Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, dėl kurių studentai gali būti pašalinti iš mokymo įstaigos, taip pat galimybes padaryti pertrauką moksluose, pavyzdžiui, akademines atostogas. Aptarsime ir tai, kas yra kibernetinio saugumo specialisto profesija ir kodėl ji tokia svarbi.
Kelionių akademija - skrendam į atostogas!
Akademinės atostogos: galimybė pertraukai moksluose
Dabar akademinių atostogų gali išeiti studentai, profesinių mokyklų moksleiviai, o nuo rugsėjo tai galės padaryti ir moksleiviai.
Nuo rugsėjo išeiti akademinių atostogų jau galės ir bet kurios klasės moksleivis, ne tiktai studentai. Anot viceministro, moksleivis per akademines atostogas išlaikys mokinio statusą.
Švietimo viceministras teigia, kad apie akademines atostogas mokiniams svarstyta jau senokai. Tad jiems pirmiausia tokios atostogos ir reikalingos.
R. Pilaitės gimnazijos direktoriaus teigimu, ir dabar mokiniai turi galimybę padaryti pertrauką moksluose. „Stengiamės kaip galima labiau patenkinti individualius besimokančio vaiko ar jaunuolio poreikius. Ieškome įvairių galimų formų, kaip jam padėti.“
„Kai jau nori grįžti, jis gali grįžti ir nuo tos dienos tęsti mokslus, jei, tarkime, išėjo viduryje mokslo metų, jis gali priimti sprendimą, kad tą dalį, per kurią bus išėjęs, jis galės kartoti ir tada toliau tęsti“, - dėsto R.
Gali pretenduoti mokiniai dėl ypač sudėtingų ligų ir kai yra gydytojų grupės rekomendacija. Statistikos departamento duomenimis, kasmet sunkiomis ligomis suserga iki šimto mokinių.
Gimnaziją baigusi Gabija sako metus planuojanti niekur nestoti, pailsėti ir kitais metais tapti universiteto studente. Pasak Gabijos, dabar vasaros atostogos kai kuriems, ypač turintiems sunkumų mokytis ar pervargusiems, per trumpos. Aš visiškai pateisinčiau ir suprasčiau atostogas tiesiog poilsiui ir dėl psichologinių problemų.
Kibernetinio saugumo specialistas - paklausi profesija
Nuo šių metų pradžios geriausi šalies kompiuterinio saugumo ekspertai Vilniaus kolegijos Kompiuterių technikos ir telekomunikacijos katedroje dalinasi žiniomis apie kompiuterinių tinklų ir informacijos saugą.
„Studentus supažindinu su kibernetinio saugumo teorija, saugumo standartais; visa tai grindžiu ir praktiniais pavyzdžiais - kartu aptariame realius atvejus, su kuriais susiduriame šioje srityje, kalbame į kokius sprendimus reikia atkreipti dėmesį, kaip išspręsti vieną ar kitą realų iššūkį. Visą tą „praktiką“ mes ne tik apkalbame, bet ir perkeliame į laboratoriją, kurioje studentai tikrina, kurie sprendimai veikia, kurie ne.
Pasak A. Apučio, tokios mokomosios programos yra vienas būdų, kaip verslo sektorius gali prisidėti prie specialistų ruošimo ir jų trūkumo šalinimo. Studentams, šalies universitetuose besimokusiems tik teoriją, trūksta praktinių žinių, todėl jiems sunkiau įsilieti į darbo rinką.
„Mokymosi programa parengta pagal geriausias pasaulines praktikas, o visa metodinė medžiaga bei praktiniai užsiėmimai paruošti laikantis „neutralaus gamintojo“ principo. Studentai pradedantys šį kursą paprastai turi tik bazines žinias apie kompiuterinius tinklus, bet gana retai apie jų saugumą. Baigusiems šį kursą suteikiama galimybė nemokamai laikyti egzaminus ir gauti „Cyberoam Certified Network& Security Professional“ (CCNSP) bei „Cyberoam Certified Network & Security Expert“ (CCNSE) sertifikatus.
„Iš tokios veiklos ir tokio bendradarbiavimo apčiuopiamos naudos gauna tiek aukštoji mokykla, tiek privatus sektorius. Juk visuomet stengiamasi verslą susieti ir laikyti arčiau akademinės visuomenės. Mes, praktikai, sausą teoriją susiejame su realiu gyvenimu ir tuo pagyviname, padarome įdomesniu mokymo procesą. Savo ruožtu, privačios įmonės gauna naudą, nes į rinką iš mokyklos suolo išeina studentai, turintys praktinių įgūdžių.
Vienareikšmiškai - taip. Tai yra viena paklausiausių šių dienų IT profesijų, teigia ekspertas Arvydas Žvirblis. Kibernetinio saugumo specialisto kvalifikacija šiandien vis dar yra išskirtinė, taigi suteikia nemažą konkurencinį pranašumą studentams įsidarbinti. Tačiau žvelgiant į netolimą ateitį bazinės kibernetinio saugumo žinios taps būtinos bet kuriam IT srities specialistui, jam antrina J. Valentukevičius.
Deja, paklausa ir pasiūla šiose srityse ženkliai prasilenkia. Kodėl? „Atotrūkis išties yra reikšmingas. Pradžiai, kompiuterinį saugumą galima būtų dalinti į dvi dalis: procedūrinė dalis - saugos organizavimas (nuostatų, politikų, procedūrų ruošimas, jų įgyvendinimo kontrolė) ir inžinierinė. Inžinierinėje dalyje svarbu turėti specialistus, kurie sukurtas procedūras ir politikas gali realizuoti „fiziškai“. Ir jei procedūrinės dalies specialistus dar ruošia pora universitetų, tai saugos inžinierinių niekas neruošia iš viso. Todėl šis dėstomas kursas ir yra toks svarbus ir reikalingas.
„Tokių specialistų trūksta ne tik Lietuvoje. Apie tai kalba visos šalys. JAV numato, kad pasaulyje per artimiausius kelis metus reikės 4,5 mln. saugumo profesionalų, tuo tarpu Kinija skelbia kur kas įspūdingesnius skaičius - 25 mln. specialistų kibernetiniam ginklavimuisi. Australija yra patvirtinusi 1,46 milijardų dolerių federalinį rėmimą kibernetinio saugumo tyrimams ir edukacijai.
„Norint efektyviai organizuoti IT saugą turi dirbti komanda, kurios kiekvienas narys yra atsakingas už tam tikrą IT saugos sritį. O didžioji dalis dabartinių IT saugumo profesionalų yra savamoksliai, kurie patys, savo laiku, atrado šią sritį - dauguma jų mokėsi programavimo, fizikos, matematikos, domėjosi kompiuteriniais tinklais, ir „perėjo“ į saugumą. Rinkai reikia jaunų, iniciatyvių specialistų, kurie ateitų jau turėdami teorines ir praktines saugumo žinias, ir galėtų iškarto įsilieti į kibernetinio saugumo komandų darbą. Tokie specialistai visuomet bus paklausūs.“ - priduria saugumo ekspertas A.
