Lietuvių kalbos skyrybos taisyklės numato atvejus, kada įterpiniai gali būti neskiriami. Remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) patvirtintomis taisyklėmis, įterpinys gali būti išskiriamas kartu su sujungiamuoju jungtuku, išskyrus ar, arba, nei, jeigu jis su įterpinius sudaro prasminę bei intonacinę vienumą.
Pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys šią taisyklę:
- Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis suimtas pabėgo, ir(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams labai nepatiko.
- Ir(,) svarbiausia - mokykla buvo ką tik susiformavusi vidurinė, vyresnėms klasėms trūko vadovėlių, biblioteka pustuštė.
- Bet(,) žinai, kunige, yra moterų, kurios dėl tų dalykų labai išgyvena.
Taigi, įterpinys skiriamas kartu su jungiamosios paskirties neturinčiu jungtuku o, pvz.:
- Tai šiandienę visuomenę vis labiau verčia žinių, o tiksliau - žinojimo visuomene.
- Turi būti numatyta lėšų tam, kad galima būtų bent trečdalį, o tikriau, pusę tų lėšų padengti valstybės kaštais.
- O kalbant apie adresus, tai reikia žinoti, kokia buvo ilgametė praktika.
Įterpiniai, einantys po tapatumą reiškiančių jungiamųjų žodžių arba, ar (arba reikšme) aiškinamosiose sakinio dalyse, gali turėti vientisą tapatumo su patikslinimu reikšmę, būti pasakomi vientisa su jungiamuoju žodžiu intonacija ir nuo jungiamojo žodžio gali būti neskiriami. Po tokio įterpinio rašomas brūkšnys arba kablelis.
Pavyzdžiai:
- Jis siejamas su daiktavardžiu, arba(,) tiksliau - su visu daiktavardiniu junginiu.
- Keliukas, arba(,) teisingiau, takas, buvo tik pėsčiomis arba raitam įveikiamas.
- Jis buvo suruoštas Amerikos draugų, ar(,) teisingiau pasakius, draugių.
Šios taisyklės remiasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba“.
Ši informacija padės geriau suprasti, kada įterpinius reikia skirti, o kada galima to nedaryti, atsižvelgiant į kontekstą ir intonaciją.
Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Jei įterpinys su jungtuku sudaro prasminę vienumą, jis gali būti neskiriamas.
- Po tapatumą reiškiančių jungiamųjų žodžių einantys įterpiniai gali būti pasakomi vientisa intonacija ir neskiriami.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius atvejus, kada įterpiniai gali būti neskiriami:
| Situacija | Pavyzdys |
|---|---|
| Įterpinys su jungtuku (išskyrus ar, arba, nei) sudaro prasminę vienumą | Ir(,) svarbiausia - mokykla buvo ką tik susiformavusi vidurinė. |
| Įterpinys po tapatumą reiškiančio jungiamojo žodžio | Jis siejamas su daiktavardžiu, arba(,) tiksliau - su visu daiktavardiniu junginiu. |
Tarpinių patikrinimų e.sistema | Lietuvių kalba ir literatūra (KANDIDATUI)
tags: #kokie #iterpiniai #gali #buti #neskiriami