Kasmet skrydis lėktuvu tampa pasirinkimu net 3 milijardams žmonių visame pasaulyje, o aviacijos industrijoje dirba apie 58 milijonus darbuotojų. Pirmasis skrydis lėktuvu dažnai kelia nerimą dėl galimų sveikatos problemų - nuo galvos svaigimo iki raumenų sustingimo. Skrydis didelės įtakos žmogaus sveikatai nedaro, tačiau kiekviena rimtesnė liga gali sugadinti atostogas dar net nepasiekus jūsų kelionės tikslo.
Ilgo skrydžio metu mūsų organizmas susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais: kraujotakos sutrikimais, skysčių balanso pokyčiais ir paros ritmo sutrikimu.
Dehidratacija
Pirmiausia - sausumo pojūtis. Ar kada nors išlipę iš ilgo skrydžio jautėtės kaip išdžiūvusi mumija? Tai tikriausiai ženklas, kad jums trūksta skysčių. Šis pojūtis pasireiškia todėl, kad pačiame lėktuve yra labai mažai drėgmės.
Lėktuve oro drėgmės lygis svyruoja tarp 10-20%, kai įprastai žmogui komfortiška aplinka yra 30-60% drėgmės. Aplink cirkuliuojantis oras yra kur kas sausesnis nei gražioje ir šiltoje vietoje, į kurią greičiausiai skrendate, nes jis paimtas iš lauko oro, kuris dideliame aukštyje yra labai sausas. Dėl to gali išsausėti oda, lūpos, nosis ir akys, skelbia portalas „IFL Science“.
Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracijos duomenimis, per 8 valandų skrydį netenkama vos apie 150 mililitrų skysčių. Be to, galite dehidratuoti apskritai, jei negeriate pakankamai vandens arba vartojate gėrimus, kurie verčia daugiau šlapintis, pavyzdžiui, alkoholį ir kofeino turinčius gėrimus.
Tai gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį ir galvos skausmą, o tai nėra ideali situacija, kai išlipę iš lėktuvo atsiduriate ryškioje saulėje ir svilinančiame karštyje. Norint išvengti dehidratacijos, rekomenduojama kas valandą išgerti apie 236 ml vandens.
Kaip išvengti dehidratacijos?
Kad nesijaustumėte kaip razina, laikykitės senų hidratacijos patarimų - gerkite daug skysčių, ypač vandens. Odai ir lūpoms skirkite drėkinamųjų produktų (bent jau tiek, kiek iš tikrųjų galite įsidėti į rankinį bagažą), pavyzdžiui, kremų ir lūpų balzamų. Nosies purškalai ir akių lašiukai gali padėti išvengti jų išsausėjimo ir sudirginimo, taip pat verta kontaktinius lęšius pakeisti akiniais.
Kraujo krešulių susidarymas
Dar vienas galimas šalutinis tolimų kelionių lėktuvu poveikis - kraujo krešulių susidarymas kojose, vadinamas giliųjų venų tromboze (GVT). Tačiau iš tikrųjų riziką susirgti GVT didina ne buvimas ore, o ilgalaikis nejudėjimas.
Ilgas sėdėjimas lėktuve gali sukelti venų trombozės riziką. Kai per ilgai sėdime vienoje padėtyje, kraujotaka kojų venose gali sulėtėti. Tai gali padidinti kraujo krešulio susidarymo tikimybę. Vienoje apžvalgoje nustatyta, kad kuo ilgesnis skrydis, tuo didesnė tikimybė, kad taip nutiks.
Nors apskritai tikimybė, kad susidarys kraujo krešulys, yra nedidelė, tačiau neseniai atlikta operacija ar gimęs kūdikis, nėštumas, pakaitinė hormonų terapija ar kontraceptikai, kurių sudėtyje yra estrogenų, ir kraujo krešulių atsiradimas šeimoje taip pat gali padidinti riziką.
Pavojus kyla ilgesnėse nei 4 val. kelionėse. Pasak vaistininkės, nėščiosioms apskritai reikėtų vengti ilgesnių nei 3-4 val. skrydžių ir prieš kiekvieną kelionę pasitarti su gydytoju.
Kaip išvengti kraujo krešulių susidarymo?
Paprasčiausias dalykas, kurį žmogus gali padaryti, kad tokioje situacijoje išvengtų kraujo krešulių susidarymo, yra judėti: atsistoti ir kuo daugiau vaikščioti po lėktuvą ir įsitikinti, kad yra pakankamai vietos kojoms, kad būtų galima keisti sėdėjimo padėtį. Yra net pratimų, kuriuos galite atlikti ir kurie padės net ir sėdint, pavyzdžiui, lenkti ir ištiesti kulkšnis.
Žmonėms, kurie turi padidėjusią kraujo krešulių susidarymo riziką, sveikatos priežiūros specialistai taip pat gali rekomenduoti kompresines kojines, kurios padeda pagerinti kraujotaką.
Jei krešulys susidaro, jis dažnai gali išnykti savaime, o jūs net nesuprasite, kad jis ten buvo. Štai keletas pagrindinių įspėjamųjų požymių, į kuriuos galite atkreipti dėmesį po skrydžio:
- Kojos, kulkšnies ar blauzdos patinimas
- Raudona ar pakitusios spalvos oda
- Oda, kurią liečiant jaučiasi toje vietoje padidėjusi šiluma
Jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Organizmo paros ritmo sutrikimas (Jet lag)
Šis simptomas pasireiškia po tolimojo skrydžio, o ne jo metu, tačiau, kadangi jis gali būti labai baisus, jį tikrai verta paminėti - tai organizmo paros ritmo sutrikimas.
Kuo ilgesnį laiką praleidžiate lėktuve, tuo didesnė tikimybė, kad kirsite kelias laiko juostas. Kai nusileidžiate, jūsų kūno vidinis laikrodis (cirkadinis ritmas), nustatytas pagal pradinę laiko juostą, ir laiko juosta, kurioje atsidūrėte, nesutampa.
Ši būsena gali sukelti klasikinius organizmo paros ritmo sutrikimo simptomus:
- Sutrikusį miegą
- Išsekimą dienos metu
- Skrandžio problemas
- Atminties sutrikimus
- Dėmesio koncentracijos sutrikimus
Norint sumažinti laiko juostų keitimo poveikį, patartina pradėti ruoštis dar prieš skrydį. Savaitę iki kelionės rekomenduojama palaipsniui koreguoti miego režimą, atsižvelgiant į būsimos kelionės laiko juostą.
Kaip sumažinti organizmo paros ritmo sutrikimo sukeltą diskomfortą?
Nors organizmo paros ritmo sutrikimas yra laikinas, tikrai norėtumėte pirmąsias atostogų dienas būtent dėl jo praleisti lovoje ir jaustis blogai. Visiškai išvengti jo neįmanoma, tačiau yra bent keli dalykai, kuriuos galima padaryti, kad ši būsena nebūtų tokia intensyvi.
Ilgesnėse kelionėse dažnai rekomenduojama kelias dienas prieš išvykstant leisti organizmui prisitaikyti prie naujos laiko juostos. Tai reiškia, kad jei keliaujate į vakarus, eikite miegoti bent valandą vėliau nei įprastai, o jei į rytus - bent valandą anksčiau.
Jei nusileidus lėktuvui bus naktis, gali būti naudinga pabandyti miegoti lėktuve. Tačiau jei lėktuvas atskris dieną, geriausia išlikti budriems, o tai padaryti galima strategiškai mankštinantis.
Kai pagaliau nueisite miegoti, nepamirškite įsijungti žadintuvo - tai nėra tai, ką norėtųsi daryti per atostogas, tačiau tai padės išvengti per ilgo miegojimo, dėl kurio problema gali dar labiau paaštrėti.
Fizinis aktyvumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį kovojant su jet lag. Rytinis pasivaikščiojimas ar lengva mankšta gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujos laiko juostos.
Kitos rekomendacijos
Šiuolaikinės technologijos gali ženkliai pagerinti kelionės lėktuvu patirtį. Svarbu tinkamai pasiruošti elektroninius prietaisus skrydžiui. Išoriniai įkrovikliai (power bank) ir elektroninės cigaretės gali būti gabenamos tik rankiniame bagaže. Prietaisų, kurių galingumas viršija 160 Wh, į lėktuvą įsinešti negalima.
Daugelis šiuolaikinių lėktuvų turi integruotas pramogų sistemas. Kiekvienas keleivis turi individualų ekraną, įmontuotą priešais esančios sėdynės atloše. Be to, kai kurie lėktuvai siūlo WiFi ryšį, leidžiantį naudotis internetu skrydžio metu.
Skirtingoms keliautojų grupėms reikia individualaus požiūrio į skrydžio planavimą ir pasiruošimą. Visų pirma, keliaujant su vaikais svarbu iš anksto pasirūpinti tinkama sėdima vieta lėktuve. Taip pat svarbu žinoti, kad prieš skrydį vaikams nerekomenduojama duoti sunkaus ir riebaus maisto, nes tai gali sukelti pykinimą.
Vyresnio amžiaus keleiviams ypatingai svarbu pasirūpinti sveikatos aspektais. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad keliaujant su medicininėmis sąlygomis, svarbu turėti visus reikalingus dokumentus ir vaistus rankiniame bagaže.
Verslo keliautojai dažniausiai ieško efektyvumo ir produktyvumo. Be to, verslo keliautojai gali derinti skirtingų tipų keliones, pavyzdžiui, laisvalaikio ir verslo.
Tinkamas bagažo organizavimas yra vienas svarbiausių žingsnių ruošiantis skrydžiui lėktuvu. Visų pirma, rankinio bagažo dydis negali viršyti nustatytų išmatavimų - 55x40x20 cm, o svoris turi būti ne didesnis nei 8 kg. Tačiau ilgam skrydžiui reikia ne tik būtiniausių daiktų. Svarbu pasirūpinti ir komforto priemonėmis. Rekomenduojama pasiimti kaklo pagalvėlę, ausų kištukus ir miego kaukę.
Skysčiai turi būti supakuoti į permatomą, užspaudžiamą maišelį, kurio bendra talpa neviršija 1 litro. Elektroninių prietaisų pakavimas reikalauja ypatingo dėmesio. Ličio baterijos ir išoriniai įkrovikliai (power bank) gali būti gabenami tik rankiniame bagaže.
Registruotame bagaže nerekomenduojama vežti vertingų elektroninių prietaisų, nes oro linijos neprisiima atsakomybės už jų sugadinimą.
| Problema | Simptomai | Prevencija |
|---|---|---|
| Dehidratacija | Sausumo pojūtis, galvos skausmas, nuovargis | Gerti daug vandens, naudoti drėkinamuosius produktus |
| Kraujo krešuliai | Kojų patinimas, skausmas, odos spalvos pokyčiai | Judėti, daryti pratimus, dėvėti kompresines kojines |
| Paros ritmo sutrikimas | Mieguistumas, nuovargis, skrandžio problemos | Palaipsniui keisti miego režimą, mankštintis |
Taigi, pirmasis skrydis lėktuvu gali kelti nemažai klausimų ir nerimo, tačiau tinkamas pasiruošimas užtikrina patogią ir malonią kelionę. Visų pirma, svarbu pasirūpinti savo sveikata - reguliariai judėti, gerti pakankamai vandens ir tinkamai valdyti laiko juostų keitimo poveikį.
O jaučiant diskomfortą ar įtampą kūne po kelionės, galima pasilepinti atpalaiduojančiu masažu. Šiuolaikinės technologijos ir naudingos programėlės gali ženkliai pagerinti kelionės patirtį, todėl verta iš anksto atsisiųsti reikalingas aplikacijas ir pasiruošti elektroninius prietaisus.
Galiausiai, kruopštus bagažo organizavimas ir tinkamas daiktų pasirinkimas padės išvengti nemalonių staigmenų oro uoste ir užtikrins sklandžią kelionę.