Išsilavinimo Reikalavimai Tarnybai Lietuvos Kariuomenėje

Valstybės gerovė nemaža dalimi priklauso nuo valstybinės tarnybos efektyvumo ir pajėgumo. Nuolatinis veiksmingas viešojo administravimo vykdymas ir viešųjų paslaugų teikimas užtikrinant viešąjį interesą valstybinei tarnybai kelia gana aukštus kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus.

Šiame straipsnyje aptariami išsilavinimo reikalavimai tarnybai Lietuvos kariuomenėje, atsižvelgiant į karjeros galimybes ir pokyčius, kuriuos įtakoja globalizacija ir technologijų pažanga. Straipsnyje atskleidžiama karjeros sistemos turinys, karjeros sistemos elementų analizė teoriniu aspektu ir karjeros valstybės tarnautojo ir profesinės karo tarnybos kario sąvokos.

Sėkmingai atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigę bazinius karinius mokymus ar Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujantys asmenys gali pasirinkti profesinės karo tarnybos kario karjerą. Taigi, iš esmės pasikeitė karo tarnybos organizavimas. Savanoriškumo principas sąlygoja krašto apsaugos sistemos siekius sudominti Lietuvos kariuomenę ir karo tarnyba kuo daugiau asmenų.

Narystė NATO Lietuvai tapo karinis pajėgų profesionalizavimo ir modernizavimo iššūkiu. Pakitusi ginkluotosios pajėgų misijos naujojoje tarptautinėje aplinkoje samprata iškėlė privalomosios karo tarnybos likimo klausimą. 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi nauja Karo prievolės įstatymo redakcija numato jaunuolius į pradinę karo tarnybą kviesti savanoriškumo pagrindais ir tik jų pritrūkus - atsitiktine tvarka pašaukti noro nepareiškusius karo prievolininkus.

Karjera, kaip tyrimo objektas

Karjera, kaip tyrimo objektas, daugiausia nagrinėjama psichologijos ir sociologijos, taip pat vadybos, ekonomikos, edukologijos mokslinėje literatūroje. Skirtingų mokslų atstovų darbai leidžia susidaryti platų ir vientisą požiūrį į šį fenomeną. Pagrindinės psichologinės karjeros teorijos yra orientuotos į individualiuosius, subjektyviuosius karjeros veiksnius. Šias teorijas vienija vidinis subjektyvus asmenybės savikūros ir saviraiškos siekis pažinimas.

Sociologų moksliniai interesai karjeros srityje sutelkiami ties statuso įgijimo faktoriais, taigi, dėmesio centre - profesinės veiklos pasirinkimo vertikalioji (prestižo) dimensija. Būtent sociologijos mokslo perspektyva karjeros tyrimuose atskleidžia, kad karjera yra socialiai sąlygota.

Bendriausia Karjeros Samprata

Bendriausia karjeros samprata kildinama iš lotynų kalbos žodžio "carraria" (išvestinis terminas iš lot. carrus - ratas, vežimas). Šis žodis reiškia kelią, judėjimą, veikimo dirvą, sritį. Karjeros ištakos yra istorinis žmogaus santykio su savo gyvenimu ir darbine veikla kaita - išaugę siekiai patenkinti ne tik žemesniuosius, bet ir aukštesniuosius poreikius, kelti ir realizuoti ne tik artimiausios ateities, bet ir vidutinės bei ilgalaikės perspektyvos tikslus, vis didesnę reikšmę teikiant savo profesinės veiklos ir gyvenimo kokybei, sėkmingumui ir pasitenkinimui.

Nuo Frank Parsons (1909) laikų, terminai "karjera", "užsiėmimas", "profesija" dažnai naudoti kaip sinonimai. Karjera įprasta sieti su aukštesniu statusu, didesne atsakomybe, prestižu. Šios pažangos ar plėtros srauto. Ilgą laiką terminas "karjera" reiškė individo darbo laiko trukmę atitinkamoje organizacijoje. Modernus požiūris į karjerą iškristalizuotas po II Pasaulinio karo.

Karjera - tai asmens užmojų, pozicijų seka per jo priešprofesinį, profesinį ir poprofesinį gyvenimą, įskaitant tokius vaidmenis kaip studentas, darbuotojas ir pensininkas kartu su profesiniais, šeimyniniais ir pilietiniais vaidmenimis. Karjera - tai žmogaus vaidmenų ir darbinės veiklos seka per visą jo gyvenimą. Šiandienos karjeros samprata yra daugiau nei visuma darbų, asmens turėtų per jo gyvenimą: tai taip pat ir tikslų siekimas, mokymasis veikti individualiai bei ambicijų patenkinimas atliekant įvairius socialinius vaidmenis.

Yra du pagrindiniai būdai apibrėžti karjerą. Vienu požiūriu karjera yra struktūrinė profesijos ir organizacijos ypatybė. Pavyzdžiui karjera gali būti kaip tam tikras darbinių pozicijų seka, kaip mobilus kelias vienoje ar keliose organizacijose. Kitu požiūriu karjera yra kaip asmens nuosavybė, kuri nepriklauso nuo profesijos ar organizacijos. Šis požiūris pripažįsta kiekvieno asmens tikslą siekti unikalios karjeros.

Šią karjeros prasmę (įgūdžiai, vertybės, poreikiai...) elementus, kurie kartu formuoja individo karjeros pagrindą. Ši samprata atspindi tradicinį požiūrį į karjerą. Ši naujesnė karjeros samprata apibrėžia asmens viso gyvenimo įvairius vaidmenis, patirtis bei išreiškia šiuolaikinį požiūrį į karjeros procesą. Kaip horizontali asmens plėtra, užtikrinanti nuolatinį asmens tobulėjimą, profesinį lankstumą ir mobilumą. Tęsiant tolesnę literatūros analizę, vertėtų apsiriboti siaurąja karjeros samprata, kurios esmė - asmens profesinės veiklos kelias organizacijoje. Karjeros teoretikų, tyrėjų ir praktikų teigimu reikšmingą įtaką karjeros sampratai ir jos charakteristikoms daro socialinės transformacijos.

Karjeros Sampratos Kaita

Šiandien kinta ir moksline literatūroje vadinamas postmoderniuoju amžiumi. Kaita, kaip esminis šiuolaikinio pasaulio bruožas, turi didelę reikšmę socialinių procesų vyksmui. Šis diapazonas: nuo pakitusio žmogaus savęs suvokimo ir mąstymo iki globalinių, politinių, ekonominių ir kitų kaitos procesų. Šie pokyčiai lemia karjeros sampratos kaitą, įtakoja karjeros sąlygas bei kontekstą.

Karjeros sampratos kaitos prielaidos tyrimuose. Šiuos visose žmonių gyvenimo srityse mokslininkai įvardija globalizaciją. Globalizaciją apibūdina kaip sudėtingą, nevienareikšmiškai vertinamą procesą, kuriam būdingas dvilypumas ir prieštaros. Šios prieštaros apibūdina šiuolaikinį žmogaus karjeros kontekstą (1 lentelė). Prieštata pelnas prieš žmogaus teises yra sąlygota globalios rinkos plėtros. Ši nekontroliuojama kelia grėsmę žmonių teisėms ir interesams. Ši globalizavimo prieštara išryškina karjeros konteksto nepastovumą bei žmogaus pasirengimo kaitai būtinybę. Nesugebantiems keistis iškyla grėsmė "iškristi" iš globalaus vystymosi proceso, likti karjeros galimybėms nuošalyje. Nacionalinių sienų nykimas iškelia prieštatą padalinimas (lygybė) prieš augantį netolygumą. Ši prieštata sąlygoja pasirengimo veikti pasaulinėje darbo rinkoje būtinybę.

Šias karjeros galimybes. Prieštata globalus saugumas / globali grėsmė žmonijai atskleidžia didėjantį finansinį ir ekonominį, darbo ir pajamų, kultūrinį, ekologinį, asmens nesaugumą. Šiuolaikinis technologijų plėtros kontekstas išryškina prieštatą apjungimas / atskirtis, kuri žmogaus karjeros požiūriu pabrėžia gebėjimo naudotis šiuolaikinėmis technologijomis reikalingumą. Šios karjeros galimybes įgalindamas nuolatiniam atsinaujinimui, kuris būtinas šiuolaikinei karjerai plėtoti. Technologinis šuolis sąlygoja laiko ir erdvės suspaudimo dimensiją, kuri komunikaciją pavertė akimirka, atstumą padarė nereikšmingu, o laiką - viena svarbiausių prekių žemėje. Laiko ir erdvės suspaudimas išryškina žmogaus kritinio mąstymo, įsigilinimo, atsakomybės, savirefleksijos būtinybę.

Šios technologijos kuria naujas darbo vietas ir karjeros galimybes darbuotojams turintiems tinkamą įgūdžių derinį ir kartu mažina senų "žemesnio technologijų laipsnio" darbų paklausą.

Vykstantys globalizacijos procesai veikia organizacijas, kurių transformacijos ir restruktūrizavimas savo ruožtu turi įtakos karjeros sampratos kaitai. Pagal ankstesnę sutartį už darbo saugumo jausmą darbuotojas atsilygindavo lojalumu, pagal naująją - iš darbuotojo reikalaujama lankstumo, atlikti darbo užduotis ir suinteresuotumo nuolat mokytis ir plėtoti įgūdžius.

1 lentelė. Šiuolaikinio žmogaus karjeros konteksto prieštaros

tags: #kokio #issilavinimo #reikia #butu #kad #galetum