Gintaras yra bene gausiausiai mitais ir legendomis apipintas brangakmenis. Jis vadintas ir Baltijos auksu, ir atskilusiais saulės gabalėliais. Naudotas ir gydymui, ir apsaugai nuo priešų, o dabar vėl itin vertinamas kaip medžiaga modernumą ir tradicijas sujungiantiems papuošalams gaminti. Paprastai tariant, gintaras yra sustingę ir per milijonus metų fosilizavęsi spygliuočių sakai.
Įvairių spalvų gintaro kolekcija
Gintaro Kilmė ir Susiformavimas
Pirmą kartą šis organinės kilmės mineralas paminėtas dar prieš mūsų erą. Tačiau moksliškai jo kilmė ir susiformavimo teorija įrodytos tik XIX a. Iki to laiko būta įvairiausių mitų bei legendų, iš kur atsiranda gintaras, ir nesutarimų, ar tai tikrai augalinės kilmės produktas. Vis dėlto patvirtinta, kad seniau būta didelių spygliuočių miškų. Atšilus klimatui, medžiai pradėjo gausiai išskirti sakus.
Vanduo sakus iš žemės išplaudavo į jūrą, kur toliau vyko sudėtingi kaitos procesai. Taip sakų gabalėliai keitėsi ir ilgainiui virto mums pažįstamu gintaru. Įdomu tai, kad sakams tekant spygliuočių kamienais, į juos it į spąstus kartais pakliūdavo koks nors vabzdys, kito augalo ar net gyvūno dalis.
Gintaro Spalvos ir Rūšys
Mums artimiausias ir geriausiai pažįstamas yra auksinis Baltijos gintaras. Jos skirstomos tiek pagal spalvą, tiek pagal amžių arba vietą, kur gintaras išgautas. Pagal spalvą, gali būti išskiriami geltonasis, baltasis, juodasis ir mėlynasis gintaras.
Tad gintaras gali būti tiek šviesiai geltonas, tiek tamsiai raudonas. Jis gali būti skaidrus ir nepermatomas, įvairių formų. Dėl to, pasitelkiant skirtingus šviesos lūžio kampus, su juo galima išgauti nuostabių efektų. Su šia gintaro savybe dirbti ypač mėgsta juvelyrikos meistrai.
Gintaras pasižymi didele spalvų įvairove, bet dažniausia Baltijos gintaro spalva yra geltona arba šviesiai gelsva. Jo spalvos kinta nuo baltos, geltonos iki rudos, raudonos, taip pat yra žalsvo, melsvo, pilko, netgi juodo gintaro. Dar daugiau yra subtilių atspalvių, tarpusavio derinių. Gintaras gali būti visiškai skaidrus arba visai nepermatomas. Ne visada gintaras būna vienspalvis, yra unikalių dviejų ir daugiau spalvų bei atspalvių derinių, raštų, kartais jie sudaro net puikiausias menines kompozicijas.
Natūralus gintaras yra padengtas plona žievele, kurią nušlifavus atsiskleidžia skirtingų spalvų paletė. Baltijos gintaras - tai nedaug pakitę spygliuočių sakai. Švieži medžių sakai buvo skaidrūs, šviesiai gelsvos spalvos. Gintaro spalvą keičia į jį patekusios įvairios priemaišos bei pagrindiniai jo struktūros elementai - be galo maži terpeninių dujų burbulėliai.
Skaidrusis (su gelsvu atspalviu). Skaidraus gintaro yra apie 10%, tačiau daugiausia tai smulkūs gabaliukai. Didesni skaidraus gintaro gabalai yra ypač reti ir vertingi. Ši gintaro spalva galėtų būti pavadinta „pirmine“, tokie yra švieži medžio sakai. Sakai tekėjo paunksmėje, todėl lakieji jų komponentai - terpenai - garavo labai pamažu ir dujų burbulėliai sakų nesudrumstė. Skaidraus gintaro atspalvis gali kisti nuo gelsvo iki tamsiai raudono, nelygu koks yra gintaro oksidacijos laipsnis. Jei periodiškas sakų srautas gulė sluoksniais, susidarė sluoksniuotasis gintaras.
Raudonasis. Natūraliai raudonas gintaro atspalvis sutinkamas ypač retai. Ši spalva gali būti nuo oranžinio iki tamsiai raudono atspalvio, priklausomai nuo to, kiek ilgai gintaras išbuvo ore: vykstant oksidacijos procesui, veikiant saulės spinduliams ar degant miškui. Gintaras, sąveikaudamas su deguonimi, oksiduojasi, t.y. po truputį keičiasi jo spalva. Skaidrus gintaras darosi vis raudonesnis, sodrėja kitos spalvos. Tai labai ilgas procesas: spalvinio tono pasikeitimą galima pastebėti po 50-70 metų. Kuo senesnis gintaras, tuo labiau vertinamas, nes yra „brandus“, turi savo laiko patiną. Raudoną spalvą gintaro meistrai išgauna kaitindami skaidrų gintarą (jį priverstinai oksiduodami). Raudonasis gintaras, pramintas „drakono krauju“, yra plačiai vaizduojamas Shosoin lobiuose, kurie buvo rasti Japonijoje.
Geltonasis. Tai dažniausia gintaro spalva (apie 70% visų spalvų). Iš medžių sakai tekėjo saulės atokaitoje, todėl garuodami lakieji sakų komponentai sudrumstė sakus, t. y. suformavo juose tūkstančius smulkių dujų burbulėlių. Šie mikroburbulėliai skaido šviesą ir sudaro mūsų matomą geltoną spalvą. Viename kvadratiniame milimetre aptinkama iki 2 500 šių dujų burbulėlių, kurių skersmuo 0,05-0,0025 mm. Geltonasis gintaras yra neatskiriama moteriškų tautinių drabužių dalis. Anksčiau jis buvo naudojamas per sutuoktuvių ritualus, kabinamas virš vaiko lovelės, akmens amžiuje iš jo buvo gaminami amuletai, nes buvo tikima, kad geltonas gintaras yra saulės akmuo.
Geltono gintaro karoliai
Baltasis. Tai labai retas gintaras. Paprastai šis gintaras pasižymi tekstūrų, „gamtos piešinių“ įvairove. Jis dar vadinamas „karališkuoju“ arba „kauliniu“ ir dažnai painiojamas su dramblio kaulu. Jame gali būti įvairių spalvinių intarpų (geltono, juodo, mėlyno, žalio, skaidraus) gintaro, sudarančių įdomius raštus. Lakiosios sakų medžiagos saulės atokaitoje garavo itin intensyviai, todėl susiformavo daugybė mikrodujų burbulėlių. Baltojo gintaro kvadratiniame milimetre gali būti iki 1 mln. šių burbulėlių, kurių skersmuo 0,001-0,0008 mm. Kuo jų daugiau ir kuo jie smulkesni, tuo baltesnis yra gintaras. Baltasis gintaras yra lengvesnis nei kitų spalvų gintaras, todėl jis plaukia net ir gėlame vandenyje. Senovėje iš baltojo gintaro buvo gaminami labai brangūs vaistai širdies negalavimams gydyti.
Mėlynasis. Tai pats rečiausias gintaro atspalvis. Kadangi gintaro iškasama vis mažiau, tai ši spalva dabar yra beveik išnykusi - iš tūkstančio gintaro gabaliukų gal tik du būna mėlynos spalvos. Mėlynasis gintaras susiformavo Baltijos gintarui upėmis patekus į Sambijos pusiasalį. Jei gintaro gabalėliai pateko į pirito (FeS2) prisotintą dirvožemį, tai į gintaruose esančius mikroplyšelius pateko ir pirito intarpų. Dažniausiai šis atspalvis sutinkamas baltame gintare. Melsvas Baltijos gintaras skiriasi nuo mėlynojo Dominikos gintaro. Senovėje mėlynai baltą gintarą su inkliuzais nešiojo vyriausiasis žynys.
Žaliasis. Šis gintaras irgi yra retas. Žalsvą atspalvį ir kartais „kristalų“ („cukrinę”) struktūrą gintaras įgavo sakams nukritus ant augalų ir sureagavus su chlorofilu. Protėvių laikais gintarą su žolelių fragmentais nešiodavo žynio padėjėjas žolininkas.
Juodasis. Tai gana dažna gintaro spalva, įdomi savo natūralumu. Tekantys spygliuočių sakai susimaišė su medžių žievės liekanomis, miško paklotės augaline mase. Kartais juodajame gintare sakų būna tik 10-15%, visa kita sudaro priemaišos. Anksčiau juodąjį gintarą arba jo miltelius žynys naudodavo, jei puldavo priešas. Tai buvo ritualas, turėjęs paklaidinti priešą miškuose ir pelkėse. Juodasis gintaras taip pat būdavo dedamas mirusiajam ant krūtinės, kad apsaugotų sielą nuo piktų dvasių ir nuvestų į nežemiškąją Šviesą.
O baltasis gintaras nuo senovės laikomas pačiu prabangiausiu, nes savo spalva primena dramblio kaulą. Nors gintaras randamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Baltijos gintaras išlieka vienu ypatingiausiu. Jis susiformavo prieš maždaug 50 mln. m. ir iki šiol sudaro bene didžiausią pasaulyje išgaunamo gintaro dalį.
Juodasis Gintaras: Kontroversijos ir Prabanga
Juodąjį gintarą galima vadinti viena kontraversiškiausia šio mineralo rūšimi, nes neįprasta jo spalva kelia daug debatų. Paprastai šis gintaras nėra grynai juodas ir, pakėlus jį prieš šviesą, atrodys tamsiai raudonas, žalsvas arba rusvas. Dėl to yra nepritariančių tokiam pavadinimui ir nesutinkančių, kad juodos spalvos gintaras apskritai egzistuoja.
Vis dėlto juodasis gintaras yra nepamainomas papuošalų gamyboje. Iš jo pagaminti gintaro dirbiniai spinduliuoja prabanga, rafinuotumu ir puikiai dera prie klasikinio įvaizdžio. Būtent išskirtinės savybės geriausiai nusako, kas yra gintaras. O šis organinės kilmės mineralas pasižymi ypatingomis tiek fizinėmis, tiek gydomosiomis savybėmis.
Būtent pastarasis - juodasis gintaras (pilkas gintaras)- viena dažniausiai pasitaikančių gintaro spalvų, pasižyminti savo natūralumu. Nepaisant savo trapumo, juodasis gintaras pažymimas kaip energetiškai aktyviausias, išskiriamos jo gydomosios savybės. Itin rekomenduojama juodojo gintaro karolius nešioti žmonėms, kuriems sutrikusi skydliaukės veikla ar kenčia nuo gerklės ligų.
Natūraliai juodas dar kitaip vadinamas (pilkuoju gintaru). Bellum gold kolekcijoje rasite visiškai juodo, be išgraužų juodo gintaro papuošalų. Kaip jis išgaunamas? Skaidrūs gintaro rutuliukai kaitinami iki saugios temperatūros norint išgauti visiškai juoda gintaro spalvą.
Juodo gintaro papuošalai
Juodasis gintaras - visiška mados klasika. Juodojo gintaro papuošalus lengvai priderinsite tiek prie kasdienės, tiek prie šventinės aprangos.
Taigi, pagrindinės juodojo gintaro savybės:
- Energetiškai aktyvus
- Gydomosios savybės (ypač skydliaukės ir gerklės ligoms)
- Mados klasika
- Tinka prie įvairios aprangos
Gintaro Savybės ir Gydomasis Poveikis
Žmonės nuo senų laikų tikėjo, kad gintaras stiprina sveikatą. Senovėje šis mineralas buvo naudojamas ir kaip apsauga nuo pikto, ir įvairioms ligoms gydyti. Ir šiais laikais tikima, kad naudinga gintarą nešioti, ypač turint skydliaukės problemų. Malonu, kai jis liečiasi prie odos, iš jo pagaminti papuošalai neapsunkina. Todėl taip pat tikima, kad gintaras teigiamai veikia žmogų energetiškai.
Jau senovės graikų gydytojas Hipokratas savo veikaluose aprašė gydomąsias gintaro ypatybes ir jo vartojimo būdus. Šiomis žiniomis mokslininkai naudojosi iki pat viduramžių. Senovės Romoje gintaras vartotas kaip vaistas ir apsisaugojimo priemonė nuo įvairių ligų ir beprotystės.
Baltijos gintaras yra pranašesnis už kitas gintaro rūšis, nes jame yra didžiausias gintaro rūgšties kiekis. Permatomam gintare jos randama nuo 3.2 iki 4.5 proc., o pavyzdžiui gintaro žievieje net iki 8.2 proc. Gintaro rūgštis apsaugo žmogaus organizmą nuo įvairių ligų, stiprina imunitetą, neutralizuoja toksinus. Tyrimais įrodyta, kad gintaro rūgšties yra motinos piene.
Gintaras yra neišsenkantis elektronų šaltinis. Ypač jų daug atsiranda gintarą sumalus. Įtrynus odą tokiais milteliais, oda atgauna gyvybines jėgas, tampa skaisti ir švytinti, spartėja odos ląstelių regeneracija. Dėl gintaro savybės sulaikyti drėgmę, odoje atkuriamas drėgmės balansas, dingsta skundai dėl nuolatinio odos išsausėjimo.
Puošdamiesi gintaro papuošalais, ne tik garsinate savo šalį, puoselėjate tautinio paveldo tradicijas, bet ir pasirūpinate savo sveikata. Atšalus orams, nepamirškite savo atžaloms užsegti iš Baltijos gintaro suvertus šiuolaikiškus karoliukus “prie kaklo”, o mamos lai pasipuoš tikrų grinuolių vėriniais.
Gintaro Panaudojimas Juvelyrikoje
Dėl savo grožio ir optinių savybių gintaras pirmiausiai įsivaizduojamas kaip medžiaga juvelyrikos dirbiniams. Ir iš tiesų šis mineralas tinka tiek didingiems karoliams, tiek dailioms apyrankėms ar subtiliems auskarams.
Ne visada pakanka žinoti, kas yra gintaras ir kokiomis savybėmis jis išsiskiria, kad iš tiesų suvoktum beribes jo pritaikymo šiuolaikinėje juvelyrikoje galimybes. Juk gintaras nėra vien medaus gelsvumo karoliukai, suverti į apyrankę ar vėrinį.
Kaip ir kiekvienas gintaro gabalėlis yra unikalus tiek savo spalvų gama, tiek forma, taip ir kiekvienas papuošalas išsiskiria subtiliu bei elegantišku dizainu. Šiuolaikiniai juvelyrai gintarą derina su deimantais ir auksu. Rankų darbo gintaro papuošalai - tai unikalūs kūriniai, kuriuos dažnai puošia balto aukso ar sidabro detalės.
Gintaro papuošalus galima nešioti ant kaklo, rankos ar piršto, siekiant išgauti norimą efektą. Gintaras puikiai dera su auskarais su deimantais, pakabuku su deimantu ar net su minimalistiniais vestuviniais žiedais. Jo šiltas atspalvis suteikia papuošalams jaukumo ir išskirtinumo.
Gintaro spalvos ir jų reikšmės:
- Skaidrus gintaras: Laikomas vertingiausiu dėl didžiausio gintaro rūgšties kiekio.
- Baltas gintaras: Dabar ant bangos.
- Juodas gintaras: Retesnis, bet taip pat vertinamas dėl savo unikalumo.
Gintaras - tai, kuo gali didžiuotis Baltijos šalys. Daugybę metų žavėjęs žmones gintaras vis dar išlieka populiariu aksesuaru. Gintariniai papuošalai verčia didžiuotis turtinga gintaro istorija.
Gintaro Cheminė Sudėtis ir Fizinės Savybės
Gintaras - senovinių medžių Pinus Succinifer, kurie yra seniai išnykę, sukietėję sakai. Tie medžiai priklausė pušų klasei. Šis mineralas gali būti baltas, geltonas, žalsvas, žydras, raudonas, tačiau dažniausia pasitaikantys yra spindintys saulėje gelsvos aukso spalvos dariniai.
Gintaras yra organinių rūgščių junginys. Jo cheminė formulė - C10H16O. Gintarą sudaro keli cheminiai elementai. Jame yra apie 78% anglies, apie 11% deguonies ir apie 10% vandenilio. Dažnai pasitaiko sieros priemaišos.
Gintaras yra minkštas, amorfinis, neturi taisyklingos kristalinės formos, jo kietumas pagal Moso skalę - 2-2,5, retkarčiais padidėja iki 3, tankis nuo 1,05 iki 1,096 g/cm³, todėl lengvai šlifuojamas ir poliruojamas.
Gintaro cheminė sudėtis:
| Elementas | Procentinė dalis |
|---|---|
| Anglis (C) | 78% |
| Deguonis (O) | 11% |
| Vandenilis (H) | 10% |
| Siera (S) | Dažnai pasitaiko priemaišų |
Gamtoje sutinkamas gabalų pavidale, kurių diametro dydis nuo 1 iki 10-20 cm ir daugiau, pasitaiko ir labai masyvių gabalų - iki 10 kg. Pasaulyje yra žinoma apie 150 fosilinių (lot. fossilis - iškastas) sakų rūšių.