Lietuvos Vyriausybė, siekdama užtikrinti šalies gerovę ir stabilumą, kelia sau ambicingus tikslus įvairiose srityse. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius Vyriausybės prioritetus, pradedant ekonomikos augimu ir baigiant užsienio politika.
Ekonomikos Augimas ir Investicijos
Vyriausybė siekia skatinti nacionalinio verslo plėtrą visoje Lietuvoje, gerinti šalies investicinį klimatą. Taip pat planuojama sumažinti administracinę bei teisinio reguliavimo naštą tiek gyventojams, tiek vietos ir užsienio verslams bei laikinai stabdyti akcizo kurui didinimą.
Paskirtoji Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad bus sukurti finansiniai ir teisiniai instrumentai, kurie padės Lietuvos pramonei atnaujinti savo gamybos potencialą ir pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų bei paslaugų kūrimo. Gerins žaliojo koridoriaus stambiems gamybiniams projektams sąlygas, priartindami jas prie gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų. Taip pat, bus sukurta kvalifikuotų aukštųjų technologijų specialistų pritraukimo strategija, skatinant grįžti Lietuvos piliečius iš užsienio ir pritraukti užsienio talentus.
Vilniaus universiteto (VU) ekonomikos docentas daktaras Algirdas Bartkus teigia, kad valdžios institucijų procesų efektyvinimas gali neatsverti planuojamų mokestinių pakeitimų, kurie turi potencialą atbaidyti užsienio ir vietinius investuotojus. A. Bartkus teigia, kad ypač neigiamą signalą verslui siųstų pelno mokesčio didinimas.
Pasak jo, jei didiname viešojo sektoriaus darbo efektyvumą, tada nebelieka jokio poreikio didinti mokesčius. „17 proc. standartinis pelno mokesčio tarifas, kurį veikiausiai turėsime nuo kitų metų - ne toks jau ir didelis. Tiesa, jei pažiūrėsime į paskutinių metų dinamiką, pelno mokestis pernai didėjo nuo 15 iki 16 proc., šiais metais bus padidintas dar vienu procentu. Tai investuotojams parodo, kad šalis savo finansines problemas planuoja spręsti vis labiau apmokestindama verslą, o jie nuspręs pasirinkti valstybę, kur mokestinė aplinka - stabilesnė“, - sako ekspertas.
Biurokratizmo Mažinimas
A. Bartkus nemato, kaip viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas yra suderinamas su premjero ir prezidento kalbomis apie naujos Regionų ministerijos steigimą. Vienu metu kalbėti apie biurokratizmo mažinimą ir Regionų ministerijos steigimą yra kažkoks nesusipratimas, kadangi naujos institucijos atsiradimas tą viešojo sektoriaus efektyvumą dar labiau sumažins. Premjero žodžiai ir Vyriausybės darbai išsiskiria - vienas apie vieną, kitas apie kitą“, - tikina ekonomistas.
Verslo bendruomenės įsteigtos Efektyvios valstybės komisijos (EVK) pirmininkas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tuo metu teigia, kad verslas ir gyventojai su daugiausia biurokratinių problemų susiduria, kai kreipiasi į valstybę dėl leidimų gavimo ir darbų derinimo žemės ir teritorijų planavimo klausimais.
Anot LVK bei Lietuvos draudikų asociacijos vadovo, biurokratizmas Lietuvoje yra problema, tačiau jis pastebi institucijų norą veikti greitai ir šią problemą spręsti. Kaip dar vieną pozityvų veiklos efektyvinimo pavyzdį verslo atstovas įvardijo Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Čia ministras Vladislavas Kondratovičius pristatė planą, kurio dalis - trumpinti laiką, per kurį institucija pateikia atsakymus į užklausas.
Visgi VU Ekonomikos ir verslo administravimo docentas A. Bartkus mano, kad biurokratizmas nėra didžiausia Lietuvos problema. Jo teigimu, svarbiau yra didinti šalies finansinius išteklius, o tai reikštų spartinti ekonomiką.
Seimas 2025 m. biudžete patvirtino beveik 17,98 mlrd. eurų sieksiančias valstybės pajamas ir daugiau kaip 23,1 mlrd. eurų išlaidas. Siekdama mažinti administracinę naštą verslui, Vyriausybė dar vasarį įsteigė specialią komisiją.
Požiūris: Vieno žmogaus biurokratinė kelionė siekiant įgyti Lietuvos pilietybę pagal kilmę
Socialinė Politika
Vyriausybė numato mažinti mokestinę naštą vaikus auginančioms šeimoms, sudaryti galimybę abiem tėvams dirbti, užtikrinant tinkamą nemokamą priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose ir aktyvų laisvalaikį vaikams. Planuojama skatinti įvairesnes vaikų priežiūros formas, įtraukiant nevyriausybines organizacijas.
Taip pat sieks didinti paramą mažas pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems asmenims aprūpinant juos būstu, užtikrins tikslinę paramą jaunoms šeimoms ir socialinio būsto prieinamumą. Be to, dvidešimtoji Vyriausybė įsipareigoja užtikrinti viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, mažinti skurdą ir pajamų nelygybę; spartinti pensijų indeksavimą; skatinti amžėjančiai visuomenei palankią „sidabrinę“ ekonomiką.
Numatys teisės normas, kurios apsaugotų darbuotojus nuo bet kokios diskriminacijos darbo santykiuose. Stiprins Trišalės tarybos institutą, kolektyvinius darbo santykius, darbuotojų teises, suteikiant didesnę galią profesinėms sąjungoms derėtis dėl teisių, geresnių darbo sąlygų ir atlygio užtikrinimo. Didins socialinę ir finansinę pagalbą sunkiai sergantiems žmonėms, peržiūrės negalios nustatymo mechanizmą, mažins biurokratinę naštą ir užtikrins pakankamą kompleksinę pagalbą žmonėms su negalia.
Švietimas ir Mokslas
Vyriausybė įsipareigoja sureguliuoti nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklą, taikydama joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms. Mažinant mokytojų trūkumą, numatoma kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas. Į profesinio mokymo programų planavimą numatoma įtraukti darbdavius ir kitus socialinius partnerius, bus skatinamos pameistrystės programos.
Bus peržiūrėti klasių mokinių skaičiaus reikalavimus regionų mokyklose, paliekant finansavimą, siekiant išsaugoti regionų ir tautinių bendrijų mokyklas. Skatins ir rems lituanistikos ir baltistikos akademinius centrus užsienyje bei vaikų integraciją į Lietuvos švietimo sistemą. Skirs dėmesio studentų socialiniams poreikiams, turintiems negalią ar specialiųjų poreikių studentams, bendrabučių plėtrai, stipendijoms ir paskolų grąžinimo sąlygoms.
Sveikatos Apsauga
Vyriausybės planuose - didinti valstybės įnašą į privalomojo sveikatos draudimo fondą; stabdyti sveikatos paslaugų privatizavimo procesą, užtikrinti deramą jų teikimą regionuose; mažinti eiles sveikatos įstaigose; plėsti telemedicinos paslaugas; didinti konkurencingumą vaistų rinkoje ir riboti nesąžiningą vaistų kainų didinimą; gerinti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų socialines garantijas.
Išsaugos sveikatos priežiūros tinklą ir paslaugas regionuose bei ženkliai didins darbo užmokestį slaugytojams. Formuos į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, ją grįsime lygiateisiškumo, prieinamumo laiku bei kokybės principais. Užtikrins, kad privačios gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, be papildomų priemokų teiktų ir visuomenei būtinas paslaugas, kai jų visa apimtimi negali suteikti viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Bus siekiama tobulinti pavėžėjimo į sveikatos įstaigas paslaugų sistemą; naikinti regionų netolygumus; gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą; parengti regionų medikų trūkumo mažinimo programą, užtikrinti studentų socialinius poreikius ir jaunųjų specialistų motyvaciją dirbti visoje Lietuvoje.
Energetika ir Transportas
Gerinant kelių būklę visoje Lietuvoje bus skubiai ieškoma lėšų įsteigto Kelių fondo finansavimui užtikrinti. Numatoma skirti didesnį dėmesį per gyvenvietes einančių žvyrkelių asfaltavimui. Kelių priežiūros ir plėtros lėšos vietinės ir valstybinės reikšmės keliams bus perskirstomos tolygiai.
Naujoji Vyriausybė planuoja stabdyti „Lietuvos pašto“ paslaugų privatizavimą, plėsti tarpmiestinių autobusų ir geležinkelio maršrutų tinklą. Prioritetu laikys karinio mobilumo ir dvejopos paskirties (karinėms ir civilinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektų plėtojimą ir įgyvendinimą. Užtikrins kelio „Via Baltica“ projekto spartų įgyvendinimą. Užtikrins regionuose gyvenančių žmonių bazinius susisiekimo poreikius, praktiškai įgalins pažeidžiamus ir vienišus žmones, neturinčius automobilio, pasiekti jiems būtinas paslaugas.
Įgyvendinant investavimą į tvarią energetiką bus siekiama konkurencingos šildymo kainos visiems; vykdoma spartesnė senų daugiabučių namų renovacija, modernizuojamos centrinio šildymo sistemos; skatinamos investicijos į atsinaujinančią energetiką ir elektros kaupimo įrenginių plėtrą.
Dvidešimtoji Vyriausybė rems ES atsinaujinančios energetikos technologijų plėtrą, sieks, kad jau 2028 metais Lietuvoje elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių per metus būtų pagaminama daugiau nei šalyje per metus suvartojama elektros energijos.
Viešasis Saugumas ir Aplinkosauga
Įgyvendinat viešosios tvarkos stiprinimą numatoma didinti teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, investuojant į jų darbo sąlygas ir kvalifikaciją; skaidrinama viešųjų pirkimų sistema. Numatoma įkurti Viešojo saugumo kolegiją ir gerinti pareigūnų profesionalumo ir parengties lygį, nuosekliai didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį visose pareigūnų grandyse; nuosekliai stiprinti išorės sienos kontrolę ir apsaugą, diegiant papildomas saugumo priemones.
Vyriausybė aktyviai sieks tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo ES lygmeniu ir jų teisingo paskirstymo šalies viduje smulkių ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų naudai. Bus siūlomos inovatyvios priemonės žemės ūkio produktų perdirbimui į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, trumpinamos maisto tiekimo grandinės, sudarant kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkininkams parduoti produktus tiesiogiai galutiniams vartotojams.
Aplinkos ir jos išteklių tausojimo srityje Vyriausybės programos projekte numatoma sukurti Lietuvos miškų strategiją, diegti priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą, decentralizuoti miškotvarką, siekiant Miškų urėdijai patikėto valstybės turto efektyvaus naudojimo, didinti visuomenės įtrauktį į vertingiausių teritorijų apsaugą. Bus skatinamos investicijos į Lietuvos medienos pramonę ir biomasės energetiką, siekiant racionaliai panaudoti vietinius atsinaujinančius medienos išteklius. Bus siekiama užtikrinti gyvūnų apsaugą ir neišvengiamą atsakomybę už smurtą prieš gyvūnus.
Skatins pramonės transformaciją, įdiegiant griežtesnius anglies dioksido mažinimo reikalavimus ir remdami žiedinės ekonomikos modelius ir technologijų diegimą. Sieks, kad ministerijos taptų klimatui neutralios ir skatins, kad kiekviena savivaldybė turėtų aiškius klimato tikslus ir jų įgyvendinimo planus.
Visuomenė ir Užsienio Politika
Atviros, demokratinės visuomenės ir pilietinės tapatybės puoselėjimo srityje numatoma priimti kovos prieš ksenofobiją, antisemitizmą bei kovos prieš bet kokią diskriminaciją priemonių planą; didinti kultūros įtraukumą ir prieinamumą; stiprinti menininkų bendruomenes; užtikrinti tradicijų, kultūros paveldo ir etninės kultūros puoselėjimą.
Įgyvendins priemones, užtikrinančias moterų ir vyrų lygias galimybes, efektyvią kovą prieš smurtą artimoje aplinkoje. Užtikrins veiksmingą peticijų ir įstatymų iniciatyvos teisės realizavimą; žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą visuomeninio transliuotojo veikloje.
Stiprinant regionus ir savivaldą bus siekiama projektams, įgyvendinamiems ES lėšomis, mažinti savivaldybių prisidėjimo intensyvumą iki 40 proc. Planuojama pakeisti teisinį reglamentavimą taip, kad savivaldybių iš ILTE pasiskolintos lėšos prisidėjimui prie ES projektų įgyvendinimo nebūtų įskaičiuojamos į skolos rodiklius. Numatoma užbaigti žemės grąžinimo procesą Vilniuje ir kituose miestuose.
Vykdant aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką Vyriausybė įsipareigoja užtikrinti tvirtą paramą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją, integracijos kelyje į ES ir NATO. Bus siekiama išlaikyti Rusijos ir Baltarusijos tarptautinę izoliaciją ir užtikrinti atsakomybę už tarptautinės teisės pažeidimus.
Numatoma plėsti bendradarbiavimą su NATO ir strateginiais partneriais: JAV, Lenkija, Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalimis, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis. Vyriausybė sieks normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki ES valstybių lygių. Bus skatinama veiksminga Lietuvos diplomatijos, kultūrinės ir ekonominės diplomatijos plėtra, stiprinamos konsulinės paslaugos, diasporos įtrauka ir Lietuvos verslo įsitraukimas į užsienio rinkas.
tags: #kokie #gali #buti #vyriausybes #tikslai