” pavyzdžių. Vienas iš perskaitytų tyrimų, kuriame tyrėjai pademonstravo, kaip asmenimis, ieškantiems darbo, išsikeltas tikslas gali reikšmingai paveikti jų tikimybę įsidarbinant. Tyrėjai išskyrė du tipo tikslus tarp darbo ieškančių asmenų: 1) „išmokimo tikslus“, kur asmenys yra susitelkę ties naujų įgūdžių ugdymų ir žinių įgijimu, ir 2) „atlikties (angl. performance) tikslus“, kur asmenys yra susitelkė pasiekti konkrečių veiklos rodiklių.
Tyrėjai atrado, kad asmenys turintys išmokimo tikslus buvo labiau linkę įsitraukti į darbo paieškos elgesį, kaip darbo aplikacijų pildymu ir dalyvavimu įvairiuose darbo mugėse, kas lėmė didesnį įsidarbinimo procentą negu tie, kurie turėjo išsikėlė atlikties tikslus. Konkrečiai, 2-3 valandų tikslų kėlimo workshop‘as padėjo 48.3% asmenims su išmokimo tikslais įsidarbinti per 6 mėnesius, palyginus su 37.1% asmenims, kurie turėjo atlikties tikslus. Tai ką tai reiškia?
Payne, S. C., Youngcourt, S. S., & Beaubien, J. M. (2007). A meta-analytic examination of the goal orientation nomological net. Journal of Applied Psychology, 92(1), 128-150. A. J., & Noordzij, G. (2009). The effects of goal orientation on job search and reemployment: A field experiment among unemployed job seekers. Journal of Applied Psychology, 94(6), 1581-1590.
Pirminis susitikimas yra nemokamas. Sudarius koučingo aljansą, koučingo sesijos įprastai vyksta kas 2-3 savaites. Vienos sesijos trukmė apie 60 min. Šiuo metu man patogiausias laikas koučingo sesijoms yra nuo 16:00 iki 18:00 val. darbo dienomis, žemiau esančioje nuorodoje gali matyti mano kalendorių. Jeigu šis laikas tau netinka, susisiek su manimi el.
Verslo derybos ir pasiruošimas joms
Derybos - tai bendravimo procesas, kurio metu partneriai, remdamiesi skirtingomis pozicijomis ir tikslais, siekia rasti vieną visas besiderančias puses patenkinantį sprendimą. Pasirengimas deryboms yra pirmasis derybų proceso etapas. Nuo to, kaip bus pasirengta deryboms, labai priklausys būsimųjų derybų rezultatai.
Mūsų komandos nariai yra patyrę derybininkai, todėl jie žino, kad iki tikrųjų derybų pradžios reikia keletą kartų parepetuot, kad komandos nariai išmoktų efektyviai dirbti kartu. Kiekviena iš derybų šalių turi numačiusi savo tikslus, kuriuos ttikisi pasiekti maksimaliai. Išanalizavę situaciją mes aiškiai apibrėžėme derybų objektą, išsiaiškinome, ko tikimes pasiekti ir kodėl mums naudinga bendradarbiauti su šia įmone.
Mes įvertinome savo interesus ir suformulavom argumentus, kuriais remsimes gindami savo poziciją. Mes taip pat pasiruošėm tam atvejui, jeigu derybos sužlugs. Ruošdamiesi deryboms mes taip pat išanalizavom ir mūsų partneių strategiją. Pasirengimo deryboms etape būtina surinkti kuo daugiau informacijos apie partnerį, todėl mes skyrėm tam nemažai laiko.
Tam, kad surinktumėm tokio pobūdžio informaciją, mes naudojomes keliais informacijos šaltiniais. Visų pirmą mes apsilankėm įmonės „Strojindustrija“ interneto svetainėje ir išsamiai išanalizavom ten pateiktą informaciją. Taip pat rinkom informaciją iš įįvairių spaudos šaltinių, žinynų, kurį laiką sekėm žiniasklaidą. Mūsų duomenimis ši įmonė yra viena greičiausiai besiplečiančių tokio pobūdžio firmų Rusijos Federacijoje, ji yra patikima, jos puiki finansinė padėtis.
Derybų strategijos
Teisingas strategijos parinkimas - efektyvus būdas pasiekti tikslo.
- Visų pirmą mes stebėsime, kaip mūsų partneriai bus nusiteikę derėtis. Jeigu jie bus nusiteikę aktyviai, tikslingiausia būtų parinkti aktyvių varžybų strategiją, kurios pagrindas - aktyvi abiejų pusių konfrontacija.
- Analitinės strategijos atveju didelį vaidmenį aatlieka derybų dalyvių asmenybės. Naudoti šią strategiją galima visais atvejais, kad ir kokias problemas tektų spęsti.
- Ši strategija yra pati produktyviausia ir kūrybiškiausia, tačiau priklauso nuo komandos dalyvių pasiruošimo ir patirties.
Kadangi kiekviena iš šių strategijų turi savo privalumų ir trukumų, geriausia neapsiriboti viena iš jų, o skirtingose derybų aspektose naudoti visų trijų strategijų kkombinaciją.
Tam, kad žinotumėm kas musų laukia bendraujant su Rusijos atstovais, mes surinkom medžiagą ir apie rusų derybų vedimo stiliu. Mūsų duomenimis rusai yyra atviri, mokantys bendrauti žmonės. Tačiau derybų metu jie dažnai pasiduoda emocijoms, jų nuotaikos ir nuostatos partnerių atžvilgiu sparčiai keičiasi. Derybų pradžioje jie paprastai užima griežtą poziciją, kelia padidintus reikalavimus, nėra pasirengę kompromisui. Todėl ar derybos vyks sklandžiai ir, ar derybų rezultatas bus teigiamas, priklauso nuo to, kaip mums pavyks nustatyti kontaktą su partneriais ir sudaryti teigiamą atmosferą.
Kaip jau minėjau, dažniausiai derybų pradžioje jaučiasi įtampa, kurią mes stengsimes nuimti. Pakalbėsime apie orą, kabineto interjerą, pasiteirausime partnerių ar jie patenkinti priemimu ir pan. Elgsimes taip, lyg būtume bendraminčiai, vienos komandos žaidėjai. Oficialaus pokalbio metu mes elgsimes dalykiškai, tramdysim savo emocijas kad ir kokia linkme pasisuktų derybų eeiga.
Derybų pradžioje mes sieksime sukurti gerus darbo santykius su partneriais. Tai yra labai svarbu, nes padeda efektyviau spręsti iškylusias problemas, nesusipratimus ar sunkumus derybų metu. Tačiau derybų metu gali iškilti nepageidaujamos reakcijos. Tam, kad jų išvengtumėm, turime pasistengti nedominuoti, mokėti įsiklausyti įį partnerio siūlymus, parodyti nuoširdų suinteresuotumą tiek partneriais, tiek jų siūlymais.
Mes turime vengti ginčų, gerbti partnerių nuomonę ir nesistengti pabrėžti, kad jie yra neteisūs.
Elgesys su įvairiais pašnekovais
- Nihilistas - nekantrus, susijaudinęs, jo pasisakymai sunkiai suprantami, painūs. Su tokio tipo žmogumi stengsimes tramdyti savo emocijas, išliksime ramūs.
- Pozityvus - malonus, geranoriškas, dalykiškas.
- Visažinis - nuolat reikalauja žodžio, galvoja, kad viską nusimano geriau už kitus, visur įsiterpia.
- Plepys - netaktiškas, nemandagiai nutraukinėja pasisakymus, reikalauja dėmesio sau, išsklaido kitų dėmesį, dažnai pradeda kalbėti „ne į temą“.
- Bailys - nepasitikintis savimi, nesugeba logiškai mąstyti, vengia viešai pasisakyti.
- Nepasiekiamasis - šaltakraujis, viskas, kas vyksta, neverta jo dėmesio, pastangų. Stengsimes sudominti jį svarstoma tema, asmeniškai klausime jo nuomonės.
- Nesuinteresuotasis - nerodo iniciatyvos, nedalyvauja pokalbyje.
- „Svarbus paukštis“ - aršiai reaguoja į kritiką, jaučiasi aukščiau už visus. Stengsimes, kad jis dalyvautų pokalbyje.
- Kodėlčius - užduoda daug klausimų, dažniausiai nesusijusių su derybų tema.
Antroje derybų stadijoje svarstomi ir argumentuojami šalių interesai bei pozicijos, kai derybų partneriai išsiaiškina, su kuriais siūlymais iš principo nesutinka, kurie yra priimtini ir gali būti tolesnio aptarimo objektas. Argumentuodami, mes būtinai atsižvelgsime į partnerio poziciją aptariamąja tema, jo išsilavinimą, suvokimo psichologiją. Nepamiršime, kad ši derybų stadija - rimčiausias ir aatsakingiausias momentas, kadangi šiame etape aptariami visi numatyti klausimai, pateikiami siūlymai, daromos nuolaidos, todėl vengsime įtampos tarp pašnekovų.
Mes pateiksime įvairiapusius argumentus, ir teigiamus, ir neigiamus. Mes naudosime fundamentalųjį būdą, t.y. supažindinsime partnerius su faktais, skaičiais, duomenimis, kurie yra mūsų argumentų pagrindas. Tariamojo pritarimo būdas taip pat yra efektyvus. Mes išklausysim partnerius, po to pateiksime savo argumentus, kad partneriai suprastų, jog mes neprieštaraujame, o netgi pritariame. Bet tai tik tariamas pritarimas, taigi po to pateiksime kontrargumentus. Jeigu į partnerių argumentą galėsime pateikti geresnį, naudingesnį, pasinaudosime ”taip., tačiau“ būdu.
Derybų pradžioje mes sieksime išgauti kuo daugiau „taip“. Juo daugiau teigiamų atsakymų bus ištarta derybų pradžioje, tuo partneris taps palankesnis ir atviresnis tam, kas jo laukia. Kai partneris sutiks su vienu reikalavimu, pateiksime jam kitą, po to dar ir dar kitus. Tačiau derybų eiga gali pasisukti priešinga, nei mes tikimes, linkme. siūlymais, mes elgsimes dalykiškai, tramdysim savo emocijas, pasistengsim pažvelgti į susiklosčiusią situaciją partnerių akimis ir suprasti juos.
Jeigu mes nesutiksime su partnerių sąlygomis ar siūlymais, pasistengsime rasti kompromisą, patenkinantį abi puses, kalbėsime taip, kad partneriams nekiltų noras gintis ir prieštarauti. Taigi, prieštaravimų derybų metų neišvengsime, todėl jų lauksime ir busime jiems pasiruošę. Atsakydami į pašnekovų prieštaravimus ir pastabas, niekada nemenkinsime jų autoriteto, jo poziciją vertinsime pagarbiai.
Mes naudosime pastabą, siekiant gauti papildomos informacijos. Tai pozityvus būdas, kuriuo parodysime savo suinteresuotumą pokalbiu ir idėja, siekiant gauti išssamesnės informacijos. Jeigu mūsų partneriai turės kkitokį, nei mes problemos sprendimo būdą, naudosime objektyvios pastabos būdą.
Derybų mmetu labai svarbu yra nustatyti patogiausią momentą, kada neutralizuoti pašnekovo pastabas.
- laikas iki tol, kol pastaba dar nepasakyta. Jei jausime, kad pašnekovas kada nors pastebės mūsų silpną vietą ir galės mums paprieštarauti, sieksime pirmi tai padaryti, nes geriau paprieštarauti patiem sau, nei išgirsti prieštaravimus iš priešininkų lūpų.
- laikas tuojau pat, pasakius pastabą.
- „vėliau“ - naudinga tuomet, kai tuoj pat nerandama tikslaus atsakymo.
Derybų dalyviams labai svarbu surasti tokius sprendimus, kurie visapusiškai patenkintų abiejų šalių interesus. Svarbu laiku nustatyti manipuliavimą, kad išvengti klaidų. Mes stengsimes vengti netikėtų klausimų, užsipuolimus ir ppriekaištus nuleisime juokais, neįsižeisime ir nepasiduosime pykčiui. Naudodamiesi taktiniais manevrais partneriai siektų lengvatų sau, siektų priversti mus padaryti nuolaidų.
Jeigu partneriai nesutiks su mūsų siūlomomis sąlygomis ir mums grasins, leisime jiems suprasti, kad negalime derėtis verčiami ir nusileisime tik tuomet, kai jie įrodys savo argumentų pranašumą. Jeigu jie mus įžeidinės abejodami mumis ir kritikuodami, sstengsimes tvardytis, dar kartą išdėstysime savo poziciją ir perspėsime, kad nutrauksime derybas, jei priešininkai nebus konstruktivesni. Mūsų komandos nariai irgi naudos keletą taktinių manevrų, tačiau mes stengsimes „gudrauti“ protingai, kad mūsų partneriai to nesuprastų.
Mes stengsimes pateikinėti klausimus apsvarstymui nuo lengviausių ir palaipsniui juos sunkinsime. Lengvesnių klausimų sprendimas sudarys teigiamą psichologinę atmosferą ir leis partneriams suprasti, kad klausimai yra lengvai išsprendžiami. Galbūt naudosime taktiką, kuri vadinasi „akcentų sumaišymas“, jei matysime, kad reikia nukreipti partnerių dėmesį nuo jiems svarbių klausimų sprendimo, kurie galbūt yra silpnoji mūsų pusė, ir sukoncentruoti jų dėmesį į antraeilius klausimus.
Pagrindinis mūsų tikslas - pasiekti abipusį kompromisą, todėl derybų metu stengsimes sukurti teigiamą partnerių požiūrį tiek į mus, tiek į derybų objektą. Busime nusiteikę geranoriškai, ieškosime galimybių pasiekti susitarimą, patenkinantį abi puses, busime objektyvūs, vengsime ginčų ir gerbsime partnerio nuomonę.
Derybų baigimo momentą nustatyti nnelengva. Negalima baigti derybų per anksti ir negerai jas užtesti. Geriausiai derybas baigti tada, kai abi besiderančios pusės patenkintos derybų rezultatais. Kai mūsų ir partnerių pozicijos visiškai suartės, derybos bus užbaigtos.
Šaltiniai:
- Dainauskienė I. „Derybos: organizavimas ir vedimas“.
- Gesteland Richard R. „Kaip išgauti TAIP“.
- Razauskas R. „Pokalbio technika ir taktika“.
Kaip dirbti greičiau ir paprasčiau: technologiniai patarimai
Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi 4 patarimais, padėsiančiais dirbti greičiau ir paprasčiau.
1. Dokumentų valdymui
Sutartys, sąskaitos, kvitai - jei jums tenka dirbti su popieriniais dokumentais, greičiausiai nemažai laiko praleidžiate prie skenerio. Tačiau juos paversti į elektronines kopijas galima paprasčiau ir net nebūtinai biure - tereikia išmaniojo telefono ir programėlės „CamScanner“. Įjunkite programėlę, padėkite popieriaus lapą ant bet kokio lygaus paviršiaus ir nukreipkite į jį telefoną. Aplikacija atpažins tekstą, iškirps dokumentą iš nereikalingo fono, net panaikins smulkias popieriaus raukšles ar kitus defektus ir sugeneruos PDF failą. Juo galėsite iš karto pasidalinti su kolegomis el. paštu arba įkelti į „Google Drive“, „Dropbox“ bei kitas saugyklas.
2. Tik komandai skirta susirašinėjimo platfoma
Glaudžiai dirbant su kitais komandos nariais, idėjomis, užduotimis ir klausimais neretai reikia pasidalinti čia ir dabar. Šiuo metu pasaulyje vienas populiariausių sprendimų tam - darbuotojų susirašinėjimui skirta programėlė „Slack“, prie kurios patogu prisijungti iš bet kurio įrenginio ir greičiau nei el. laiškais keistis informacija. Paprasto ir aiškaus dizaino aplikacijoje galima sukurti daugybę atskiriems projektams skirtų pokalbių kanalų, prie kiekvieno prijungti skirtingus narius, daryti konferencinius skambučius ir dalintis dokumentais. Be to, ją galima susieti ir su trečiųjų šalių programėlėmis, pavyzdžiui, „Google Drive“, „Asana“, „Trello“ bei kitomis.
3. Patogiausias susitikimo laikas
Jei tenka organizuoti konferencinius susitikimus internetu su skirtingose laiko juostose dirbančiais kolegomis - žinote, kaip painu gali būti susivokti, kurią valandą kiekvienam nurodyti. Tačiau tokių pokalbių planavimas gali tapti daug paprastesnis, įsidiegus programėlę „World Time Buddy“. Ši aplikacija akimirksniu konvertuoja pasirinktą laiką į kitų laiko zonų, juos pateikia infografike ir pažymi, ar darbo valandos kitose valstybėse ar žemynuose sutampa su jūsų. Pasirinkus tinkamą laiką, jį beliks pažymėti kaip susitikimą, pridėti prie savo kalendorių ir išsiųsti el. paštu kolegoms.
4. Išmanios pagyros bendradarbiams
Svarbi produktyvaus komandos darbo sąlyga - grįžtamasis ryšys ir kiekvieno nario rezultatų įvertinimas. Žinoma, efektyviausia tai daryti nuolat, o ne tik per metinius, ketvirčio ar savaitinius pokalbius. Gera žinia ta, kad technologijų kūrėjai turi sprendimą - programėlę „TapMyBack“. Įsidiegę šią aplikaciją, darbuotojai galės pagirti vieni kitus: realiu laiku ir anonimiškai suteikti virtualius pagyrimo ženkliukus už skirtingus įgūdžius, pasiekimus ar savybes, palikti komentarus, o taip pat - patys paprašyti įvertinimo. Be to, programėlėje kaupiamos ir rezultatų suvestinės, kuriose galima sekti savo pažangą atskirose srityse.
