Popierius yra pagrindinė spausdintos reklamos gamybos medžiaga, kurioje realizuojasi dizainerio sugalvota ir vizualiai suprojektuota idėja. Popieriaus savybės priklauso nuo daugelio faktorių, svarbių tiek užsakovui, tiek reklamos gamintojui (dizaineriui, maketuotojui, leidėjui, spaudėjui). Popierius yra plona medžiaga, kuri dažniausiai gaminama iš augalinės kilmės pluoštų, tokių kaip medienos celiuliozė, šiaudai ar kitos organinės medžiagos. Popierius yra viena iš labiausiai paplitusių medžiagų pasaulyje, naudojama įvairiausiems tikslams - nuo rašymo iki pramonės reikmių. Šiuolaikinis popierius dažniausiai gaminamas iš celiuliozės, gaunamos iš medienos arba perdirbtų popieriaus gaminių.
Šiandien, kai tvarumas tampa vis svarbesniu tikslu, popierius yra viena iš labiausiai perdirbamų medžiagų. Didžioji dalis spausdinimo, pakavimo ir biuro popieriaus yra perdirbama, o perdirbtas popierius tampa nauju gaminiu. Tai leidžia sumažinti medienos sunaudojimą ir atliekų kiekį. Be to, dauguma popieriaus gamintojų dabar naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, kad sumažintų anglies dioksido išmetimą į aplinką.
Pagrindiniai aspektai, kurie svarbūs renkantis popierių yra šie:
- Popieriaus patvarumas. Storas popierius dažniausiai yra stipresnis. Tai yra svarbu, ypač jei dirbate su vandens pagrindo dažais (pvz. akvarele).
- Dažymo technika. Popieriaus storis gali paveikti tai, kaip yra absorbuojami dažai. Pavyzdžiui, storas popierius, kurio gramatūra yra didesnė, lėčiau absorbuoja dažus gali leisti paprasčiau kontroliuoti dažų paskirstymą.
- Tekstūra. Pasirinkus storesnį popierių, pavyks suteikti papildomą tekstūrą Jūsų kūriniui. Popieriaus ilgaamžiškumas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į prekės ženklą. Nuo gamintojo priklauso popieriaus kokybė, ilgaamžiškumas, atsparumas aplinkos sąlygoms.
Popieriaus Formatai
ISO 216 yra tarptautinis popieriaus formatų standartas sukurtas 1975 metais. Šį standartas apibrėžia tris formatus A, B ir C. Šį standartą naudoja visos šalys išskyrus Kanadą ir JAV.
- A tipo formatas yra dažniausiai naudojamas Europoje. Šio formato pavadinimus visi puikiai pažįstame, bet kartais sunku prisiminti dydžius. Spaudos produktų gamyboje jie taip pat dažnai naudojami. Kiekvienas produktas turi apibrėžtus savo formatus pavyzdžiui skrajutės dažniausiai būna A5 ir A6 formato, dokumentai dažniausiai spausdinami ant A4 formato, o plakatai spausdinami ant A3, A2, A1 ir A0 formatų.
- B lapas yra vienas iš tarptautinių standartinių popieriaus formatų, kuris apibrėžiamas ISO 216 standartu. Tai yra standartas, kuris apibrėžia popieriaus dydžius ir dydžių santykius. Šis formatas dažniausiai naudojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Įdomu tai, kad kiekvienas B lapo dydis yra susietas su kitais B lapų dydžiais. Tai leidžia lengvai keisti maketo dydį, paliekant tokią pačią proporciją. Pavyzdžiui, jei susumuojate du B1 lapus, gausite B0 lapą, o jei susumuojate du B2 lapus, gausite B1 lapą. B lapų formatas plačiai naudojamas techninėje grafikoje, inžineriniuose brėžiniuose ir spaudoje.
- C lapų formatas yra dar vienas tarptautinis popieriaus dydžių standartas, apibrėžtas ISO 216 standarte. C lapų formatas turi panašų santykį kaip ir B lapų formatas, tačiau jo dydžiai yra šiek tiek skirtingi. C formatas dažniausiai naudojamas vokams. C popieriaus lapų formatas dažniausiai naudojamas vokams, nes yra truputėlį didesnis už A formato lapus.
Vizitinės kortelės nepriklauso jokiam standartiniui formatui. Jos turi savo specialų dydį, kuris yra naudojamas dugalyje šalių. Norint optimizuoti gamybą, sumažinti atliekų kiekį ir supaprastinti dokumentų perdavimą turime naudoti vieną pagrindinį lapų formatą. A lapų formatas geriausiai pritaikytas dokumentams, taip pat jis yra populiariausias pasaulyje.
Patys populiariausi lapų formatai, kuriuos naudojame savo spaustuvėje yra A4, A5, A3 ir A6, taip pat dažnai, bet truputėlį rečiau naudojame A2, A1, A0 ir A7 formatus. Nepaisant jų populiarumo, dažnai pamirštame jų tikslų dydį.
Kaip atskirti popieriaus dydžius [A6, A5, A4, A3, A2, A1 ir A0]
A Serijos Popieriaus Dydžiai
A tipo formatas yra dažniausiai naudojamas Europoje. Šio formato pavadinimus visi puikiai pažįstame, bet kartais sunku prisiminti dydžius.
| Formatas | Plotis x Aukštis (mm) | Plotis x Aukštis (coliais) |
|---|---|---|
| A0 | 841 x 1189 | 33.1 x 46.8 |
| A1 | 594 x 841 | 23.4 x 33.1 |
| A2 | 420 x 594 | 16.5 x 23.4 |
| A3 | 297 x 420 | 11.7 x 16.5 |
| A4 | 210 x 297 | 8.3 x 11.7 |
| A5 | 148 x 210 | 5.8 x 8.3 |
| A6 | 105 x 148 | 4.1 x 5.8 |
| A7 | 74 x 105 | 2.9 x 4.1 |
Pagrindiniai Popieriaus Tipai
Ofsetinis Popierius
Ofsetinis popierius - tai įprastas rašomasis popierius: baltas, lygus, gerai sugeriantis dažus, neretai turintis daug užpildų ir yra mažai įklijintas. Ant ofsetinio popieriaus dažniausiai spausdinami firminiai blankai, sąskaitos faktūros, daugiatiražiai reklaminiai laiškai ar pranešimai. Tokie paruošti standartinio fono lapai patogūs spausdinant raštus ar dokumentus spausdintuvu ar juos kopijuojant. Ofsetinio popieriaus gramatūrų amplitudė yra gana plati. Praktikoje populiariausias 80g/m², 100g/m², 120g/m² ir 150g/m² ofsetinis popierius.
Kreidinis Popierius
Kreidinis popierius - taip pavadintas dėl specialių gamybos technologijų, taikomų jam pagaminti, - jo paviršius yra kreiduojamas. Tai baltas, lygus, purus (pagal sudėtį), lankstus, gerai sugeriantis dažus ir pakankamai greitai džiūstantis popierius. Kreidinis popierius būna blizgus ir matinis. Kreidinis blizgus popierius apšviestas įgauna savotišką atspindį. Matinis popierius atrodo kaip mums įprastas rašomasis popierius, baltas ir lygus, tačiau, jį palietus, pačiupinėjus, jaučiamas skirtumas. Ofsetinis atrodo šiurkštesnis, sausesnis, o kreiduotas - glotnus, tarytum slidus. Ant kreidinio popieriaus dažniausiai spausdinama reklaminė ir komercinė produkcija: skrajutės, lankstinukai, brošiūros, katalogai. Taip pat jis puikia tinka sąsiuvinių ar bloknotų viršeliams, įvairiems smulkiems reklaminiams spaudiniams (skirtukams, vėliavėlėms ir pan.) gaminti.
Ant kreidinio blizgaus popieriaus atspaustos nuotraukos atrodo ryškios, vizualiai patrauklios, „spindinčios“. Todėl, siekiant pritraukti vartotoją reklaminėmis nuotraukomis, spausdinimui patartina rinktis blizgaus paviršiaus kreiduotą popierių. Matinis labiau tinkamas reklaminiams spaudiniams, kuriuose daugiau teksto, nes blizgus paviršius, atspindėdamas šviesą, kiek apsunkina skaitymą. Kreidinis popierius tinka komercinei reklamai spausdinti, nes ant jo reklama gražiai atrodo, toks gaminys tarnauja ilgiau nei ofsetinis (ne taip greitai nečiupinėjamas). Ant blizgaus kreidinio popieriaus labiau nei ant matinio matyti liečiant palikti pirštų atspaudai.
Kreidinio popieriaus gramatūrų amplitudė taip pat gana plati , tačiau praktikoje populiariausias šis: 100g/m², 120g/m², 150 g/m², 170 g/m², 200 g/m² ir 250 g/m². Standartiniai lankstinukai ir skrajutės dažniausiai spausdinami ant 150-170 g/m² kreidinio blizgaus arba matinio popieriaus (pagal užsakovo poreikius ir pasirinktą maketą).
Žurnalinis Popierius
Žurnalinis popierius - pagal gamybos technologijas labai panašus į įprastą kreidinį. Esminis skirtumas tas, jog žurnalinis gaminamas iš plonesnio popieriaus pagrindo, ant kurio dengiamas kur kas mažesnis kreidinis sluoksnis, tačiau dėl sudėtinių cheminių medžiagų žurnalinis popierius pakankamai standus ir nepermatomas. Žurnalinis popierius - tai kreiduotas, lengvas (mažos gramatūros), itin baltas, lygus ir purus popierius, daug atsparesnis vandeniui nei ofsetinis ar įprastas kreidinis. Žurnalinis popierius būna blizgus, matinis, pusiau matinis. Dėl specialių gamybos technologijų žurnalinis popierius atrodo slidus ir traškus. Kaip ir kreidinis popierius, krintant šviesai savotiškai ją atspindį. Ant žurnalinio popieriaus dažniausiai spausdinami įvairūs žurnalai, skrajutės, didelės apimties katalogai ir kita reklaminė medžiaga.
Kai kurios žurnalinio popieriaus rūšys dėl itin gerų nepermatomumo savybių ypač tinka vadovėliams, kulinarijos knygoms, kelionių vadovams spausdinti. Ant žurnalinio popieriaus atspaustos nuotraukos atrodo itin patraukliai, tad, spausdinant reklaminių nuotraukų gausų leidinį, patartina rinktis blizgųjį žurnalinį popierių. Jei spaudinyje dominuoja tekstinė informacija - labiau tiks matinis arba pusiau matinis popierius (dėl tų pačių priežasčių, kaip ir kreidinis). Žurnalinio popieriaus gramatūrų amplitudė labai įvairi - nuo ypač plono iki standartinio kreidinio popieriaus storio. Praktikoje populiariausias 60g/m², 70g/m², 80g/m² ir 90g/m² žurnalinis popierius.
Poligrafinis Kartonas
Poligrafinis kartonas - tai ofsetinės ir skaitmeninės spaudos gaminiams naudojamas storas popierius. Priešingai nei gofruotasis kartonas, jis neturi tarpinio gofro sluoksnio. Poligrafinis kartonas yra lygus, gerai sugeriantis dažus. Gali būti vienpusio arba dvipusio kreidavimo (blizgus arba matinis), įvairių atspalvių derinių: abi pusės baltos, viena pusė balta, o kita - rusva ar pilka. Iš poligrafinio kartono dažniausiai gaminamos maistinės (ar farmacijos pramonėje naudojamos) pakuotės, standartiniai atvirukai, vizitinės kortelės, aplankai, knygų, brošiūrų minkšti viršeliai. Poligrafinio kartono gramatūrų amplitudė - gana plati, praktikoje populiariausias 200-400 g/m² vienpusio arba dvipusio kreidavimo kartonas.
Savaiminio Kopijavimo Popierius
Savaiminio kopijavimo popierius - jo ypatybes nusako pats pavadinimas: ant tokio popieriaus parašytas tekstas kopijuojamas kitame lape. Savaiminio kopijavimo popierius būna kelių (dviejų, trijų, keturių, penkių) sluoksnių. Paprastai viršutinis lapas būna baltas, kiti - spalvoti (rausvi, žalsvi, gelsvi, melsvi ir pan.). Labai ploni popieriaus sluoksniai parenkami ir suklijuojami blokeliais (lapelių skaičius parenkamas pagal poreikį) horizontalia arba vertikalia kryptimi. Šis popierius skirtas dokumentams, įvairiems blankams gaminti, sąskaitoms, krovinių važtaraščiams, kvitams spausdinti ir kopijuoti. Ant tokių paruoštų savaiminio kopijavimo blankų patogu spausdinti norimus raštus ar dokumentus, kurių kopijos parengiamos iškart. Tokius blankus galima naudoti tiek rašant ranka, tiek naudojant spausdintuvą. Savaiminio kopijavimo popierius gali būti su perforacija arba be jos. Praktikoje populiariausios šio popieriaus gramatūros - 53-65g/m².
Lipnusis Popierius
Lipnusis popierius - išsiskiria tuo, kad viena jo pusė yra (gali būti) limpanti, kita - ofsetinė arba kitokio pagrindo (PE, BOPP, PET, thermo, veltum lipdukai). Standartiniai ofsetinėje spaudoje naudojami blizgūs arba matiniai lipniojo popieriaus lapai yra maždaug 80g/m² storio, jie gali būti spausdinami tiek ofsetu, tiek skaitmena ir supjaustomi iki norimo formato. Pagaminti skaitmeniniu būdu gali būti naudojami tiek su raižyta antrąja puse, tiek su neraižyta kita klijuojama puse. Jei antroji lipniojo popieriaus pusė yra raižyta, jį lengviau nuplėšti ir priklijuoti. Lipnusis popierius plačiai naudojamas etiketėms gaminti ir siuntiniams žymėti.
Kalkinis Popierius
Kalkiniu popieriumi poligrafijoje vadinamas ne mums įprastas savaiminio kopijavimo popierius („kalkė“), o skaidrus, dažniausiai turintis atspalvį popierius, kurio paviršius yra lygus. Kalkinis popierius įprastai naudojamas spaudinių apdailai, dekoravimui (pvz., knygų aplankams) arba nestandartiniams reklaminiams gaminiams spausdinti (pvz., kvietimo įklijoms). Šios rūšies popierius yra standus, greitai lūžta, skilinėja, itin glamžus ir neatsparus žalojimui.
Kalkinio popieriaus spalvinis arsenalas yra didžiulis. Popieriaus gamintojai ir tiekėjai spausdinimui gali pasiūlyti įvairių atspalvių ir storių šios rūšies popierių, ant kurio galima spausdinti tiek ofsetu (CMYK ir metalizuotais Pantone dažais), tiek skaitmena. Kalkinis popierius reklamos gamyboje patrauklus dėl savo nestandartinės prekinės išvaizdos. Reklamos vartotoją galima nustebinti kalkiniu perlamutriniu kvietimu arba storesne raudona permatoma vizitine kortele ir pan. Toks popierius atveria plačias galimybes atsiskleisti reklamos kūrėjo ir gamintojo kūrybiškumui.
Dekoratyvinis Popierius
Dekoratyvinis, arba reljefinis, dar kitaip vadinamas faktūrinis (turintis raštą) - tai nestandartinis, neįprastų technologijų popierius. Dažniausiai tai spalvotas ir/ar raštuoto paviršiaus popierius, naudojamas leidinių apdailai, papuošimams kaip dekoratyvinė medžiaga. Taip pat įprasta ant šio popieriaus specialiomis technologijomis (folijavimu, kongrevu ir pan.) spausdinti ir gaminti puošnius firminius atvirkus, kvietimus, kitas įmonę reprezentuojančias reklamines priemones (vizitines korteles, aplankus, originalias pakuotes). Dekoratyvinio popieriaus pasirinkimas įvairus tiek gramatūrų, tiek spalviniu, tiek faktūrų atžvilgiu.
Popieriaus pasirinkimas pagal techniką
Priklausomai nuo technikos verta rinktis specialų, Jūsų poreikiams pritaikytą popierių. Pavyzdžiui, jeigu naudojate markerius, svarbu pasirūpinti mažo įgeriamumo popieriumi, o tapant su akvarele priešingai.
Taip pat galite rinktis visiškai lygios tekstūros, vidutinio grubumo arba grubios tekstūros popierių. Vidutiniškai grubios tekstūros popierių rinkitės, jeigu dirbate su akvarele, pastelėmis.
Popierius pagal sudėtį
- Popieriaus lakštai iš medvilnės. Jis pagamintas iš natūralios medvilnės skaidulų. Paprastai yra išskirtinės, grublėtos tekstūros, minkštas ir patvarus.
- Popieriaus lakštai iš celiuliozės. Tai bene dažniausiai sutinkamas variantas. Popieriaus sudėtyje - natūraliai iš medienos išgaunamas celiuliozės pluoštas. Tai plačiai pritaikomas ir pigesnis sprendimas: jis naudojamas tiek knygų leidybai, tiek įvairiems spausdiniams.
- Popieriaus lakštai iš sintetinio pluošto. Tai dažniausiai yra sintetinio audinio (pvz. PE ar PP) ir popieriaus derinys. Yra gerokai atsparesnis trynimui, mažiau bijo vandens, UV spindulių, riebalų poveikio, išsiskiria ilgaamžiškumu.
- Popierius iš akmens pluošto. Jo sudėtis dažniausiai praturtinta mineraliniais priedais ir polimerais. Toks produktas yra labai atsparus vandeniui ir aplinkos poveikiui, todėl gali būti naudojamas lauke ir kitose vietose, kur aplinkos sąlygos neleidžia naudoti tradicinio popieriaus.
Yra skirtingi popieriaus tipai, todėl svarbu pasirinkti tinkamą popierių pagal poreikius. Kuo didesnė popieriaus gramatūra tuo jis storesnis. Paprastai popieriaus gamybai naudojamas natūralus pluoštas celiuliozės pagrindu, dažniausiai gaminamas iš medienos masės (dažniausiai minkštos medienos, pavyzdžiui, kanadinės eglės).