Šizofrenija yra sudėtingas psichikos sutrikimas, pasižymintis mąstymo, suvokimo, emocijų ir elgesio pakitimais. Diagnozuojant šizofreniją, svarbu atsižvelgti į klinikinius simptomus, paciento istoriją ir psichologinių testų rezultatus. Šiame straipsnyje aptariami psichologiniai testai, naudojami šizofrenijai diagnozuoti, jų svarba ir interpretavimo ypatumai.
Šizofrenijos Požymiai ir Diagnostikos Ypatumai
Šizofreniniams sutrikimams būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Šizofrenijai būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikri kognityviniai trūkumai su laiku gali atsirasti. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Būdingo šizofrenijai mąstymo sutrikimo metu periferinės ir neesminės visumos. Suvokimas dažnai sutrinka: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvos ar kokybiškai pasikeitusios, o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją, sąvokos, detalės (kurios yra prislopintos normaliai kryptingo protinio aktyvumo metu) iškyla į pirmąjį planą. Dažnai pasitaiko haliucinacijų, ypač klausos, komentuojančių individo elgesį ir mintis. Nuotaikai yra būdingas lėkštumas, kaprizingumas arba neadekvatumas. Ambivalencija ir valios sutrikimas gali pasireikšti inertiškumu, negatyvizmu arba stuporu.
Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra žymesnių depresijos ar manijos simptomų, nebent jeigu yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Jei šizofrenijos ir afektinių simptomų atsiranda vienu metu ir jie yra vienodai išreikšti, turėtų būti diagnozuojamas šizoafektinis sutrikimas (F25.-), net jeigu šizofrenijos simptomais būtų galima patvirtinti šizofrenijos diagnozę. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama esant aiškiai smegenų ligai arba narkotinės intoksikacijos ar abstinencijos metu.
Šizofrenijos Tipai
- Paranoidinė šizofrenija: Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai. Šis šizofrenijos tipas dažniausias daugumoje pasaulio šalių.
- Hebefreninė šizofrenija: Šizofrenijos forma, kurioje afektiniai pakitimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliucinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas.
- Katatoninė šizofrenija: Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai - ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo.
- Nediferencijuota šizofrenija: Turi atitikti bendruosius šizofrenijos kriterijus, bet ne išvardintas formas (F20.0 -F20.2) arba vyrauja daugiau nei vienas šizofrenijos diagnostikos kriterijų kompleksas.
- Postšizofreninė depresija: Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po šizofrenijos epizodo.
- Liekamoji šizofrenija: Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu.
Psichologiniai Testai Šizofrenijai Diagnozuoti
Psichologiniai testai yra svarbi priemonė diagnozuojant šizofreniją. Jie padeda įvertinti kognityvines funkcijas, emocinę būklę, mąstymo ypatumus ir kitus aspektus, kurie gali būti paveikti šio sutrikimo.
Kognityviniai Testai
Kognityviniai testai skirti įvertinti įvairias kognityvines funkcijas, tokias kaip dėmesys, atmintis, vykdomosios funkcijos ir kalba. Šizofrenija dažnai susijusi su kognityviniais trūkumais, todėl šie testai gali padėti nustatyti jų sunkumą ir pobūdį.
- Dėmesio testai: Šie testai matuoja gebėjimą sutelkti dėmesį, išlaikyti budrumą ir atsispirti trukdžiams.
- Atminties testai: Šie testai įvertina įvairius atminties aspektus, įskaitant trumpalaikę, ilgalaikę, verbalinę ir vizualinę atmintį.
- Vykdomosios funkcijos testai: Šie testai matuoja gebėjimą planuoti, organizuoti, spręsti problemas ir lanksčiai keisti strategijas.
- Kalbos testai: Šie testai įvertina kalbos supratimą, raišką ir gramatinę struktūrą.
Projektiniai Testai
Projektiniai testai yra psichologiniai testai, kuriuose asmeniui pateikiama neaiški stimuliacija, tokia kaip paveikslėlis ar sakinys, ir prašoma interpretuoti arba užbaigti ją. Manoma, kad asmens atsakymai atspindi jo pasąmoningus jausmus, mintis ir motyvus. Nors projektiniai testai tradiciškai buvo naudojami šizofrenijai diagnozuoti, jų patikimumas ir validumas yra ginčytini.
- Rorschacho testas: Šio testo metu asmeniui pateikiamos standartizuotos rašalo dėmės ir prašoma pasakyti, ką jis jose mato.
- Tematinio suvokimo testas (TAT): Šio testo metu asmeniui pateikiami paveikslėliai, vaizduojantys žmones įvairiose situacijose, ir prašoma papasakoti istoriją apie kiekvieną paveikslėlį.
Klausimynai ir Skalės
Klausimynai ir skalės yra standartizuoti instrumentai, kuriuose pateikiami klausimai arba teiginiai, į kuriuos asmuo atsako nurodydamas savo sutikimo ar nesutikimo laipsnį. Šie instrumentai gali būti naudojami įvertinti įvairius šizofrenijos aspektus, tokius kaip simptomų sunkumas, funkcionavimo lygis ir gyvenimo kokybė.
- Pozityvių ir negatyvių sindromų skalė (PANSS): Tai plačiai naudojama skalė, skirta įvertinti šizofrenijos simptomų sunkumą.
- Šizotipinės asmenybės klausimynas (SPQ): Šis klausimynas skirtas įvertinti šizotipinius asmenybės bruožus, kurie gali būti šizofrenijos rizikos veiksnys.
- Gyvenimo kokybės skalė (QLS): Ši skalė įvertina asmens gyvenimo kokybę įvairiose srityse, tokiose kaip fizinė sveikata, psichologinė gerovė, socialiniai santykiai ir aplinka.
Chaplino Kaukės Testas
Pirmą kartą „Chaplino kaukės“ testą pasiūlė ir aprašė britų psichologas ir neuropsichologijos profesorius Richardas Gregory savo moksliniame darbe „Reikšmė ir suvokimo iliuzijos“. Tirdamas skirtumus tarp šizofrenikų ir sveikų žmonių suvokimo neuropsichologas padarė išvadą, kad žmogaus suvokimas tiesiogiai priklauso nuo mąstymo procesų, besiremiančių ankstesne patirtimi. Jeigu žmogus psichiškai sveikas, svarbiausią vaidmenį suvokime ima vaidinti jo ankstesnė patirtis. Kaip žinia, šizofrenijai būdingas kognityvinių procesų sutrikimas, dėl kurio pacientai, sergantys šizofrenija, nepaveikūs įvairioms optinėms iliuzijoms.
Instrukcija: Įdėmiai pasižiūrėkite į šią besisukančią kaukę. Kokia ji jums atrodo? Ar nepastebite ko nors keisto? Įsiminkite, ką pajutote žiūrėdami.
Interpretacija: Šis testas įdomus tuo, kad šiuo atveju tikrovės iškraipymas ir saviapgaulė yra sveikos psichikos požymis. Jeigu Ch.Chaplino kaukė jums pasirodė keista (iškilusi iš abiejų pusių), galite būti visiškai ramūs, jūs - absoliučiai psichiškai sveikas žmogus! Šizofreniko smegenų apgauti optine iliuzija nepavyksta - kaukės išvirkščioji pusė jam visada yra įdubusi. Dėl kokios priežasties šizofrenikai nesuvokia optinių iliuzijų, kol kas iki galo nėra aišku.
Chaplino kaukės iliuzija
Luscherio Spalvų Testas
Psichologinį testą, paremtą spalvų pasirinkimo metodu, sudarė šveicarų psichologas Maxas Luscheris. M. Lusheris tikėjo, kad spalvas mes suvokiame taip pat, tačiau tai, kam skiriame pirmenybę priklauso nuo subjektyvaus požiūrio. Tas suvokimas susiformuoja kaip gyvenimo būdo ir sąveikos su išoriniu pasauliu rezultatas. Testas atskleidžia asmens psichofiziologinę būklę, bendravimo įgūdžius, atsparumą stresui.
Testas pradedamas nuo to, kad priešais pacientą išdėliojamos 8 skirtingų spalvų kortelės: pilka, juoda, mėlyna, žalia, geltona, raudona, ruda ir violetinė. Tada paprašoma žmogaus pamiršti asociacijas, susijusias su mada ar tradicinį požiūrį. Pacientui reikėtų rinktis spalvas, kai jo pasirinkimas remiasi akimirkos nuotaika. Pirmiausiai reikėtų išrinkti iš visų gražiausią spalvą. Po to gražiausią iš likusių 7 ir taip toliau, kol liks tik viena kortelė. Testas atskleidžia žmogaus poreikių, meilės, savigarbos, veiksmų, sėkmės ir vilčių pasitenkinimo lygį ir simbolizuoja tokias negaty...
Kiti Diagnostikos Metodai
Be psichologinių testų, šizofrenijai diagnozuoti naudojami ir kiti metodai:
- Neurovizualizacijos metodai: Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET) leidžia vizualizuoti smegenų struktūrą ir funkciją.
- Genetiniai tyrimai: Atskleidė, kad šizofrenija yra paveldimas sutrikimas, kuriam įtakos turi daugelis genų.
- Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis: Taikomi įvairiose srityse, įskaitant psichikos sveikatą.
Slapukų Naudojimas Psichologiniuose Testuose Internete
Slapukai (angl. Cookies) - tai maži tekstiniai failai, kuriuos interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Psichologinių testų internete atveju, slapukai gali būti naudojami įvairiais tikslais:
- Funkcionalumas: Slapukai gali būti naudojami prisiminti Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes.
- Prisijungimo duomenys: Slapukai gali būti naudojami tam, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
- Analizė: Slapukai gali būti naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine.
- Reklama: Slapukai gali būti naudojami sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
- Sutikimo registravimas: Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Duomenys, surinkti naudojant slapukus, dažniausiai naudojami analizei iki trejų metų. Slapukų galiojimo laikas priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.