Lotynų kalba, kaip ir daugelis kitų indoeuropiečių kalbų, turi sudėtingą veiksmažodžių sistemą. Vienas iš svarbiausių veiksmažodžių yra "esse" - būti. Šis veiksmažodis yra nereguliarus, todėl jo asmenavimą reikia įsiminti. Straipsnyje aptarsime veiksmažodžio "esse" asmenavimo ypatumus ir jo reikšmę lotynų kalbos gramatikoje.
Lotynų kalbos veiksmažodžiai turi keletą laikų, nuosakų, giminių ir asmenų. Veiksmažodžio "esse" asmenavimas skiriasi priklausomai nuo laiko ir nuosakos. Dažniausiai vartojami laikai yra esamasis (praesens), būsimasis (futurum) ir būtasis (imperfectum). Kiekvienas laikas turi savo asmenavimo formas.
Šiuo antruoju atveju Tu įsisavintum kalbą natūraliai,nes realiame gyvenime pokalbių temos persipina tarpusavyje, tad ir ispanų kalbos mokymasis turėtų toks būti - Tu pasinertum į kalbą ir mokytumeisi apie viską po truputį ir vis plačiau, vis giliau (spiralės principu).
Svarbiausia dr. Stephen Krashen mintis - gimtąją kalbą žmogus ĮSISAVINA natūraliai,nes būna pasinėręs į jam suprantamą kalbą (artimųjų pasakojimai, skaitomos knygos, žiūrimi filmukai), tačiau užsienio kalbą jis BANDO IŠMOKTI mokydamasis žodžius atmintinai, taisykles bei darydamas vienodus gramatikos pratimus, kurie realiame gyvenime nepasitarnauja, kai reikia suprasti ir atsakyti. Tad žmogus GALI ir TURĖTŲ užsienio kalbą (Tavo atveju - ispanų) įsisavinti natūraliai, kad ji būtų tokia pat automatizuota, kaip ir gimtoji kalba (Krashen ir Terrel, 1983).
Daugybė dr. Stephen Krashen, o vėliau ir kitų lingvistų atlikti ir vis dar atliekami tyrimai su įvairiomis kalbomis tik patvirtina mintį, jog užsienio kalbų įsisavinimas, mokymasis natūraliai ne tik duoda greitesnius, geresnius ir ilgalaikėje perspektyvoje naudingesnius rezultatus, bet ir pats kalbos įsisavinimo procesas mokiniui (tiek suaugusiam, tiek vaikui) yra malonesnis ir keliantis mažiau streso.
Pasak dr. Stephen Krashen, Tu turi būti apsuptas Tau suprantamos kalbos - klausyti įvairių istorijų ir jas skaityti, t.y. turi gauti daug įvesties (angl. ir isp. input). Kitaip tariant, ispanų kalbos mokymosi procesas turi būti panašus į gimtosios kalbos mokymosi procesą, kad vieną dieną ne tik pavieniai žodžiai, bet ir pilni sakiniai pradėtų laisvai lietis.
Pirmiausia jis įdėmiai klauso ir tik po kurio laiko pradeda tarti savo pirmuosius žodžius, kurie palaipsniui virsta į trumpus sakinius, kurie po tam tikro laiko pailgėja.
Visi nori laisvai kalbėti ispaniškai nuo pirmos dienos, Tu, tikriausiai, ne išimtis, tačiau kaip gali kalbėti, jei nežinai nei kaip skamba kalba, nei kaip žodžiai susidėlioja į sakinius?
Kai pradedi mokytis ispanų kalbos, esi lyg tuščia stiklinė. Kuo daugiau esi pasinėręs į kalbą (klausai, žiūri, skaitai istorijas), tuo ta stiklinė pilnėja. Iš pradžių Tu esi tyliajame periode, vėliau pradedi tarti pirmuosius žodžius, kurie pamažu pradeda jungtis į trumpus sakinius.
Baiminiesi, jog tik žiūrėdamas ir skaitydamas istorijas nesimokysi gramatikos? Tačiau kiekvienoje istorijoje yra gausu įvairiausių gramatinių struktūrų, kurios yra KONTEKSTE, t.y. istorijos rėmuose, tad tai gerokai palengvina gramatikos supratimą ir įsisavinimą.
Tai nėra pavieniai sakiniai vadovėlio užduotyse ar Duolingo programėlėje, kurie neturi konteksto, nėra tarpusavyje susiję. Tu gali įrašyti teisingą veiksmažodžio formą, tačiau prireikus kalbėti nebežinai nei kurią formą rinktis, nei kurį laiką vartoti. Mokydamasis per istorijas mokinys geba taisyklingai vartoti gramatinius laikus ir kitas struktūras negalvodamas, kad dabar naudosiu pretérito indefinido pagal kurį asmenavimas yra …
Juk pagalvok - kai kalbi gimtąja kalba, ar galvoji apie taisykles? Ar galvoji kurį laiką dabar vartoti? Ne! Nes vaikystėje kalbą įsisavinai, o ne išmokai, ir dabar ją vartoji laisvai. Lygiai tas pats gali nutikti ir su Tavo ispanų kalba, jei jos mokysies per istorijas!
Veiksmažodžio "esse" esamasis laikas (praesens)
Esamasis laikas (praesens) yra vienas iš pagrindinių veiksmažodžio "esse" laikų. Jis naudojamas apibūdinti dabartinę būseną arba veiksmą. Štai kaip atrodo veiksmažodžio "esse" asmenavimas esamajame laike:
- Esu - Sum
- Esi - Es
- Yra - Est
- Esame - Sumus
- Esate - Estis
- Yra (jie) - Sunt
Šios formos yra būtinos norint teisingai konstruoti sakinius lotynų kalba. Pavyzdžiui:
Esu studentas. - Sum discipulus.
Esate draugai. - Estis amici.
Veiksmažodžio "esse" būtasis laikas (imperfectum)
Būtasis laikas (imperfectum) naudojamas apibūdinti veiksmą, kuris vyko praeityje, bet nebuvo užbaigtas arba buvo kartojamas. Veiksmažodžio "esse" asmenavimas imperfectum laike:
- Buvau - Eram
- Buvai - Eras
- Buvo - Erat
- Buvome - Eramus
- Buvote - Eratis
- Buvo (jie) - Erant
Pavyzdžiui:
Buvau Romoje. - Eram Romae.
Buvote laimingi. - Eratis felices.
Veiksmažodžio "esse" būsimasis laikas (futurum)
Būsimasis laikas (futurum) naudojamas apibūdinti veiksmą, kuris įvyks ateityje. Veiksmažodžio "esse" asmenavimas futurum laike:
- Būsiu - Ero
- Būsi - Eris
- Bus - Erit
- Būsime - Erimus
- Būsite - Eritis
- Bus (jie) - Erunt
Pavyzdžiui:
Būsiu gydytojas. - Ero medicus.
Būsite turtingi. - Eritis divites.
Veiksmažodžio "esse" reikšmė
Veiksmažodis "esse" yra vienas iš pagrindinių lotynų kalbos veiksmažodžių. Jis naudojamas ne tik apibūdinti būseną, bet ir sudaryti sudėtinius laikus su kitais veiksmažodžiais. Be to, "esse" gali būti naudojamas kaip jungiamasis veiksmažodis, jungiantis subjektą su predikatu.
Pavyzdžiui:
Ciceronas yra oratorius. - Cicero est orator.
Šiame sakinyje "est" jungia Ciceroną su oratoriumi, nurodydamas, kad Ciceronas yra oratorius.
Veiksmažodžio "esse" nuosakos
Be laikų, veiksmažodis "esse" turi skirtingas nuosakas: indikatyvą, konjunktyvą ir imperatyvą. Indikatyvas naudojamas faktams ir tikriems įvykiams apibūdinti, konjunktyvas - abejonėms, norams ir galimybėms, o imperatyvas - įsakymams ir raginimams.
Štai keletas pavyzdžių:
- Indikatyvas: Sum discipulus (Esu studentas).
- Konjunktyvas: Sim discipulus (Būčiau studentas).
- Imperatyvas: Es bonus! (Būk geras!)
Veiksmažodžio "esse" asmenavimas skirtingose nuosakose yra sudėtingas, tačiau būtinas norint pilnai suprasti lotynų kalbos gramatiką.
Apibendrinant, veiksmažodžio "esse" asmenavimas lotynų kalboje yra esminis kalbos elementas. Jo reikšmė ir vartojimas yra labai platus, todėl jo mokymasis yra būtinas kiekvienam, norinčiam išmokti lotynų kalbą.
tags: #kokia #veiksmazodio #buti #asmenuote #lotynu