Planuojant statyti malkinę savo sklype, svarbu žinoti ne tik jos paskirtį ir dizainą, bet ir teisinius reikalavimus, ypač atstumą nuo sklypo ribos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie įstatymai ir nuostatai reglamentuoja malkinės statybą Lietuvoje, kokie atstumai yra būtini, ir kaip išvengti galimų konfliktų su kaimynais.
Atstumai Nuo Sklypo Ribos
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d., sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Šie atstumai yra būtini, kad malkinė nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui, pavyzdžiui, neužstotų saulės ar kitaip nepažeistų jo interesų.
Svarbu! Minimalus atstumas nuo pastato iki sklypo ribos turi būti 3 metrai, kitu atveju reikalingas kaimyno notariškai patvirtintas sutikimas. Be to, būtina įvertinti, ar yra išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų (minimum 6 metrai, jei pastatai pirmos ugniaatsparumo klasės).
Kada Reikalingas Kaimyno Sutikimas?
Gretimų sklypų savininkų (valdytojų) sutikimas privalomas norint statyti statinį mažesniu nei reglamentuota atstumu iki sklypo ribos. Toks pat reikalavimas galioja ir rekonstruojant statinį.
Jei norite statyti malkinę arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos, jums reikės raštiško kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Šis sutikimas turi būti patvirtintas notariškai.
Pavyzdys iš praktikos: Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Telšių Ąžuolyno gatvės gyventoja, kuri piktinosi, kad kaimynas stato malkinę per arti jos sklypo. Nors kaimynas teigė, kad statybos vykdomos teisėtai, VTPSI nustatė, kad naujo pastato pamatai betonuojami arčiau nei trys metrai iki sklypo ribos, dėl to statytojas privalėjo gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą.
Statybos Leidimas: Kada Jo Reikia?
Ūkinį pastatą, dar kitaip vadinamą sandėliuku, galime rasti praktiškai kiekviename tiek sodo, tiek gyvenamojo namo sklype. Nepaisant to, kad sandėliuką dažniausiai įsivaizduojame kaip mažai reikšmės sklype turintį statinį, jam, lygiai taip pat kaip ir kitiems statiniams, gali būti reikalingas sandėliuko statybos leidimas.
Jei sklypas, kuriame planuojate statyti ūkinį pastatą, yra kaimo vietovėje ir nepriklauso į kultūros paveldą įtrauktai teritorijai, statybos leidimas sandėliukui šiame sklype nebus reikalingas tuo atveju, jei pagal plotą sandėliuką bus galima priskirti nesudėtingų statinių grupei - jo plotas neviršys 80 m2, o aukštis bus ne didesnis nei 8,5 m.
Svarbu! Net jei statybos leidimas nereikalingas, ūkiniam pastatui taikomi tam tikri reikalavimai. Statant tokį pastatą privalu išlaikyti reglamentuotą atstumą - sandėliukas negali būti statomas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Reikalavimai Statinio Aukščiui
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m.
Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Sandeliukas su grindim 6m2 ( 3×2 m) Akcija
Gyventojų Nusiskundimai ir VTPSI Rolė
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Dažniausiai vykdant statybas privačioje valdoje VTPSI Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pagal gyventojų skundus nustato pažeidimus dėl pastatų bendrasavininkų atliekamų bendro naudojimo objektų remonto darbų, pažeistų sklypo ribų ar neišlaikytų atstumų iki sklypo ribos.
Jei manote, kad kaimynas pažeidžia statybos reikalavimus, galite kreiptis į VTPSI su skundu. Inspekcija atliks tyrimą ir, nustačius pažeidimus, imsis priemonių.
Kaip Statyti Malkinę Teisėtai ir Be Rūpesčių?
Norint statyti malkinę teisėtai ir be rūpesčių, rekomenduojama:
- Pasidomėti galiojančiais įstatymais ir nuostatais dėl statybos atstumų ir leidimų.
- Jei reikia, gauti raštišką kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
- Laikytis visų statybos reikalavimų ir standartų.
Atstumų apibendrinimas
| Sklypo pusė | Minimalus atstumas | Pastabos |
|---|---|---|
| Šiaurinė (tarp 315° ir 45°) | 3 m | Galima sumažinti iki 1 m su kaimyno sutikimu |
| Rytinė (tarp 45° ir 135°) | 2 m | Galima sumažinti iki 1 m su kaimyno sutikimu |
| Vakarinė (tarp 225° ir 315°) | 2 m | Galima sumažinti iki 1 m su kaimyno sutikimu |
| Pietinė (tarp 135° ir 225°) | 1 m |
Anot teisininkės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Tam, kad tokių ginčų nekiltų, reikia remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis. „Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo“, - teigia teisininkė. Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti.
„Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduoju detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių“, - pataria moteris.
„Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų. Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių“, - paaiškina K. Jonaitienė.
„Kadangi tavo šiaurinė pusė kaimynui bus pietinė, ir jeigu tu pastatai aukštą tvorą, kenčia kaimyno augalai, jis iš pietinės pusės negauna šviesos, kyla visokių kitokių nesklandumų“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
„Jeigu sodinami medžiai ir krūmai, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami vieno metro atstumu iš visų pusių. Aukštesni, nuo dviejų iki trijų metrų, turi būti sodinami dviejų metrų atstumu, o jeigu medžiai yra virš trijų metrų, tai šiaurinėje pusėje - atstumas penki metrai nuo sklypo ribos, visose kitose - trijų metrų atstumu“, - aiškina teisininkė.
„Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos“, - teigia K. Jonaitienė.
„Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti“, - LNK vidurdienio žiniose kalba K. Jonaitienė.
„Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats“, - teigia pašnekovė.
Anot advokatų kontoros ALIANT vyriausiosios teisininkės, ginčų kaimynystėje kyla įvairių. Juos, teisininkės teigimu, būtų galima skirstyti į dvi grupes. Vieni ginčai dažniausiai kyla dėl kaimynų nesikalbėjimo ir priimant sprendimus savarankiškai ar tam tikrus veiksmus vykdant savo kaimynų teritorijoje. Kita kategorija - netikėčiausi nutikimai.
„Yra netgi tokių bylų - statant stoginę, ji turi būti atitraukta trijų metrų atstumu, ir kaimynai nusprendė, kad buvo atitraukta 2,98 metro, tad kreipėsi į teismą“, - patirtimi dalinasi K. Jonaitienė.
Anot pašnekovės, svarbiausia - kalbėtis su kaimynais, tartis, turėti raštiškus ir kuo detalesnius sutarimus, kad tokių ginčų pavyktų išvengti.
„Kartais būna, kad susitaria - statysim tvorą. Pastato ir tada kaimynas sako, kad ne tokios tikėjosi. Arba tiesiog kaimynų santykiai dėl ko nors kito subjūra ir ta tvora tampa priežastis suvesti sąskaitas. Tai jeigu yra galimybė, siūlau prie susitarimo pridėti tvoros eskizą, jį patvirtinti parašu, kad susipažinote, numatyti, kokia ta tvora bus: ar surenkamas pamatas, koks aukštis, iš kokių medžiagų, kokios spalvos, jog nebūtų galimybės kilti ginčams, o jeigu jų kils, liksite laimėtojas“, - pataria teisininkė.