Iki šiol tėvai, auginantys neįgalų vaiką, skundėsi vaiko negalią reglamentuojančių įstatymų netobulumu. Senajame įstatyme buvo daug neaiškumų, vienas jų - buvo reglamentuota tik vaiko iki 16 metų negalia.
Šiame straipsnyje aptariama antrinio invalidumo patvirtinimo tvarka Lietuvoje, įskaitant reikalingus dokumentus, procesus ir institucijas, atsakingas už sprendimų priėmimą.
Naujiena yra ta, kad dabar negalia suskirstyta lygiais: sunki, vidutinė ir lengva. Šie lygiai yra labiau suderinti su suaugusių invalidumu, kuris šiuo metu dar skirstomas į I, II, III grupes.
Ruošiant šį įsakymą buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 25 d. Įsakyme "Dėl ligų ir būklių, dėl kurių vaikams invalidams nustatomas invalidumo lygis (sunkios, vidutinės ir lengvos negalios) nustatymo tvarkos" yra pateiktas ligų sąrašas, kuriame išvardyti pagrindiniai kūno negalavimai.
Invalidumo lygiai ir jų apibrėžimai
Pateiksime pavyzdžius, kaip apibrėžiami sunkios ir vidutinės negalios atvejai, susiję su regėjimo sutrikimais:
- SUNKUS NEGALIA
- Visiškas ar beveik visiškas abiejų akių aklumas: geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija - 0,05 proc.
- Įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o antros akies regėjimo aštrumas su korekcija - 0,05 proc.
- VIDUTINĖ NEGALIA - vaiko būklė, kai dėl ligos, traumos, susižalojimo, įgimtų arba ankstyvoje vaikystėje įgytų sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio sumažėjusios galimybės ugdytis, dalyvauti, veikti ir jam reikia nenuolatinės kitų žmonių slaugos, priežiūros, pagalbos.
- Abiejų akių regėjimo sumažėjimas: geriau matančios akies regėjimo aštrumo su visiška korekcija sumažėjimas 0,06 - 0,1 proc.
- Įgimtas ar įgytas vienos akies nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas su korekcija 0,06 - 0,1 proc.
- Vienos akies visiškas aklumas ar jos nebuvimas, o kitos akies regėjimo aštrumas 0,3 proc.
- Visiškas arba beveik visiškas vienos akies aklumas: blogiau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija - 0,05 proc.
Pasak A. Armonavičienės: "Nuo šiol vaikams invalidumą nustato tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teikia antrinio ar tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, gydytojų konsultacinės komisijos (GKK).
Gavusi reikalingus dokumentus GKK nusprendžia, kur pacientas bus apžiūrimas ir ar apskritai reikia apžiūrėti, nes, nuo šiol invalidumo lygį galima nustatyti pagal medikų parengtus dokumentus. Kaip jau minėta, gydytojų konsultacinės komisijos nustato vaiko iki 18 metų negalią. Neįgaliam įsidarbinus ar sulaukus pilnametystės šias funkcijas perima Medicininės socialinės ekspertizės komisijos.
GKK funkcijos:
- Susipažįsta su pateiktais medicinos dokumentais.
- Sprendžia dėl vaiko apžiūros poreikio, jos vietos, prireikus rekomenduoja vaiką gydantiems gydytojams jį papildomai ištirti.
- Per 30 dienų nuo medicinos dokumentų gavimo dienos pateikia išvadą dėl invalidumo lygio nustatymo, priežasties, termino, pobūdžio ir kt.
- Priima sprendimą dėl teisės į transporto išlaidų kompensavimą.
- Nustačiusi invalidumo lygį, užpildo Vaiko invalidumo pažymą (forma Nr.080-1/a) (toliau - pažyma).
Už vaiko invalidumo lygio nustatymą atsako asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK. Už teisingą sprendimo priėmimą atsako GKK pirmininkas.
Vaiko negalia yra nustatoma labai įvairiems terminams. Pasak A. Armonavičienės: "GKK invalidumą gali suteikti pusei metų, vieneriems ar dvejiems metams. Jeigu matoma, kad vaiko sveikatos būklė nesikeis ir ateityje, invalidumo lygis gali būti nustatytas iki 18 metų.
Pasitaiko atvejų, kai tėvai nėra patenkinti komisijų sprendimu. Tuomet derėtų per 60 dienų nuo išvados gavimo dienos pateikti prašymą peržiūrėti GKK sprendimą. Alytaus, Panevėžio, Utenos, Vilniaus apskričių gyventojai gali kreiptis į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytojų konsultacinę komisiją. Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių gyventojai turėtų kreiptis į Kauno universiteto klinikų konsultacinės poliklinikos gydytojų komisiją. Šios komisijos per 30 dienų turi pateikti galutinę išvadą.
Nuo š. m. liepos 1 d. Nuo šios datos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - NDNT), nustatydama asmens darbingumo lygį, vertins medicininius, t. y. bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal šią tvarką dėmesys bus skiriamas socialiniams faktoriams, darantiems įtaką darbingumo lygiui.
Asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti nustatant darbingumo lygį vertins NDNT specialistai jam atvykus. Atsižvelgiant į dokumentus ir pateiktą informaciją, bus įvertintos aplinkybės, susijusios su profesine veikla ir aplinkos prieinamumu (amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbo įgūdžiai, fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas) bei asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (mobilumas, pažinimas, bendravimas, savarankiškumas (savipriežiūra), kasdienė veikla).
Akių ligų profilaktika apima įvairias amžiaus grupes. Kiekvienais metais šeimos gydytojas profilaktiškai turi patikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų regėjimą. Vieną kartą per dvejus metus apsilankiusiems pas šeimos gydytoją 19-40 metų žmonėms tikrinamas regėjimo aštrumas ir akispūdis, 41-65 metų žmonėms regėjimas tikrinamas kartą per dvejus metus, akispūdis - kartą metuose, o nuo 65 metų - tikrinama kasmet.
Turėdami siuntimą, apdraustieji gali patys pasirinkti gydytoją oftalmologą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).
Rugsėjo pabaigoje buvo padidintos akinių lęšių bazinės kainos regėjimo negalią turintiems pacientams.
Akinių lęšiai gali būti kompensuojami ir vaikams, ir suaugusiems pacientams, jeigu gydytojas oftalmologas nustato, kad geriau reginčiosios akies aštrumas su visiška korekcija neviršija 0,5 regėjimo aštrumo vienetų.
Neretai ligonių kasų specialistų teiraujamasi, ar reikia pacientui mokėti už akies lęšiuką, kai atliekama akies lęšiuko keitimo operacija. Klaipėdos TLK specialistai informuoja, kad prireikus operacijos, kurios metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su ligonių kasa, jie yra apmokami PSDF lėšomis.
Mokėti papildomai gali tekti tik tais atvejais, jei pacientas savo noru pasirinks brangesnį lęšiuką, nei ligonių kasų kompensuojamasis.
Lentelė. Kai kurių ligų, lemiančių neįgalumą, lygių nustatymo procentai
| Ligos pavadinimas | Neįgalumo lygis (%) |
|---|---|
| Demencijos (F00-F03) | 35-90 |
| Protinės atsiliekančios raidos sutrikimai (F70, F71, F72, F73, F78) | 25-45 |
| Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84) | 20-45 |
| Skrandžio neturėjimas, pašalinimas | 20-90 |
| Išmatų nelaikymas | 40-70 |
| Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė | 50 |
| Dirbtinė išangė | 40 |
| Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos) | 20-80 |
| Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys) | 20-80 |
| Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą) | 90 |
| Transplantuotos kepenys/kasa | 20-40 |
| Inkstų ligos | 10-90 |
| Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kiti vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai | 15-100 |
| Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65-E68), kai KMI>40 | 80 |
| Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40-E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50-E64) | 20-60 |
| Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo (egzemos/dermatito ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones | 50-90 |
Naujoji vaikų invalidumo nustatymo tvarka dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Dar sunku pasakyti, ar ji tobula. Gal po kiek laiko teks vėl ją keisti? Į šį klausimą atsakys tik laikas.
