Šlapimo tyrimas yra neatsiejama kasdieninė klinikinės laboratorijos dalis ir greitas būdas įvertinti šlapimo takų ir inkstų patologijas. Svarbu gauti greitus ir patikimus rezultatus, nes tai lemia tolimesnius tyrimus bei paciento būklės vertinimą.
Normalus sveiko žmogaus šlapimas yra nuo šviesiai geltonos iki sodrios geltonos spalvos. Įprastinė šlapimo spalva gali pakisti dėl vartojamo maisto (pavyzdžiui, burokėliai šlapimą nudažo rausva spalva), vitaminų, suvartojamo skysčių kiekio. Nuo skaidrios iki sodriai geltonos - šlapimo spalvą lemia urochromas ir koncentracija.
Šlapimo spalva gali kisti dėl įvairių priežasčių - nuo išgerto vandens kiekio, maisto ir papildų iki tam tikrų sveikatos būklių. Didelį vaidmenį šlapimo spalvai turi vandens kiekis, kurį suvartojate per dieną, be to, šlapimo spalva gali rodyti tam tikras ligas, todėl į tai verta atkreipti dėmesį, kai einate į tualetą.
Šlapimo tyrimo atlikimo rekomendacijos:
- Šlapimo tyrimui tinkamiausias pirmas rytinis šlapimas.
- Prieš šlapinantis būtina kruopščiai apsiplauti lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių higienos priemonių.
- Šlapintis reikia tik į švarų sterilų indą.
- Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. truputį pasišlapinti ir tik po to rinkti šlapimą tyrimui.
- Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val.
Šlapimo pūslės uždegimas: kodėl jis vadinamas „medaus mėnesio liga“ ir dažniau pasireiškia moterims?
Šlapimo spalvos ir galimos priežastys
Šlapimas gali būti įvairių spalvų, ir kiekvienas turi skirtingą reikšmę sveikatos būklei. Nenormalia spalva laikomi raudoni, oranžiniai, mėlyni, žali arba rudi atspalviai. Štai keletas galimų šlapimo spalvų ir jų priežasčių:
Šlapimo spalvų diagrama
- Skaidrus šlapimas: Rodo, kad geriate daugiau vandens nei rekomenduojama paros norma. Gerkite mažiau vandens. Taip pat gali rodyti kepenų sutrikimus.
- Nuo gelsvos iki gintaro spalvos: „Tipiška“ šlapimo spalva, kurią nudažo urochrominis pigmentas arba urobilinas.
- Ryškiai geltonas: Dažnai dehidratacija. Gerkite daugiau vandens. Tai gali būti B grupės vitaminų pertekliaus organizme požymis, įskaitant B-2 ir B-12.
- Raudonos arba rožinės spalvos: Gali atsirasti dėl vaisių ar daržovių, turinčių natūraliai rausvos ar rausvai raudonos spalvos pigmentų, pavyzdžiui, burokėlių, rabarbarų, mėlynių. Taip pat gali rodyti kraują šlapime (hematurija).
- Oranžinė spalva: Gali būti dehidratacijos simptomas. Jei oranžinis šlapimas pastebimas kartu su šviesios spalvos išmatomis, tai gali byloti, kad tulžis patenka į kraują dėl tulžies latakų ar kepenų problemų.
- Mėlyna arba žalia spalva: Gali atsirasti dėl maistinių dažų arba dažų, naudojamų atliekant medicininius inkstų ar šlapimo pūslės tyrimus. Taip pat gali būti bakterinės infekcijos pasekmė.
- Tamsiai ruda spalva: Daugeliu atvejų rodo dehidrataciją. Taip pat gali būti šalutinis kai kurių vaistų poveikis arba kepenų ligos rodiklis, nes jį gali nulemti tulžis, patekusi į šlapimą.
- Drumzlinas šlapimas: Gali būti šlapimo takų infekcijos, vadinamo cistito, požymis. Taip pat gali būti kai kurių lėtinių ligų ir inkstų ligų simptomas.
Vitaminų įtaka šlapimo spalvai
Vitaminų vartojimas yra vienas iš dažnų ir nepavojingų veiksnių, galinčių laikinai pakeisti šlapimo atspalvį. Vienas pastebimiausių pavyzdžių, kaip vitaminai veikia šlapimo spalvą, yra ryškiai geltonas, „neoninis“ šlapimas po vitaminų vartojimo. Dažniausiai už tai „atsakingas“ vitaminas B2, dar vadinamas riboflavinu. Didelės vitamino B12 dozės gali laikinai suteikti šlapimui sodresnį geltonai oranžinį atspalvį. Didesnės vitamino C dozės ar vitaminu C praturtinti papildai gali nudažyti šlapimą šviesiai oranžine spalva.
B grupės vitaminų kompleksai kartais suteikia šlapimui net žalsvą atspalvį. Daugelis šlapimo spalvos pokyčių, kuriuos sukelia vitaminai, yra nepavojingi sveikatai. Ryškiai geltonas šlapimas pavartojus vitaminą B2 ar B grupės papildus, oranžinis atspalvis nuo vitamino C ar beta karoteno - tai normalaus organizmo darbo požymiai, rodantys, jog kūnas pašalina nereikalingą perteklių.
Ką daryti, jei šlapimo spalva neįprasta?
Jei pastebėjote ryškiai geltoną ar kitokį neįprastą šlapimo atspalvį netrukus po to, kai pradėjote vartoti tam tikrus vitaminus, didžiausia tikimybė, kad tai yra nepavojingas reiškinys. Jei šlapimas tapo ryškesnis pradėjus vartoti vitaminus, dažniausiai tai normalu. Specialistai pirmiausia rekomenduoja įvertinti kontekstą - ar šlapimo spalva pasikeitė staiga, ar tai sutapo su naujais vitaminais, papildais, vaistais, intensyvesne fizine veikla, mažesniu skysčių vartojimu ar tam tikrais produktais (pvz., burokėliais, morkomis).
Ką daryti:
- Pirmiausia - nepanikuoti. Jei šlapimo spalvos pokyčiai sutampa su vitaminų ar papildų vartojimo pradžia, labai tikėtina, kad priežastis yra būtent tai.
- Gerkite pakankamai vandens. Kartais koncentracija šlapime lemia spalvos intensyvumą - jei esate nepakankamai hidratuoti, šlapimas bus tamsesnis.
- Stebėkite save. Jeigu be neįprastos šlapimo spalvos atsiranda ir kitų simptomų (pavyzdžiui, skausmas pilvo apačioje, deginimas šlapinantis, kraujo priemaiša, bendras negalavimas) arba jei šlapimo spalva išlieka neįprasta net nustojus vartoti galimai ją įtakojusius papildus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Šlapimo tyrimo rodikliai
Automatinis šlapimo tyrimas - tai greitas ir informatyvus būdas įvertinti šlapimo takų ir inkstų patologijas. Štai pagrindiniai šlapimo tyrimo rodikliai ir jų reikšmės:
| Rodiklis | Sveiko žmogaus norma | Galimos priežastys, kai rodiklis padidėjęs |
|---|---|---|
| KET (ketonai) | Neaptinkami | Badavimas, gausus vėmimas, per didelis riebalų vartojimas, įgimtos ligos |
| BIL (bilirubinas) | Nerandama | Gelta, virusinis hepatitas, kepenų pažeidimas, cholecistitas |
| URB (urobilinogenas) | Iki 3,4 μmol/l | Hemolizinė anemija, kraujo perpylimas, kepenų patologija, venų trombozė, gausus alkoholio vartojimas |
| ERY (eritrocitai) | Iki 5/ml | Inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos |
| SG (santykinis tankis) | 1,010-1,025 | Sumažėjęs skysčių suvartojimas, dehidratacija, viduriavimas, vėmimas (padidėjęs); inkstų funkcijos sutrikimai (sumažėjęs) |
| pH (reakcija) | 5-7 | Lėtinis inkstų nepakankamumas, bakterinė infekcija, diabetinė acidozė, metabolinė acidozė (padidėjęs) |
| LEU (leukocitai) | Iki 10/μl | Viršutinių ir apatinių šlapimo takų infekcijos, akmenligė, navikai, grybeliai |
| NIT (nitritai) | Neigiamas | Bakterijos šlapime |
| PRO (baltymai) | 0-0,3 g/l | Inkstų ligos, pielonefritas, podagra, karščiavimas, didelis fizinis arba emocinis krūvis, nėštumas |
| GLU (gliukozė) | Normaliai nebūna | Cukrinis diabetas, inkstų ligos |