Šių dienų Lietuvos ekonomikos būklė yra sudėtingoje situacijoje ir tikrai nėra tokia, kuri užtikrintų aukštą pragyvenimo lygį ar pagrindinių makroekonomikos rodiklių gerėjimą. Kiekviena pelno siekianti įmonė, norinti vystyti pelningą veiklą bei išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, labai didelį dėmesį turi skirti savo finansinei būklei. Be finansų neįmanoma vystyti jokios veiklos.
Todėl labai svarbus yra firmos veiklos analizavimas, įvairių finansinių rezultatų vertinimas. Įvertinta esama įmonės veikla, naudojantis informaciniais šaltiniais. Darbe verslas pateikiamas kaip sistema, įvertinta įmonės verslo aplinka ir galimybės. Rašant referatą remtasi teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonės veiklos sritį.
Įmonės finansinė atskaitomybė - tai svarbiausias reglamentuotas informacijos šaltinis, kuriuo remiantis galima įvertinti įmonės finansinę būklę, jos veiklos rezultatus, gaunamus pinigų srautus ir kitus aspektus. Įmonių finansinių ataskaitų analizė - tai svarbus įrankis, kurį turi išmanyti kiekvienas verslu, rinkomis bei investavimu besidomintis žmogus. Gali atrodyti, kad įmonių finansinės atskaitomybės analizė yra gana sudėtingas procesas, reikalaujantis daug specifinių žinių ir išmanymo.
Tačiau šiose ataskaitose esantys duomenys leidžia objektyviai įvertinti įmonių veiklos tendencijas, skolų lygį, turto struktūros pokyčius, perspektyvas bei daugelį kitų svarbių aspektų. Svarbu pažymėti, kad įmonių finansinėse ataskaitose yra pateikiama praėjusių laikotarpių veiklos informacija ir praeities rezultatai negali garantuoti tokių pačių veiklos rezultatų ateityje.
Finansinės ataskaitos (finansinė atskaitomybė) - tai pagal galiojančius apskaitos standartus parengti standartizuotos formos įmonės ar įstaigos dokumentai, apibūdinantys jos finansinę būklę tam tikram laikotarpiui. Šiomis ataskaitomis siekiama patenkinti poreikį gauti tikslią ir teisingą informaciją apie organizacijos finansinę būklę, joje vykstantį piniginių lėšų judėjimą bei veiklos rezultatus. Visos verslo organizacijos turi rengti vienokios ar kitokios formos finansinės atskaitomybės dokumentus.
Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro tarpusavyje susijusios skirtingų formų ataskaitos, kuriose tos pačios įmonėje įvykusios ūkinės operacijos ar įvykiai yra pateikiami skirtingais pjūviais. Čia svarbu suprasti, kad nuo konkrečios finansinės ataskaitos formos, priklauso ir joje pateikiamos informacijos sudėtis bei nagrinėjami įmonės veiklos aspektai.
Ataskaitų sąrašas nėra trumpas, tačiau išsigąsti nereikėtų, kadangi konkreti įmonė turi sudaryti tik vienos rūšies balansą ar pelno (nuostolių) ataskaitą. Nors finansinės atskaitomybės dokumentus privaloma rengti visoms įmonėms, labai svarbu atminti, kad finansinės ataskaitos gali būti ne tik metinės.
Jeigu įmonės išleisti vertybiniai popieriai yra kotiruojami biržoje, tuomet jos privalo teikti ir tarpines (ketvirtines ar pusmetines, priklauso nuo biržos sąrašo ir reikalavimų) finansines ataskaitas. Paprastai metinių finansinių ataskaitų laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, bet tai nėra būtina.
Galiausiai, įmonės finansinė atskaitomybė gali būti konsoliduota arba nekonsoliduota. Jeigu įmonė turi dukterinių bendrovių, tuomet privaloma teikti konsoliduotas ataskaitas, kuriose atspindėtų visos grupės veikla. Praktikoje yra audituojamos tik metinės finansinės ataskaitos. Įmonės dažniausiai pasirenka auditorius pagal savo poreikius. Jeigu įmonė nesiekia didinti savo reputacijos, tuomet dažniausiai pasirenkami pigesni ir lankstesni audito paslaugų teikėjai. Kita vertus, biržoje kotiruojamoms įmonėms auditoriaus parinkimas turi atitikti griežtesnius standartus.
Įmonės veiklos vertinimas yra atliekamas analizuojant jos finansinę atskaitomybę. Siekiant išsamiai įvertinti įmonės veiklą, svarbu ne tik išnagrinėti finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją, bet ir suprasti, kaip šios ataskaitos buvo parengtos. Kitaip sakant, svarbu žinoti, kokia informacija yra pateikta kiekvienoje ataskaitoje ir kaip ji atspindėta.
Pagrindinės finansinės ataskaitos
Įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir pinigų srautų ataskaita yra trys pagrindinės finansinės ataskaitos, kurios naudojamos įmonės finansinei būklei įvertinti.
Įmonės balansas - tai finansinė ataskaita, atspindinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Balansas suteikia aiškų momentinį vaizdą apie įmonės finansinę padėtį ir stabilumą. Jei įmonės turtas viršija jos įsipareigojimus, tai dažnai rodo, kad įmonei sekasi gerai.
Visas pelnas, kurį įmonė generuoja ir kuris nėra išmokamas kaip dividendai akcininkams, lieka įmonės viduje. Šis nepaskirstytas pelnas, padidina akcininkų nuosavybės dalį įmonėje. Priešingu atveju, kuomet įmonė patiria nuostolius, akcininkų nuosavybės dalis mažėja.
Pelno nuostolių ataskaita - tai finansinė ataskaita, detaliai atspindinti įmonės pajamas, sąnaudas ir kitus veiklos rezultatus per tam tikrą ataskaitinį periodą. Pagal šioje ataskaitoje pateikiamą informaciją yra atliekamas grynojo pelno, pelno iki mokesčių, pelno vienai akcijai ir kitų įmonės rinkos vertės finansinių rodiklių skaičiavimas. Iš esmės, ši finansinė ataskaita atskleidžia priežastis, dėl kurių įmonės akcijų kaina didėja arba mažėja.
Pinigų srautų ataskaita - tai finansinė ataskaita, kurioje parodomos faktinės įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu. Iš pirmo žvilgsnio, pinigų srautų ataskaita yra labai panaši į aukščiau aprašytą pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau tarp jų yra esminis skirtumas - pinigų srautų ataskaitoje yra atvaizduojamas faktiškai gautas pelnas ir patirtos išlaidos.
Kitaip sakant, pagal verslo apskaitos standartus, įmonės gautos pajamos ir patirtos išlaidos apskaitoje fiksuojamos tada, kai yra patiriamos, o ne tada, kai faktiškai sumokami pinigai. Kadangi pinigų srautų ataskaita parodo, kiek grynųjų pinigų įmonė uždirbo bei išleido, ji yra labai svarbus informacijos šaltinis investuotojams. Juk kartais pasitaiko atvejų, kuomet net atrodytų pelningai dirbančios įmonės, kažkodėl pradeda susidurti su finansiniais iššūkiais, privedančiais jas prie bankroto.
Praktikoje yra nemažai pavyzdžiui, kai sėkmingai savo produkcija prekiaujančios įmonės atsidurdavo padėtyje, kuomet negalėdavo sumokėti atlyginimų net savo darbuotojams, nes įmonės klientai su ja laiku neatsiskaitydavo.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita - tai įmonės finansinė ataskaita, kurioje yra pateikiami duomenys apie per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį įvykusius įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus. Kitaip sakant, ši ataskaita teikia informaciją apie tai, kaip keitėsi įmonės savininkų grynasis turtas.
Aiškinamasis raštas - tai neatsiejama finansinių ataskaitų rinkinio dalis, kuri papildo ir paaiškina kitose įmonės ataskaitose pateiktą informaciją.
Pagrindiniai įmonės finansinės analizės tikslai yra susiję su potencialios investicinės grąžos ir su tuo susijusios rizikos nustatymu. Atidžiai išnagrinėjus įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitų duomenis, investuotojas gali susidaryti objektyvią nuomonę apie aktyvo vertę, galimą grąžą bei susijusias rizikas.
Daugelis investuotojų daugiausia dėmesio skiria balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitoms. Kadangi šias ataskaitas rengia visos įmonės ir jose esanti informacija paprastai yra labai tiksli ir išsami, jos puikiai atspindi svarbiausius įmonės veiklos niuansus. Tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Paprastai mažiausiai analizuojama yra nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kadangi ji teikia informaciją, tik apie labai specifinius ir konkrečius klausimus.
Biržoje kotiruojamų Lietuviškų įmonių finansines ataskaitas lengvai surasite tiek pačių įmonių, tiek akcijų biržos internetiniuose puslapiuose. Jei įmonė nėra įrašyta į akcijų biržos sąrašą, tuomet jos finansines ataskaitas, nors ir su nedideliu vėlavimu, galima gauti Registrų centre arba įsigyti iš specializuotų paslaugų teikėjo, tokio kaip "CreditInfo". Užsienio įmonių finansines ataskaitas taip pat galima gauti per šiuos paslaugų teikėjus, tačiau jos kainuos žymiai brangiau nei Lietuviškų įmonių ataskaitos.
1. Įmonė - uždaroji akcinė bendrovė (UAB). Tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso aakcininkams, priimantiems svarbiausius nuosavybės disponavimo sprendimus, tačiau neatsakantiems savo turtu už įmonės skolas. Įmonėje yra trys akcininkai. Akcijų paketo pasidalijimas: 64 proc. priklauso vienam akcininkui, 19 proc. - kitam ir 16 proc.
Įmonė įkurta 22000 metais Anykščių mieste. 2001 metais įmonė padidino savo turimas patalpas ir priėmė tris naujus darbininkus, t.y. trys papildomi keltuvai. Išplėtus patalpas vienu metu galima aptarnauti penkis automobilius. Įmonės tikslas - siekti pelno, sukurti naujas darbo vietas vykdant įstatymų nedraudžiamą ūkinę-komercinę veiklą. Įmonės direktorius yra įmonės savininkas ir turi 64 proc. įmonės akcijų.
Daugumos įmonės darbuotojų išsilavinimas yra aukštesnysis. Įmonė nėra didelė, tačiau vykdydama savo veiklą didelį dėmesį skiria marketingo tikslų pasiekimui. Pagrindinis įmonės tikslas - suteikti paslaugą, kuri tenkintų vartotoją, jo poreikius ir garantuotų įmonei pelną.
2. Įmonės finansinis stabilumas ir gera finansinė būklė yra svarbiausia įmonės finansinės veiklos charakteristika rinkos sąlygomis. Įmonė finansiškai stabili, moki, ji turi privalumą prieš kitas įmones pritraukiant verslo vystymui būtinas lėšas, pasirenkant tiekėjus ir kvalifikuotus darbuotojus. Kad įmonė sėkmingai vystytų savo veiklą, sistemiškai atliekama finansų analizė, t.y. objektyviai vertinama finansinė informacija.
Tinkamas informacijos vertinimas padės priimti naudingus sprendimus. Įmonės finansinis vertinimas padeda suvokti vykstančius procesus įmonėje ir priimti optimalius sprendimus ateities veiklos plėtrai užtikrinti. Įmonės finansinė analizė yra susijusi su prognozavimu, apskaita, kontrole ir planavimu, t.y. Finansinės analizės šaltiniai yra medžiaga, kuri reikalinga įmonės veiklai analizuoti.
Įmonės apskaita turi didžiausią įtaką analizės kokybei, nes apskaita - tai analizės metodas, sukurtas kuo tiksliau atspindėti kai kuriuos tikrovės aspektus ir yra svarbiausias finansinės analizės šaltinis. Įmonėje apskaita tinkamai organizuojama, tvarkoma vadovaujantis standartais, nuostatais, norminiais aktais ir profesiniais apskaitos organizacijų reikalavimais, kad atliktų jai priskirtinas funkcijas.
Atliekant analizę rodikliai lyginami su įmonės kelių laikotarpių duomenimis, šakos duomenimis, kad būtų įvertinta ir planuojama įmonės tolimesnė veikla, t.y. apskaitos kokybė lemia ir įmonės veiklos planavimą bei prognozavimą, kurių pagrindinis tikslas yra įvardinti būsimus poreikius ir bandyti paveikti ateities įvykius, išnaudojant palankias įmonei galimybes ir išvengiant nepageidaujamų įmonės veiklai aplinkybių. Įmonėje finansinė analizė priskiriama kontrolės procesui.
Kontrolė apima daug įvairių procesų, t.y. ne tik faktiniai duomenys lyginami su planiniais ar prognoziniais duomenimis, eliminuoja nukrypimus nuo plane numatytų dydžių, siekiant įmonės užsibrėžtų tikslų. Įmonės finansinė analizė, kaip tyrimo ir ūkinių procesų vertinimo sistema, ne tik atlieka kontrolės funkciją. Pirmiausia nustatomi kiek ūkiniai procesai buvo veiksmingi. Įmonėje atliekama finansinė analizė yra planavimo ir kontrolės tarpusavio sąryšio laidas. Tai dar labiau padidina jos reikšmę įmonės valdymui.
Finansinė analizė svarbi ne tik įmonės veiklai, bet ir kitiems įmonės veikla suinteresuotiems asmenims: kreditoriams ir potencialiems savininkams. Kreditoriai prieš suteikdami paskolą, turi įsitikinti, kad jų suteiktos lėšos bus grąžintos ir dėl to jie nepatirs nuostolių.
Finansinės analizės šaltiniai
Finansinės analizės šaltiniai grupuojami į vidinius ir išorinius. Prie vidinių įmonės informacijos šaltinių priskiriami visi duomenys, kurie gaunami įmonės viduje, prie išorinių informacijos šaltinių - visi tie duomenys, kurie gaunami už įmonės ribų ir kuriuos pateikia kitos institucijos.
Analizės išvadoms pateikti reikia įvairios ir išsamios informacijos, charakterizuojančios aplinką, kurioje veikia įmonė ir vidinės informacijos. Pagrindinis finansinės analizės šaltinis yra įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, kurie sudaro apie 75 proc. analizėje naudojamos informacijos, todėl buhalterinė apskaita pripažįstama informaciniu pagrindu vertinant įmonės veiklą.
1. Svarbiausias finansinės atskaitomybės paketo dokumentas yra balansas - detalus įmonės turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo komponentų tam tikrai datai įvardijimas. Balansą visada sudaro dvi dalys. Pirmojoje iš jų nurodoma įmonės turto sudėtis ir pasiskirstymas, t.y. tai, kuo faktiškai disponuoja įmonė balanso sudarymo dieną. rodo turto formavimo, t.y. Įsipareigojimai rodo, kiek yra gauta (paskolinta) kapitalo iš šalies.
2. Pelno ataskaitoje pateikiami svarbiausieji įmonės finansiniai rezultatai - pajamos ir sąnaudos per tam tikrą laikotarpį.
„X“ įmonės pinigų srautų ataskaita paaiškina jos balanso pakitimus, lyginant tam tikro periodo pabaigą su jos pradžia. „X“ įmonės pelno (nuostolio).
Veiklos pelnas ir grynasis pelnas
Veiklos pelnas parodo įmonės įprastinės veiklos rezultatą per ataskaitinį laikotarpį, t.y. skirtumą tarp visų su įmonės įprastine veikla susijusių pajamų bei sąnaudų, patirtų tas pajamas uždirbant. Grynasis pelnas (nuostolis) geriausiai atspindi įmonės darbo efektyvumą, bet absoliutus įmonės pelno dydis neparodo, kaip panaudojami darbo, materialiniai ištekliai, kapitalas. Tai atspindi įmonės pelningumo rodikliai, o ypač kapitalo pelningumas bei jo pakitimai.
Finansinių ataskaitų analizė
Prieš atliekant įmonės analizę įsitinkinama ar pasirinktos ataskaitos yra suderintos metodiniu bei struktūriniu požiūriu. Visi rodikliai sugrupuojami į dvi grupes: vidinius ir išorinius. Vidiniams įmonės rodikliams priskiriami tie, kurių apskaičiuojamieji elementai, t.y. skaitikliai ir vardikliai, gali būti apskaičiuojami paimant duomenis iš įmonės finansinių ataskaitų.
Ūkinės operacijos įmonėje vykdomos didinant pardavimus, esant toms pačioms sąnaudoms, arba mažinant sąnaudas, tenkančias tai pačiai pardavimų apimčiai. Tolygus veiksnių poveikis tiek skaitikliui, tiek ir vardikliui yra vienas iš santykinių rodiklių privalumų. Santykinių rodiklių naudojimas įmonėje eliminuoja absoliutinių rodiklių trūkumus.
Pavyzdžiui, 2200ų metų „X“ įmonės veiklos sąnaudų 124256 Lt ir parduotų prekių bei paslaugų savikainos 204177 Lt augimas rodo, kad jas reikia mažinti, kai jos yra sąlygojamos pardavimų pajamų augimo 410646 Lt. Tokios klaidingos išvados nepadarysime jeigu apskaičiuosime santykinį rodiklį.
Finansiniai rodikliai
Įmonės finansiniai rodikliai - tai kokybinius rezultatus charakterizuojančios, iš ataskaitų duomenų apskaičiuotos reikšmės. Jų skaitiniai dydžiai - tai absoliutūs nuokrypiai, vidutiniai absoliutūs dydžiai ir santykiniai dydžiai. Prieš pasirenkant įmonės vertinimo santykinius rodiklius, nustatomi analizės tikslai ir įmonės vystymosi perspektyvos.
Bet kokios veiklos ir analizės atlikimo pagrindas yra konkrečių įmonės ūkinės-finansinės veiklos tikslų nustatymas. Nustatoma ar siekiama atlikti kompleksinę įmonės veiklos analizę, ar įvertinti jos pelningumą, ar sugebėjimą padengti finansinius įsipareigojimus. Įmonė siekia dešimties procentų dydžio grynojo pelningumo iš kiekvieno pardavimų lito.
Atliekant įmonės ūkinės-finansinės veiklos analizę, iš rodiklių atrinkti tie, kurie charakterizuoja nuokrypius nulėmusius veiksnius ir vyksmo tendencijas. Todėl pasirinkta tokia analizė, kuria remiantis apskaičiuojama įvairūs rodikliai ir daromos vėlesnės išvados.
Balanso analizė
Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės-finansinės veiklos balansas. Įmonės balanso analizė atliekama dinamiškai. Nustatoma struktūros pasikeitimai, konkrečių įmonės balanso, turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų, straipsnių dinamika.
Vertikalioji analizė
Vertikaliosios analizės tikslas - kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais. Atliekant įmonės vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra turto arba savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais, t.y. atliekama balanso struktūros analizė.
Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė įmonėje atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatoma tik kai kurių turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų straipsnių reikšmės.
Įmonės vertikalios balanso analizės pradžioje nustatoma ilgalaikio ir trumpalaikio turto lyginamasis svoris ir jo sudedamųjų straipsnių struktūra. Balanso aktyvas rodo, kaip buvo panaudotas turimas turtas, o pasyvas - turto šaltinius bei jo finansavimo būdus. Įmonės vertikalioji balanso analizė sudaro galimybę susipažinti su balanso struktūra.
Balansą įmonėje sudaro dvi dalys: turtas ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai. Turto dalis skaidoma į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Įmonės ilgalaikį turtą, sudaro materialus turtas: transporto priemonės, įrenginiai ir įrankiai ir kitas panašus turtas, kuris ilgą laiką naudojamas gamybai ir ūkinei veiklai ir garantuoja ilgalaikį įmonės funkcionavimą.
Trumpalaikis turtas - tai įmonės turtas, esantis nuolatinėje apyvartoje ir galiausiai virstantis pinigais: atsargos, per vienerius metus gautinos sumos, gryni pinigai ir pan.
Horizontalioji analizė
Įmonės horizontalioji balanso analizė atliekama lyginant paskutiniųjų dviejų metų duomenis. Horizontalioji analizė nustatyto turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnio laikotarpio šių elementų kitimu.
Teigiama balanso horizontalios analizės savybė yra ta, kad ji padeda geriau suvokti vadovavimo filosofiją, politiką ir motyvus, t.y. ar buvo ji sąmoninga, ar priešingai, per daugelį metų įsiėmė nepageidautinus pasikeitimus.
Pelno ir nuostolio ataskaita yra reikšmingesnė negu balansas. Finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausia domisi finansiniu rezultatu, kurį įmonė pasiekė per ataskaitinį laikotarpį. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus.
Pelningos ūkinės operacijos, atvaizduotos ataskaitoje, parodo padidėjusį įmonės nuosavą kapitalą ir kitus išteklius. Lėšos (iš investicijų) įplauks į tas įmones, kurios gauna didelį pelną, ir išplauks iš tų įmonių, kurios gauna nuostolį.
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė parodo įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje.
Horizontalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė
Lyginant įmonės ataskaitinio laikotarpio pelno ir nuostolio ataskaitos duomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis, galime daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kilimo tendencijas, t.y.
Įmonėje įvertinant finansinius koeficientus lyginama įmonės veiklos rodikliai su ankstesnių laikotarpių rodikliais ir su šakos vidutiniais rodikliais. Įmonei tai yra. svarbi priemonė, priimant įvairius valdymo sprendimus, tačiau šis palyginimo metodas susijęs su visa eile trūkumų. Ekonominės tam tikros šakos charakteristikos turi reikšmingą įtaką įmonės, priklausančios konkrečiai šakai, finansinei būklei, tačiau tai nėra pats svarbiausias kriterijus.
Įmonei noras priartinti savo įmonės būklę prie vidutinės šakos reikšmės nėra nepavojingas, t.y. statistiniai koeficientai ne vertinami kaip norma į kurią turi lygiuotis įmonė. Plačiausiai naudojami finansiniai koeficientai įmonės bendrai veiklai įvertinti yra turto pelningumas ir nuosavo kapitalo pelningumas.
Turto pelningumas skaidomas į dvi sudedamąsias dalis, turto apyvartumą ir veiklos pelningumą (veiklos pelnas/pardavimai), t.y. šis koeficientas, atsižvelgiant į jo dalių pokytį leidžia įvertinti įmonės ūkinės-finansinės veiklos efektyvumą, neatsižvelgiant į kapitalo struktūrą. Kitas turto pelningumo dėmuo - tai grynasis įmonės veiklos pelningumas.
Įmonės grynasis pelnas savo ruožtu yra skaidomas į pardavimus iš kurių atimamos visos pelno ataskaitoje įtrauktos sąnaudos, t.y. tiek sąnaudos susijusios su įmonės pagrindine veikla, tiek sąnaudos susijusios su investicine ir finansine veikla. Nuosavo kapitalo pelningumas priklauso nuo turto pelningumo ir kapitalo struktūros. Šis koeficientas atspindi taip pat visas veiklos sritis, tačiau papildomai jame yra pateiktas ir įmonės įsiskolinimo lygis, apskaičiuotas naudojantis balanso duomenimis.
Bendrasis pelningumo rodiklis parodo, kiek nuo kiekvieno pardavimų litų gaunama bendro pelno, t.y. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos apskaičiuotų pelningumo rodiklių matome, kaip įmonė pagerino ar pablogino savo veiklos rezultatus pasirinkusi investicinę politiką, paslaugų asortimentą, patrauklią kainų politiką bei kurdama savo įvaizdį.
Turto grąža parodo, ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą. Iš šio rodiklio dydžio galima spręsti, kiek grynojo pelno tenka vienam turto litui arba kiek į šį turtą įdėtų pinigų grįžta per ataskaitinį laikotarpį grynojo pelno pavidalu. Šis rodiklis yra reikšmingas ir svarbus, nes parodo ūkinės - gamybinės veiklos efektyvumą, neatsižvelgiant į įmonės finansavimo struktūrą. Pagal jį galima nustatyti, kokie veiksniai lemia turto pelningumo didėjimą arba mažėjimą.
Nuosavo kapitalo pelningumas parodo grynojo pelno sumą tenkančią vienam akcinio kapitalo litui, t.y. iš jo galima spręsti, ar pelningos yra įmonės akcininkų investicijos, ar įmonės vadovai geba pelningai naudoti jiems patikėtas lėšas.
Pinigų investavimas į atsargas sumažina pinigų sumas, skirtas trumpalaikiams įsiskolinimams apmokėti. Per mažos atsargos gali sutrikdyti normalų veiklos ciklą. Debitorinio įsiskolino apyvartumo rodiklis parodo per kiek vidutiniškai dienų įmonė padengia skolas už įsigytą produkciją, tai la...
tags: #kokioje #finansineje #analizeje #yra #nagrinejama #imones