Kaimo turizmas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, todėl svarbu aptarti darbo užmokesčio formas ir susijusius aspektus šioje srityje. Kiekviena veikla turi unikalią specifiką - ar tai būtų kaimo turizmo sodyba, ar 5 žvaigždučių viešbutis.
Paramos formos darbdaviams
Valstybė siūlo įvairias paramos formas darbdaviams, įdarbinantiems jaunus žmones. Viena iš tokių formų - dalies darbo užmokesčio kompensavimas.
Dalies darbo užmokesčio kompensavimas
Darbdaviui pageidaujant (pateikus paraišką), ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį bus kompensuojama fiksuota darbuotojo atlyginimo dalis (t. y. 23,3 proc. nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio) už pirmą kartą įsidarbinusį ir iki tol pagal darbo sutartį nedirbusį jauną asmenį nuo 16 iki 29 metų. Kitaip tariant, darbdavys darbuotojui moka nustatytą darbo užmokestį ir visas su juo susijusias įmokas, tačiau dalis išmokėtos sumos darbdaviui kompensuojama iš priemonės „Parama pirmajam darbui" lėšų.
Jei darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis viršija 492 Eur per mėnesį, kompensacija skaičiuojama pagal 492 Eur sumą.
Pirmą kartą įsidarbinusiu pagal darbo sutartį laikomas asmuo, bet kuriuo amžiaus tarpsniu nuo 16 iki 29 metų (tačiau neįskaičiuojant darbinės veiklos iki 18 metų pagal darbo sutartį, pvz., moksleivių sezoniniai darbai atostogų metu) pirmą kartą įsidarbinęs pagal darbo sutartį (t. y. iki tol nedirbęs pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje ir neturėjęs valstybės tarnautojo statuso).
Visus būtinus paramai gauti dokumentus (originalus) darbdavys turi pateikti UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), Konstitucijos pr. Paraiškos priimamos iki 2015 m.
Dalies darbo užmokesčio kompensavimas teikiamas nuo 2012 m. Toks paramos teikimas yra tęstinis procesas. Darbuotojo darbo užmokesčio dalis kompensuojama įmonėms kas ketvirtį iki antro mėnesio, einančio po ataskaitinio (kalendorinio) ketvirčio 30 dienos.
Pavyzdžiui, už 2013 m. III ketv. apskaičiuotą darbo užmokestį kompensacija projektų vykdytojams bus mokama iki 2013 m.
Subsidijos prastovų metu
Ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuoja valstybė.
Darbdavys gali pretenduoti į subsidiją darbo užmokesčiui išleidus darbuotojus į prastovas, jei jie buvo įdarbinti iki karantino.
Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui buvo paskirta ir mokama prastovų subsidija, vykdo (vykdė) darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos privalės grąžinti visą iki šio pažeidimo nustatymo dienos jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas pažeidimas.
Svarbu: užimtam asmeniui priskaičiuotas darbo užmokestis negalės būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis (netaikoma, jeigu darbo užmokestis padidėjo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto 2021 m.
Atkreipiame dėmesį, kad yra patvirtintos naujos dokumentų formos.
Dokumentai, reikalingi subsidijai gauti
-
Pirmą kartą besikreipiantys darbdaviai dėl prastovų subsidijos darbo užmokesčiui dokumentus apmokėjimui už gruodžio mėnesį turi pateikti iki 2021 sausio pabaigos.
- užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti.
- užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.
- darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiantys dokumentai (banko išrašas arba pavedimo elektronine bankininkyste kopija, patvirtinta darbdavio parašu, mokėjimo pavedimo kopija, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis, arba kasos išlaidų orderio kopija, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais).
-
Kreipiantis dėl subsidijos kitais mėnesiais (kreipiamasi iki mėnesio 15 dienos), teikiami aukščiau b, c ir d punktuose nurodyti dokumentai.
Jeigu darbuotojui prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo prastovos laikui.
Kreiptis galima pateikiant nurodytus dokumentus el. paštu į Klientų aptarnavimo skyriaus el. paštą, pasirašius elektroniniu parašu (pasirašymo pagalba) arba siunčiant paštu į artimiausią Klientų aptarnavimo skyrių, kurio teritorijoje įmonė yra registruota.
Pažymėtina, kad nepasirašyti arba netinkamai pasirašyti dokumentai bus grąžinami juos pateikusiam darbdaviui tikslinti. Kilus klausimų, kreipkitės į Klientų aptarnavimo skyrių.
Kaimo turizmo sodybos veiklos rizikos ir draudimas
Kaimo turizmo sodybos, kaip ir bet kuris kitas verslas, susiduria su įvairiomis rizikomis. Svarbu apsvarstyti draudimo galimybes, kad apsisaugoti nuo netikėtumų.
Pagrindinės rizikos:
- Užpylimai dėl vandens avarijų.
- Susižeidę klientai (paslydimai, apsinuodijimai).
- Gaisrai.
Pavyzdžiui, po gaisro kaimo turizmo sodyboje už sudegusį pastatą išmokėjome 42 000 Eur.
Draudimo galimybės:
- Pastato draudimas (nuo gaisro, vandens avarijų ir kt.).
- Civilinės atsakomybės draudimas (dėl žalos tretiesiems asmenims).
- Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas (dėl nelaimingų atsitikimų darbe).
- Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
Galime apdrausti nuo atvejų, kai jūsų patalpose ar dėl jūsų kaltės bus padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai. Pavyzdžiui, kils gaisras kaimo turizmo sodyboje. Po įvykio ją gali prireikti pilnai atstatyti ir tai gali užtrukti 10 mėnesių. Tuo metu negalėsite dirbti, negausite pajamų, bet atlyginimus darbuotojams ar paskolą bankui mokėti reikės.
Apdraudžiame Jūsų kaip darbdavio civilinę atsakomybę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kai žalą patiria jūsų darbuotojai. Kompensuojame jūsų darbuotojų patirtas medicinines išlaidas. Apdraudžiame nuo kaulų lūžių, raiščių plyšimų, apsinuodijimų ir kitų netikėtai įvykusių nelaimingų atsitikimų. Draudimo išmoka traumą patyrusiems jūsų darbuotojams leis pasirūpinti geresne reabilitacija ir greičiau sugrįžti į darbą.
Draudimo kaina asmeniui - 2,5 Eur/mėn.
Sužinoti kainą ir apdrausti įmonės automobilį galite pas mus internetu, vos per kelias minutes.
Kiti svarbūs aspektai
Kilus nedideliam gaisrui gali ilgam sutrikti viso viešbučio veikla. Todėl pasirenkite netikėtam veiklos sutrikimui.
Nepamirškite darbuotojų. Jūsų žmonės yra svarbiausi jūsų ištekliai, kad darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku.
Kaimo turizmo verslas Lietuvoje gana greitai sustiprėjo ir išpopuliarėjo. Lietuvos kaimo turizmo asociacija veiklą pradėjo 1997 m., kuomet buvo tik 17 sodybų. Iki šių metų jų skaičius išaugo 23 kartus. Šiuo metu asociacija vienija beveik 400 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žmonės dar tik planuojantys kurti šį verslą, regioninių turizmo centrų darbuotojai.
Per visus Asociacijos keturiolika gyvavimo metų kaimo turizmo objektai tapo mažais kultūros centrais kaimo bendruomenėse, kuriose vyksta dailininkų plenerai, drožėjų ir skulptorių kūrybinės stovyklos, konferencijos, seminarai, etninės šventės, kulinarinio ir etninio paveldo atnaujinimas.
Ypač statybos išsiplėtė 2004-2005 metais, kai sodybų statybai pradėtos naudoti Europos Sąjungos teikiamos paramos lėšos.
2005-aisiais Kaimo turizmo asociacijai priklausė 114 narių, o 2011 m. pradžioje asocijuotų kaimo turizmo sodybų priskaičiuota 411, neskaitant nemažo skaičiaus neįeinančių į asociaciją ir veikiančių nepriklausomai.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija 2007 m. tapo tarptautinės organizacijos EuroGites nare. Priklausymas vienai sistemai žymiai padidino ir į Lietuvos kaimo turizmo asociaciją besikreipiančių užsieniečių skaičių (beveik 20 proc. kreipiasi dažniau nei ankstesniais metais)
EuroGites yra formuojama iš 29 specializuotų organizacijų iš 25 šalių geografinėje Europoje. Ji atstovauja apgyvendinimo kaime paslaugų teikėjus Europoje, apytikriai turinčius 400 tūkst. apgyvendinimui skirtų numerių ir apie 3,6 mln.
Didėjanti konkurencija kaimo turizmo paslaugų rinkoje skatina verslininkus kurti naujas paslaugas, telkti tam tikras konkurencingumui didinti priemones, ir vis dėlto to neužtenka. Siekiant padidinti kaimo turizmo konkurencingumą, būtina įvertinti jo plėtrai poveikį darančius socialinius ir ekonominius aplinkos veiksnius.
Kaimo turizmo ekonominės ir socialinės aplinkos būklės ir vystymosi tendencijų tyrimas būtinas, kad būtų galima objektyviai ją įvertinti, atskleisti galimybes ir grėsmes bei išrasti priemonių jiems eliminuoti arba bent sumažinti neigiamą poveikį. Tačiau susiduriama su problema, jog socialinių ir ekonominių aplinkos veiksnių poveikis kaimo turizmo konkurencingumui yra labai mažai tyrinėtas.
Darbe analizuojami Lietuvos kaimo turizmo ypatumai ir pokyčiai 1996-2011 metų laikotarpiu.
Darbo tikslai:
- Išanalizuoti Lietuvos kaimo turizmo organizavimo ypatumus , plėtros pokyčius ir juos įtakojusius veiksnius.
- Ištirti, kaimo turizmo verslo konkurencingumo didinimo galimybes.
Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu specialiame žurnale arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu.
būsto aplinkos, kambarių, bendro naudojimo bei higienos patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-2 (Valstybinės žinios,(toliau-VŽ) 2003, Nr. 13-531);
maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui - pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. B1-633 (VŽ, 2005, Nr.
Pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595 (VŽ, 2005, Nr.
nuo 3 iki 6 pastatų grupę (pirkia/gryčia/troba, svirnas, daržinė, kluonas, tvartas, pirtis, vasaros virtuvė, kalvė ar kitų amatų dirbtuvė ar kiti statiniai). Tradicinis gyvenamojo namo pločio ir ilgio santykis turėtų būti 1:2 (1:3), aukštis - ne daugiau kaip 9 m ir gali būti įrengiama palėpė. Ūkinių pastatų aukštis - ne daugiau kaip 11 m, pagal pastato paskirtį pločio ir ilgio santykis nuo 1:1,5 iki 1:4; stogai - dvišlaičiai, keturšlaičiai, pusiau skliautinii ir pan., dengti čerpėmis, skarda, banguotaisiais lakštais, gontais, skiedromis, lentelėmis, šiaudais, nendrėmis.
kulinarinio paveldo patiekalus, paruoštus naudojant vietinės kilmės produktus (žaliavas), ir pateikiamus naudojant tradicinius medinius (skobtinius, pintinius, tošinius), molinius, žalvarinius, fajansinius ir pan.
Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius). Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus.
Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, plaukymas, žvejyba ir pan.), kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Reikalavimai turi būti pateikti raštu ir matomoje vietoje.
Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija. Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kaimo turizmo paslauga atitinka šiuos reikalavimus, išdavimo tvarką tvirtina savivaldybės taryba. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimas turi būti laikomas svečiams matomoje vietoje.
Pažymėjimas kaimo turizmo paslaugos teikėjui yra išduodamas, jeigu atitinkamos apskrities, miesto, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - teritorinė VMVT) tikrinimo metu nustatoma, kad kaimo turizmo paslaugos teikėjo veiklos sąlygos atitinka šiuos reikalavimus.
Gyvenamosiose patalpose oro kokybė, triukšmas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus ( Lietuvos higienos norma HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 692 (VŽ, 2002, Nr. 8-301, Nr. 59-2401) ir Lietuvos higienos norma HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 512 (VŽ, 2002, Nr. 105-4726).
Vartotojams teikiant maitinimo paslaugas, maisto tvarkymo vietos ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 15:2001 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 684 (VŽ, 2002, Nr.
Jei yra įrengti baseinai, jie turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 390 (VŽ, 2001, Nr.
garinėse, sauso karščio kamerose įrengtos 2-3 aukščių lentynos kaitinimuisi, krosnis. Jei yra bendro naudojimo patalpos, naudojamos ne tik vartotojų paslaugoms, papildomai turi būti įrengti bendro naudojimo tualetai, atitinkantys visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 (VŽ, 2001, Nr.
Vienviečio kambario plotas turi būti ne mažesnis kaip 7 m2, dviviečio - ne mažesnis kaip 11 m2, triviečio ar šeimyninio - ne mažesnis kaip 14 m2. Jeigu vonia (dušas) ir tualetas įrengti vienoje patalpoje, esančioje kambaryje (numeryje), jos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m2. Jei kambaryje (numeryje) vonios (dušo) ir tualeto patalpos įrengiamos atskirai, vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2, o tualeto patalpos plotas - ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m. Atskiros vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2. Jeigu vonios (dušo) patalpose įrengiamos kelios uždaros arba atviros dušo kabinos, uždara dušo kabina turi būti ne mažesnė kaip 1,8 x 0,9 m, o atvira - ne mažesnė kaip 0,9 x 0,9 m. Nusirengimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2 mm2. Atskiroje vonios (dušo) patalpoje turi būti geros būklės vonia arba dušas (arba abu), pakabos drabužiams ir rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis. Tualetai turi būti įrengti su prieškambariais, kiekviename prieškambaryje turi būti praustuvė (praustuvės), skysto ar miltelių pavidalo muilo dozatorius, elektriniai arba vienkartiniai rankšluosčiai. Bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpos turi būti kiekviename aukšte.
Tose vietose, kur neįmanoma organizuoti nutekamųjų vandenų nuleidimo, leidžiama įrengti tualetus su tvirtomis ir nelaidžiomis vandeniui išgriebimo duobėmis, kurios turi būti ne didesnės kaip 3 m3. Angos duobių turiniui siurbti turi būti sandarios, su dvigubais dangčiais.
būti atskira patalpa arba svetainės-maitinimo patalpos ar maitinimo patalpos-virtuvės derinys. Maitinimo patalpa gali būti naudojama ir kaip poilsio kambarys.
Apgyvendinimo paslaugų patalpos gali būti šildomos ir nešildomos. Nešildomos patalpos galimos tik tuo atveju, jei apgyvendinimo paslaugos teikiamos tik šiltuoju metų periodu.
Teisę teikti kaimo turizmo paslaugą (apgyvendinimo, higienos, maitinimo ir poilsio) kaimo vietovėje turi tik fiziniai asmenys, t. y. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (toliau - individuali veikla pagal pažymą), arba įsigyti verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra „Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše“ (patvirtintas Vyriausybės 2002 m. lapkričio mėn. 19 d. Nutarimu Nr. 1797 (VŽ, 2002, Nr.
Pajamos, gaunamos iš individualios veiklos pagal pažymą, apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) tarifu. Pajamos apskaičiuojamos tokia tvarka: iš uždirbtų pajamų atimami leidžiami atskaitymai (įprastos ir būtinos veiklai vykdyti išlaidos). Taip pajamas gali apskaičiuoti visi gyventojai, vykdantys individualią veiklą.
Be gyventojų pajamų mokesčio, gyventojas dar moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas: 9 proc. Metinės PSD įmoka negali sudaryti mažiau kaip 9 proc. dvylikos mėnesių algų (toliau MMA; dabartiniu metu MMA=800 Lt, tad PSD=864 Lt, nes 800×0,09×12), nebent gyventojas gauna darbo užmokesčio pajamas arba yra apdraustas valstybės lėšomis.
Gyventojai, įsigydami verslo liudijimą, sumoka savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio GPM. Todėl papildomai jo mokėti nereikia. Mažesni šio mokesčio dydžiai gali būti taikomi tam tikroms gyventojų grupėms (pavyzdžiui, pensininkams, neįgaliems asmenims). Verslo liudijimą įsigiję asmenys kiekvieną mėnesį moka 9 proc. MMA dydžio PSD įmokas (šiuo metu tai sudaro 72 Lt, t.y. 800×0,09). PSD jiems neskaičiuojamos nuo visų šios veiklos pajamų. Šie asmenys privalo mokėti įmokas socialiniam draudimui: 50 proc. bazinės pensijos (šiuo meti įmoka sudarytų 180 Lt, nes 360×0,5).
Būtina pažymėti, kad veiklos rūšys, kuriomis gali užsiimti asmuo, įsigyjantis verslo liudijimą, yra konkrečiai apibrėžtos.
Kaimo turizmo teikimo paslaugos su paslaugų gavėjais dažniausiai sudaromos žodžiu. Susitariama dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo, kainos, kartais sumokamas avansas ir tuo laikoma, kad sutartis sudaryta. Tokios žodinės sutartys įstatymui neprieštarauja. Tačiau, kai kuri nors sutarties šalis savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdo, arba netinkamai įvykdo (nesuteikia paslaugos arba suteikia nekokybišką paslaugą, nesumokama už paslaugą arba sumokama ne visa sutarta suma, įvyksta nelaimingas atsitikimas sodyboje ir pan. ) apginti savo pažeistas teises, kompensuoti nuostolius, įrodyti savo teisumą praktiškai yra neįmanoma.
Tuo tarpu atvejų, kai susitarimo nevykdo tiek paslaugų gavėjai tiek ir jų tiekėjai yra gana daug. Kai į sodybą atvyksta kelios šeimos arba grupė turistų, sutartis sudaroma su vienu iš jų, sutinkant kitiems pilnamečiams šeimų ar grupės nariams. Sutartį pasirašo sodybos savi...
Apibendrinant, kaimo turizmo sodybos savininkams svarbu žinoti apie paramos galimybes, tinkamai apmokėti darbuotojus ir pasirūpinti sodybos bei darbuotojų draudimu, kad apsisaugoti nuo galimų rizikų. Taip pat būtina laikytis visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su apgyvendinimo, maitinimo ir higienos sąlygomis.