Individualios įmonės turtas santuokos metu: sutuoktinių teisės ir pareigos

Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Panagrinėkime, kaip individualios įmonės turtas yra traktuojamas santuokos metu ir kokios yra sutuoktinių teisės bei pareigos.

Bendroji jungtinė nuosavybė ir jos ypatumai

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Esant susituokus įgytas turtas tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu, kieno vardu jis įgytas. Sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Turto padalinimas

Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.

Sutuoktinių lygiateisiškumas ir sutarties laisvė

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.

Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.

Individuali įmonė ir sutuoktinių atsakomybė

Yra tik dvi neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų rūšys, kurių dalyviai atsako už juridinio asmens prievoles - ūkinės bendrijos ir individualios įmonės. Jų dalyvių atsakomybė yra subsidiari. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai nepakanka bendrijos ar individualios įmonės turto, pagal ūkinio subjekto prievoles atsako dalyviai.

Individualių įmonių įstatymas ir sutuoktinių civilinę atsakomybę reglamentuojančios šeimos teisės normos tiesiogiai nereglamentuoja sutuoktinio atsakomybės už kito sutuoktinio įmonės prievoles, todėl, sprendžiant dėl individualios įmonės savininko sutuoktinio atsakomybės pagal individualios įmonės prievoles, taikytinos ir prievolių teisės normos, reglamentuojančios prievolių atsiradimą ir rūšis.

Individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes aptartose šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta.

Šeimos verslas

O kaip šeimos versle ar ūkininko ūkyje? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ūkinės bendrijos ar individualios įmonės dalyvio sutuoktinis kartu su kitu sutuoktiniu gali atsakyti už šios įmonės prievoles subsidiariai tik kai įmonė yra šeimos verslas. Kai šeimos verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, o abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja šeimos versle, jų veikla gali būti kvalifikuojama kaip jungtinė veikla, kurios tikslas - bendromis lėšomis ir darbu vykdyti verslą.

Taigi buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti kreditorius, siekiantis gauti reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad įmonės dalyvio sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio įmonės kaip šeimos versle, tai sutuoktinis neprivalo atsakyti pagal kito sutuoktinio įmonės prievoles.

Jei šeimos verslo faktas įrodytas, laikoma, kad sutuoktinių prievolė yra solidari. Vis tik įmonės atžvilgiu ši solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš juridinio asmens (ūkinės bendrijos ar individualios įmonės) turto, jo nesant ar nepakankant - iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant - iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto.

Jeigu prievolės nepripažįstamos bendromis, galima išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, nustačius atsakingo sutuoktinio turto dalį jame, bei asmeninio atsakingo sutuoktinio turto. Jeigu atsakingo sutuoktinio asmeninės prievolės buvo vykdomos iš bendro turto, atsakingas sutuoktinis turi kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Įmonės steigimas santuokos metu

Jei įmonę įsteigė sudarę santuoką sutuoktiniai, ji priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat kaip iš tokios įmonės gautos pajamos.

Kai įmonę (ūkį, verslą) po santuokos sudarymo įsteigė vienas sutuoktinis, turtas, skirtas tokiai įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu ar kitais santuokos pasibaigimo atvejais). Tas pats pasakytina ir apie įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamas, - jos bus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Išimtis - lėšos, būtinos asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui) funkcionuoti (ar asmeniniam verslui gyvuoti).

3.91 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir verslui, kuris, nors ir pradėtas susituokus iš bendrų lėšų, yra susijęs tik su sutuoktinio asmeniu ar kuriuo gali užsiimti tik vienas sutuoktinis, pavyzdžiui, advokato praktika. Tokia įmonė (verslas, ūkis) asmeninės nuosavybės teise priklausys ją įsteigusiam ar verslą pradėjusiam sutuoktiniui.

Turtas įgytas iki santuokos ir jo įtaka

Nėra naujiena pasakyti, kad iki santuokos turėtas turtas lieka asmens asmenine nuosavybe ir po santuokos sudarymo. Bet ar šis teiginys reiškia, kad apsaugotos ir iki santuokos turėtos įmonės, vystančios verslą, akcijos nuo įtraukimo į skiriantis dalintino turto balansą? Ir kam tada sudaromos vedybų sutartys, kuriose papildomai aptariamas iki santuokos turėtų įmonių akcijų nuosavybės klausimas?

Bendra taisyklė, įtvirtinta Civiliniame kodekse (CK 3.89 str.), yra ta, kad asmenine nuosavybe laikomas turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau svarbu, kad iš tokio asmenine nuosavybe valdomo turto santuokos metu gautos pajamos, vaisiai jau yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Tas pats yra taikoma ir iš įmonės ar kitokio verslo gaunamoms pajamoms, vaisiams (CK 3.88 str. 1 d. 1, 4 p.).

Taigi, jeigu vedybinėje sutartyje bus įtvirtinta tik bendra nuostata, kad asmenine nuosavybe išlieka turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau nebus detalizuojama ir sutuoktinių susitarta, kaip skirstomos ir kam tenka pajamos (vaisiai), gautos iš tokio turto, bus laikoma, kad tos pajamos ar vaisiai jau yra bendri. Pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų akcijų teikiama grąža (dividendai), įgyto buto, žemės ar kito turto nuomos pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos bendromis abiejų sutuoktinių.

Tačiau ne tik išmokėtos ir reinvestuotos lėšos tampa bendrąja nuosavybe. Pagal Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. Netgi jei šis pelnas nepanaudojamas dividendams išmokėti, o skiriamas įstatiniam kapitalui didinti, situacijos tai nekeičia. Jeigu yra didinamas bendrovės, kurios akcininku sutuoktinis tapo iki santuokos sudarymo, įstatinis kapitalas bendrovės nepaskirstytu pelnu (tiek išleidžiant naujas akcijas ar didinant akcijos nominalią vertę), sukauptu esant santuokoje, tai naujai įgytos akcijos, akcijos vertės padidėjimas bus pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Teismų praktikoje tokių bylų buvo ir, teismų vertinimu, pajamos iš nepaskirstyto pelno gali būti gautos ne tik iš dividendų, bet ir iš išleidžiamų naujų akcijų ar padidintos turimų akcijų vertės, taigi naujai įgytos akcijos ar padidėjusi jų vertė buvo pripažinta bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Reikia pažymėti, kad tai taikoma ne tik akcinėms bendrovėms, bet ir kitų formų verslams.

Teismų praktikoje nusprendžiant dėl vieno iš sutuoktinių iki santuokos sukurtos įmonės (verslo) vertės prieaugio santuokos metu dydžio nustatymo, nurodoma, kad turėtų būti retrospektyviai įvertinta verslo vertė, nustatant ją santuokos sudarymo dieną ir santuokos nutraukimo metu.

Vedybų sutartis: kaip apsaugoti turtą?

Kas gali padėti suvaldyti nurodytas rizikas? Vedybų sutartyje nepakanka nurodyti, kad turtas (akcijos ir kt.), įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, nes, kaip aptarta, toks nurodymas nėra pakankamas, nes nėra išsprendžiamas turto vertės padidėjimo, iš turto gautų pajamų priskyrimo / padalijimo klausimas.

Siekiant nukrypti nuo taisyklės, kad santuokos metu iš asmeninio turto gautos pajamos, vaisiai yra bendri, vedybų sutartyje turėtų būti aiškiai numatyta, kad po santuokos sudarymo ne tik turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine nuosavybe, bet ir jo duodamos pajamos, vaisiai ir padidėjusi verslo vertė yra laikomi sutuoktinio asmenine nuosavybe.

Apibendrinant, individualios įmonės turtas santuokos metu yra kompleksiškas klausimas, reikalaujantis atidaus įvertinimo ir teisingo teisinio reguliavimo. Tinkamai sudaryta vedybų sutartis gali padėti apsaugoti asmeninį turtą ir išvengti ginčų ateityje.

tags: #individualios #imones #turtas #sutuoktinis