Daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimas ir priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais. Vienas svarbiausių aspektų - stogo renovacija, kuriai taikomi specifiniai reikalavimai. Aptarkime, kada reikalingas statybos leidimas daugiabučio namo stogo renovacijai ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.
Statybos Leidimas ir Stogo Renovacija
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.4 punktą, statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. 12.4 papunktyje detalizuojama, kad į šią statybos rūšį patenka, be kita ko, stogo dangos ar apdailos keitimas.
Kada Reikalingas Leidimas Daugiabučio Namo Paprastajam Remontui?
Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 papunktyje detalizuota, kad leidimas atlikti daugiabučio namo paprastąjį remontą privalomas atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo remontą mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
Taigi, galima daryti išvadą, kad jei nesikeičia pastato išvaizda, tai leidimas nereikalingas. Statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai yra reikalingas.
Stogo renovacija - svarbus daugiabučio atnaujinimo etapas.
Ar Reikalingas Projektas ir Leidimas Stogo Renovacijai?
Taip, reikalingas ir projektas ir leidimas daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijai.
Energinio Naudingumo Klasės ir Modernizacija
Vis stipriau pučiant daugiabučių namų modernizacijos vėjams, atsiranda vis daugiau skirtingų nuomonių, kokios energinio naudingumo klasės reiktų siekti atliekant namo modernizavimą. Kiekviena modernizacija šiandien gali pasukti vienu iš trijų kelių ir siekti C, B arba A klasės. Tų klasių yra ir daugiau, bet įstatymu nustatyta, kad namas po modernizacijos turi atitikti ne žemesnę kaip C klasę.
Reikalavimai, kuriuos turi pasiekti modernizuojami pastatai, technine kalba surašyti statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas. Reglamentas su priedais užima 182 A4 formato puslapius, o jame yra 500 (taip, taip - penki šimtai) su trupučiu formulių! Taigi, tame reglamente surašyta kone dalis atskiro mokslo, kurio, neturint inžinerinio išsilavinimo pagrindų, suprasti nelabai ir įmanoma.
Čia susiduriame su viena svarbiausių problemų, kai siekiama modernizuoti sovietmečiu statytą pastatą iki kuo aukštesnės klasės: pastatas jau statant turėjo būti tinkamai orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu. Lietuvos sąlygomis būtina, kad kuo didesnė dalis gyvenamųjų patalpų langų būtų orientuota pietų ar pietvakarių kryptimi. Šiaurinėje pusėje turėtų atsidurti laiptinių, virtuvių langai. Taip yra todėl, kad skaičiuojant energijos sąnaudas, tampa svarbus šilumos energijos pritekėjimas dėl saulės šviesos. Jei pusė butų langų žiūri šiaurės kryptimi, šilumos pritekėjimo potencialas šaltuoju metų laiku negalės būti išnaudotas visiškai ir jį reikės kompensuoti kitomis, brangesnėmis, priemonėmis.
Daugiabučio modernizavimas gali padidinti energinį naudingumą.
Dar vienas svarbus dalykas modernizuojant daugiabutį - reiktų išspręsti nešildomo rūsio problemą. Naujai statomuose didelio energinio efektyvumo pastatuose nerekomenduojama įrengti nešildomų rūsių. O štai daugiabučiuose tokių rusių - absoliuti dauguma. Vadinasi, siekiant A klasės, tektų arba įrengti rūsio šildymo sistemą, arba apšiltinti perdangą virš rūsio. Patalpų aukštis rūsyje dar mažesnis nei butuose, o šilumos izoliacijos sluoksnis tą aukštį dar sumažintų.
Skirtingo energinio efektyvumo pastatams skiriasi ir reikalavimai atitvarų varžai. Šiluminės varžos padidinimas - bene lengviausiai išsprendžiama modernizacijos problema: belieka pastorinti šiluminės izoliacijos sluoksnį ir jau patenkinsi keliamus reikalavimus. Tačiau reikia nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija reiškia, kad keisis patalpų mikroklimatas, todėl atsiras poreikis įsirengti mechaninę vėdinimo sistemą.
A ir B klasės pastatams reikalaujama, kad metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti neviršytų norminių sąnaudų. Tai yra, 1 m2 turi tekti ne daugiau kilovatvalandžių, negu nurodyta techniniame reglamente. Šis skaičius nevienodas ir turi būti apskaičiuojamas atskirai kiekvienam pastatui priklausomai nuo jo ploto. Jei daugiabučio namo plotą priimtume lygų 2500 m2, tai skirtumas tarp A ir B klasėms taikomų reikšmių siektų apie 3 kartus.
Be aukščiau paminėtų reikalavimų, A ir B klasės pastatams keliami reikalavimai pastato sandarumo užtikrinimui. Jei B klasei tereikia skaičiavimais patikrinti, ar deklaruojamas oro pritekėjimas per langus, stoglangius, švieslangius ir duris atitinka teoriniams reikalavimams, tai A klasei turi būti atliktas specialus pastatų laidumo orui bandymas.
Siekiant A klasės, neišvengimai tenka įrengti mechaninio vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi (paprastai tariant, rekuperatoriuje oras, ištrauktas iš patalpų, pašildo tiekiamą į patalpas lauko orą). Be šios sistemos, pasiekti reikalaujamus A klasės rodiklius, naudojantis alternatyviomis priemonėmis, būtų sudėtinga. Ir čia iškyla antroji didelė problema, su kuria tektų susidurti sovietinių daugiabučių gyventojams: rekuperatoriai gali būti montuojami atskirai kiekvienam butui, vienas visai laiptinei, ar keletui butų.
Modernizuojant pastatą, neišvengiamai tektų susidurti su visos vėdinimo sistemos atnaujinimu: esamus vėdinimo kanalus išvalyti (atskirų, butuose įrengiamų rekuperatorių atveju, jų atsisakyti), įrengti ortakius. Ortakiai, išvedžiojami palubėje, užims vietos - taigi, ten, kur praeitų ortakis, reiktų susitaikyti su ~25-30 cm aukščio sumažėjimu. Blokinių namų lubų aukštis ir taip nedidelis, o ortakiai jį dar sumažintų.
Ketvirta - detaliai neaptarinėsiu langų problemos. Kad jie aukštos energinės klasės pastate turi būti šiltinimo sluoksnyje, jau senokai žinoma tiesa. Deja, realybė visai kitokia. Tiek projektuotojai, tiek rangovai susiduria su problema, jog dauguma gyventojų savo butuose jau būna pasikeitę langus, jie paprastai sumontuoti senųjų langų vietoje. Keisti langų vietą, reiškia, keisti ir pačius langus.
Taigi, niekas nedraudžia namus modernizuoti iki kuo aukštesnės klasės. Tačiau kiekvieną norą reiktų įvertinti ir šaltu protu, analizuojant teigiamus ir neigiamus modernizacijos aspektus, neužmirštant, kad kuo aukštesnės klasės siekiama, tuo mažiau patirties ir sėkmingai įgyvendintų pavyzdžių Lietuvoje turime.
Dar prieš projektavimo pradžią reiktų įvertinti, kurią energinio efektyvumo klasę realu pasiekti, ar namo padėtis ir suplanavimas leistų maksimaliai išnaudoti renovacijos priemonių potencialą, o projektavimo etape reiktų nuolat bendrauti su projekto rengėjais, teirautis apie priimtus sprendinius, savarankiškai domėtis galimomis alternatyvomis ir nuolatos sekti modernizacijos sektoriuje atsirandančias naujoves.
A Brazas apie daugiabučių namų renovaciją_2023
Parama ir Finansavimas
Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. daugiabučių namų savininkai gali pradėti teikti paraiškas renovacijos paramai gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informacinę sistemą APVIS. Paraiškos bus priimamos tęstiniu būdu iki 2025 m. spalio 1 d. arba kol baigsis paramai skirti 165 mln. eurų.
Paraiška su investicijų planu teikiama APVIS sistemoje. Jei planas patvirtinamas, butų savininkai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Skiriama parama pagal fiksuotus įkainius. Pvz., už kiekvieną naudingojo ploto kv. Patvirtinus finansavimą, prasideda darbų organizavimas.
Paraiškos vertinamos pagal pateikimo laiką ir įtraukiamos į finansuojamų projektų sąrašą, jei tenkinami reikalavimai. Po daugiabučio renovacijos būtina pasirūpinti energinio naudingumo sertifikatu, kuris patvirtina, kad pastatas atitinka keliamus energinio efektyvumo reikalavimus.
Renovacijos Iššūkiai ir Perspektyvos
Maždaug 37 tūkstančiai daugiabučių dar reikėtų renovuoti, bet žinant, kad per 17 metų pavyko renovuoti vos apie 4 tūkstančius, kyla daug klausimų dėl galimybių ne tik efektyviai pasiekti šiuos skaičius, bet ir pasiekti juos kada nors apskritai. Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui.
Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 procentų.
Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti.
Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų. Tad net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės.
Renovacija neretai yra neįdomi didiesiems rangovams, todėl ne visi jie patikimi, nemaža jų dalis labai greitai paveikiami rinkose pasitaikančių duobelių ir svyravimų. Taip pat, jei atsiranda brokas, nėra lengva tai įrodyti arba tiesiog nebėra kam tą broką taisyti. Tokia situacija kuria užburtą ratą, kai gyventojai nepasitiki arba nesupranta renovacijos proceso, todėl neskuba renovuoti savo namų, nors, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, dabartinė valstybės parama sudaro apie 40 proc.
Europos Sąjunga skiria daug dėmesio ir pinigų renovacijai, tai yra tikslas, iškeltas norint didinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvykdyti žalumo siekius, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje renovacija vyksta labai lėtai. Kalbama apie maksimalų 1 proc. renovuotų daugiabučių per metus.
Visa Europa ieško išeities, tačiau vis dažniau manoma, kad dabartinis renovacijos modelis Lietuvoje yra tiesiog atgyvenęs ir netvarus. Panašiai mąsto ir dalis miestų bei rajonų merų, dalis jų prisideda prie valstybės iniciatyvos savivaldybės lėšomis, kiti skatina rinktis bent jau mažąją renovaciją. Dauguma mini biurokratinių kliūčių mažinimą, procesų spartinimą, įkainių didinimą.
Tačiau kartu Aplinkos ministerija kalba apie ilgalaikio laikotarpio paramos mažinimą. Vadinasi, paskatos atlikti renovaciją gyventojams mažės. Jau dabar galime kalbėti, kad renovacija gyventojams atsiperka per 20-30 metų, tad daugelį jų sunku įtikinti jos nauda (didėjanti būsto vertė, gerėjanti gyvenimo kokybė, mažėjantis neapibrėžtumas dėl šildymo kainų ir kt.).
Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas, 20-25 proc. - per langus, o dar 10-20 proc. šilumos energijos iškeliauja per stogą.
Anksčiau šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė atliktos analizės rezultatus. Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas realus 1981 m. statytas tipinis penkių aukštų surenkamųjų gelžbetonio plokščių daugiabutis pastatas. Skaičiavimai rodo, kad per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų 200 tūkst. eurų, o įmokos išaugtų nežymiai.
Pasirinkus A energinio naudingumo klasę, įmoka siektų nuo 1,60 iki 1,72 euro už m2, B klasės - nuo 1,36 iki 1,44 euro už m2, o C klasės - nuo 1,32 iki 1,40 euro už m2.
Modernizuojant daugiabutį iki B energinio naudingumo klasės, išlaidos su projekto parengimu, statybos technine priežiūra bei projekto administravimu padidėtų beveik 3 proc., palyginti su C energinio naudingumo klase. Norint pasiekti A energinio naudingumo klasę palyginti su C energinio naudingumo klase - išlaidos padidėtų 23 procentais. Tačiau dėl didėjančių energijos išlaidų sutaupymų, galutinis kainos keitimasis būtų neženklus.
Į B ir A klasės priemonių paketus įtrauktas rūsio perdangos šiltinimas, taip pat paketuose skiriasi atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės pagal norminius reikalavimus. Tačiau dalis įmonių kalba, kad, daliai daugiabučių norint pasiekti A klasę, vien numatytų priemonių nepakaks ir turėsime kalbėti apie fotovoltinių elektrinių ir kitų priemonių įrengimą.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytus tikslus ir naujo 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų programoje numatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, paskelbtas kvietimas po renovacijos pasiekti A arba aukštesnę energinę klasę.
Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atliktas tipinio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) skirtingoms energinio naudingumo klasėms pasiekti alternatyvų modeliavimo, analizės ir ekspertinio vertinimo tyrimas. Ekspertų vertinimu, atnaujinus standartinį daugiabutį gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus.
Siekiant A klasės visi langai (butų ir laiptinių) ir balkonų, išorės įėjimų durys keičiami naujais, montuojant juos sienos termoizoliaciniame sluoksnyje. Dėl skirtingų šilumos laidumo reikalavimų A ir B klasių pastatų atitvaroms, jų apšiltinimui naudojamų tapačių termoizoliacinių medžiagų sluoksnio storis skiriasi - A klasės pastatuose jis bus didesnis.
Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Taigi šis dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiame mieste bus renovuojamas daugiabutis ir kokia šilumos energijos kaina bus rengiant investicijų planą - kuo mažesnė šilumos energijos kaina, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas.
Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc.
tags: #kokie #reikalavimai #renovuoti #daugiabuti