Atliekų rūšiavimas - tai perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Perdirbant maisto atliekas ir taikant įvairius apdorojimo būdus išgaunamos biodujos, kurios naudojamos kaip kuras transportui, šilumos ir elektros energijos gamybai. O likusi masė paverčiama derlingu kompostu, panaudojamu žemės ūkyje. Gaminant daiktus iš antrinių žaliavų mažiau teršiama aplinka.
Atliekų tvarkymo svarba atsispindi ir Europos sąjungos išleidžiamuose teisės aktuose. Pagrindiniai atliekų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai yra Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų bei 1998 priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 vienam Lietuvos gyventojui teko 483 kg komunalinių atliekų, apimančių tiek mišrias atliekas, tiek atskirai surenkamas frakcijas (popierių, stiklą, plastiką, metalus, tekstilę ir kita).
Tad norint pamatyti reikšmingą pokytį, užtenka laikytis vienos taisyklės: visas pakuotes, į kurias yra supakuoti perkami daiktai, reikia išmesti atitinkamai į popieriaus, stiklo ar plastiko konteinerį.
Pagrindinės rūšiavimo taisyklės
Pats teisingiausias būdas nepasimesti rūšiuojant atliekas, vadovautis dviejų žingsnių taisykle: pirmiausia svarbu įvertinti, ar atlieka yra pakuotė - jei taip, jai ne vieta mišrių atliekų konteineryje; tuomet reikia nuspręsti, iš ko pakuotė pagaminta ir išmesti būtent jai skirtame konteineryje.
Popieriaus konteineris
Į jį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės. Popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti.
Picų dėžės - į popieriaus konteinerį, bet tik tuo atveju, jei jos nėra suteptos riebalais. Suteptas popierius perdirbimui, deja, nėra tinkamas. Geriausia, ką galite padaryti, yra švaraus dėžės viršaus nuplėšimas, jei jis nėra suteptas riebalais. Riebaluotas popierius keliauja į įprastą buitinių atliekų konteinerį.
Į popieriaus konteinerį metamos popierinės pakuotės, kartonas, laikraščiai, žurnalai, sąsiuviniai, knygos be kietų viršelių.
Plastiko konteineris
Į jį metamos visos plastikinės pakuotės, tokios kaip buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė. Taip pat į jį metamos kombinuotos, daugiasluoksnės pakuotės - TetraPak, saldainių, traškučių ir kiti pakeliai.
Prieš metant į konteinerį PET butelius patartina juos suspausti, kad jie užimtų kuo mažiaus vietos konteineryje. Reikėtų stengtis, kad pakuotės būtų kuo švaresnės, tačiau svarbiausia, kad jose nebūtų likę skysčių.
Plastikiniai maišeliai ir saldainių popierėliai - į plastiko konteinerį. Tačiau iš tikrųjų didelė šios problemos dalis yra tai, kad tokios plastiko pakuotės apskritai nėra perdirbamos. Saldainių popieriukai (kaip, beje, ir nemažai dovanų pakavimo popieriaus) savo sudėtyje dažnai turi metalo. Plastikiniai maišeliai apskritai dažnai yra šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti.
Stiklo konteineris
Į jį metamos stiklinės pakuotės, tokios kaip buteliai, stiklainiai, taip pat stiklo pakuočių duženos bei atraižos. Pašalinamų pakuočių plauti nebūtina, nereikia nulupti ir etikečių, svarbu išpilti jose likusius skysčius.
Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių - automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis.
Į stiklo konteinerius gyventojai dažnai meta ir keramikinius indus, kurie nėra tinkami perdirbti. Taip pat konteineriuose atsiranda ir stiklinė tara su dažais, o tai sukelia dar daugiau nepatogumų. Sudužęs indas su dažais užlieja visą konteinerį ar atliekų išvežimo automobilyje jau esančias atliekas ir jos tampa nebetinkamomis perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis medžiagomis atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Kitos atliekos
Žaliosios atliekos yra sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, velėna, vaisių krituoliai ir kt.). Jas griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, šalinti sąvartynuose ar deginti sklypuose.
Klaipėdos regiono gyventojai panaudotą aliejų gali nemokamai atiduoti į KRATC didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles. Aikštelėje stovi specialus konteineris, į kurį leidžiama išmesti aliejaus atliekas, supiltas į sandarią plastikinę pakuotę.
Smulkaus remonto metu susidariusias statybines atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Šios atliekos turi būti pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Kur keliauja išrūšiuotos atliekos?
Iš atskirų popieriaus, plastiko, stiklo, mišrių komunalinių ar maisto atliekų konteinerių surinktos atliekos keliauja į perrūšiavimo įrenginius. Perdirbti tinkamos atliekos yra vežamos į perdirbimo gamyklas, kur atliekos vėl virsta gaminiais, o netinkamos panaudojamos energijai išgauti atliekas deginant.
Atskirai surinktos perdirbti tinkamos atliekos prieš perdirbimą yra dar papildomai išrūšiuojamos, atskiriant tas dalis, kurių kol kas perdirbti negalima. Šios atliekos yra šalinamos sąvartynuose arba deginamos jėgainėse.
Atliekų tvarkymas Lietuvoje
Lietuvoje statybinių ir kitų atliekų tvarkymo teisinę aplinką kuria LR Aplinkos ministerija. LR Aplinkos ministro įsakymu 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Vidutinių ir stambių įmonių statybines ir griovimo atliekas, kurios susidaro statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pagal individualias sutartis.
Gyventojų komunalinėms atliekoms surinkti pirmiausia naudojama konteinerinė sistema. Individualių namų gyventojams išduodami mišrioms atliekoms skirti konteineriai, t. p. gyventojams pageidaujant gali būti išduodami ir konteineriai žaliosioms atliekoms, stiklui, bendri konteineriai popieriui, plastikui ir metalams. Daugiabučių namų gyventojai susidarančias atliekas išmeta į antžeminius arba požeminius mišrių atliekų, popieriaus, plastiko-metalo ir stiklo konteinerius.
Nuo 2016 pradėjo veikti užstato sistema, prekybos centruose esančiuose taromatuose priimama didelė dalis gamintojų ir importuotojų paženklinamų metalinių, stiklinių ir plastikinių (PET) gėrimų pakuočių - taip didėja atskiras perdirbamų atliekų surinkimas.
Surinktos mišriosios komunalinės atliekos patenka į Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) stotis. 2013 kiekviename atliekų tvarkymo regione pradėjo veikti 11 stočių, kuriose mechaniškai atskirtà biologiškai skaidi atliekų dalis apdorojama aerobiniu būdu, o dviejose MBA stotyse Alytuje ir Utenoje - anaerobiniu būdu, išgaunant biodujas ir panaudojant jas vietoje elektrai gaminti. Proceso metu t. p. išskiriami juodieji ir spalvotieji metalai, dalis plastikų.