Kiek žodžių turėtų būti įžangoje: patarimai ir rekomendacijos

Įžanga - pirmoji pastraipa, kurioje dėstoma, kodėl rašomas tekstas, iškeliama pagrindinė mintis, užmezgama intriga. Iš tinkamai sukurtos įžangos aišku, ko tikėtis iš kuriamo pranešimo; gera įžanga turi užmegzti intrigą: iškelti klausimus arba atskleisti problemą taip, kad sužadintų adresato smalsumą. Įžangoje labai tinka supažindinti su temos kontekstu, paaiškinti, kodėl imtasi nagrinėti šią temą. Svarbiausia įžangoje išskirti esminius temos klausimus, atskleisti ir suformuluoti problemą.

Įžangos struktūra ir turinys

Įžanga turėtų būti vienos pastraipos. Jei tema tokia sudėtinga, kad galima ją suskaidyti į kelias potemes, įžanginę pastraipą pravartu išplėsti (iki kelių pastraipų) arba suteikti jai sudėtingesnę struktūrą. Rašyti įžangą turėtų padėti atsakymai į šiuos klausimus:

• Kas yra prasmingiausia, svarbiausia mano temoje?
• Kodėl pasirinkta tema įdomi?
• Kaip ja sudominti adresatą?

Įžanginė pastraipa turėtų būti įprastos struktūros: teminis sakinys, aiškinamieji sakiniai, apibendrinamasis sakinys. Apibendrinamasis sakinys gali virsti jungiamuoju pastraipų sakiniu.

Esė rašymas: įžangos ypatumai

Nors esė laisvesnio stiliaus rašto darbas, tačiau tam tikrą jo struktūrą reiktų įsidėmėti. Pirmiausia rašoma įžanga, kurioje siekiama suintriguoti skaitytoją, keliama problema, samprotaujama, argumentai iliustruojami meniniais vaizdais ir/arba autoritetų citatomis. Plėtojama tema, kurioje vaizdžiai siekiama pagrįsti savo nuomonę. Rašomos apibendrinančios išvados.

Svarbiausia esė rašyme tinkamai išplėtoti temą. Tai nėra lengva. Ji dažniausiai plėtojama rašant kelias pastraipas. Svarbu, kad pastraipos būtų jungiamos teminiais sakiniais. Esė galima rašyti ir dėliojant argumentus „už“ ir „prieš“. Norint parašyti gerą ir įdomią esė svarbu pateikti nuomonių ir vertinimų įvairovę.

Ne ką mažiau svarbu tinkamai užbaigti esė. Darbo pabaigoje svarbu pabrėžti esmines tezes - esminę išvadą. Pabaigą galima užbaigti netikėta įžvalga, kuri dar labiau „pagyvins“ kūrinį, tačiau svarbu prisiminti, jog esė pabaigoje negalima nusakyti naujos minties, negalima jos pabaigti per greitai.

Kiek laisvės „duoti“ savo mintims? Kokia turėtų būti apimtis?

Rašant esė gali kilti klausimas, kiek laisvės „duoti“ savo mintims? Kokia turėtų būti apimtis? Šio rašto darbo apimtis gali svyruoti nuo visai trumpos iki 2000 žodžių ar dar ilgesnės. Tačiau svarbu prisiminti, kad svarbus ne žodžių skaičius, o esė turinys ir minčių dėstymas, tad nereikalingų, „tuščių“ sakinių rekomenduojama atsisakyti.

Parašius esė svarbu ją perskaityti kelis kartus ir pasitikrinti ar pavyko pasiekti tikslą, ar tinkamai pavyko išdėstyti argumentus. Kritiškai vertinkite turinį - ar pakanka medžiagos, ar tinkamai nurodytos citatos. Patikrinkite ar darbo struktūra atitinka esė tipą, ar kalbos stilius yra tinkamas. Atsakykite sau į klausimus: ar pavyko pasakyti tai, ką planavote, ką, galbūt, darytumėte kitaip, jei rašytumėte dar kartą?

Įžangos rašymo patarimai

Kilus viešai diskusija socialiniuose tinkluose apie įžangos rašymą, norime pasidalinti savo patirtimi. Įžanga - viena svarbiausių teksto dalių, nuo kurios priklauso, ar tekstas bus skaitomas toliau, ar ne.

1. Pavadinimas ir įžanga papildo vienas kitą. Tai labai sena taktika - pavadinime užduodate klausimą, o jį atsakote iš karto įžangoje.
2. Itin trumpas pavadinimas. Lietuvoje toks būdas irgi yra taikomas, bet pavadinimai dažniausiai būna iš 2-3 žodžių.
3. 5 K. Penki K reiškia 5 klausimus, į kuriuos pateikiami atsakymai. Tai klasikinės žurnalistikos pavyzdys, kai įžanga pateikia visą esminę informaciją - Kas? Ką padarė/Kas nutiko? Kur? Kada? Kodėl?
4. Citata. Dar vienas gana klasikinis atvejis, kai vietoj įžangos pateikiama konkreti citata iš pokalbio su pašnekovu.
5. Statistinė informacija. Įžangoje galima paminėti tam tikrą statistinę informaciją, kuria taip pat galima manipuliuoti, kaip ir iš konteksto ištraukta citata. Tiesa, skaičiai turi būti iškalbingi, o jų pristatymas - intriguojantis.

Svarbu tai, kad šie patarimai yra universalūs. Tai reiškia, kad jais gali pasinaudoti ne tik profesionalūs žurnalistai, bet ir pradedantys rašytojai arba iš viso ne rašytojai, bet tie, kurie nori paruošti gerą turinį savo įmonei.

Samprotavimo rašinio įžangos kūrimas

Minimalus reikalavimas

Įžanga būtinai turi pranešti, apie ką bus kalbama ir supažindinti su tema.

„Normalus“ reikalavimas

Įžangoje derėtų apibrėžti temos sąvokas, t.y. parodyti, kaip supranti, kas yra, pvz., tolerancija, menas, laisvė ir pan. Priešingu atveju gali atsitikti taip, kaip tame posakyje: vienas apie vyną, o kitas apie kaimyną - neradus apibrėžimo, kiekvienas skaitytojas tekstą supras savaip, o jūsų supratimas gali gerokai skirtis nuo to, ką autorius norėjo pasakyti. Rezultatas - sutrikęs skaitytojas.

Aukštesnio lygio reikalavimas

Įžangoje turi išryškėti problema, kurią svarstysite dėstyme. Tai labai svarbu.

Praktiniai patarimai

• Pirmas įžangos sakinys: Neatkartokite juo temos.
• Antras įžangos sakinys: Kiekvienos tautos atstovai turi savitą kultūrą, pasaulėžiūrą, įsitikinimus, jiems būdinga skirtinga tautinė tapatybė.
• Ketvirtas ir penktas sakiniai: Pats laikas keliauti prie pagrindinės rašinio minties.
• Paskutinis įžangos sakinys: Paskutinis įžangos sakinys - tai sakinys-tiltas su dėstymu. Negalima įžangoje kalbėti apie viena, o pirmoje dėstymo pastraipoje jau visai apie ką kita.

Pavyzdys

Unikali, gilias tradicijas turinti kultūra būdinga ir lietuvių tautai. Taigi turime suformuluoti siejamąjį sakinį. Šiuo metu vykstant globalizacijos procesams labai svarbu išsaugoti savo tautinę tapatybę ir neištirpti kitų tautų kultūroje. Šis sakinys skirtingoms tautoms. Kiekvienos tautos atstovai turi savitą kultūrą, pasaulėžiūrą, įsitikinimus, jiems būdinga skirtinga tautinė tapatybė. Jie gina gimtąja kalba, tęsti ir puoselėti iš protėvių perimtas tradicijas, gilintis į savo tautos istoriją, kurti unikalią, tik tai tautai būdingą kultūrą.

Pastaba: Šią įžangą sudaro 104 žodžiai. Jei orientuojatės į 400 žodžių rašinio apimtį, ji kiek per ilga.

tags: #kokio #ilgio #turi #buti #izangos