Sodininkystės sėkmė labai priklauso nuo tinkamo vietos parinkimo ir atstumų planavimo. Vienas iš esminių aspektų, kurio nevalia pamiršti, yra atstumai nuo kaimyno tvoros. Teisingas atstumas ne tik užtikrina jūsų teises, bet ir padeda išvengti galimų nesusipratimų su kaimynais. Aptarsime, kokie reikalavimai taikomi sodinant avietes ir kitus augalus šalia sklypo ribos.
Atstumai nuo sklypo ribos: teisės aktai ir rekomendacijos
Kaip ir kur turi būti sodinami augalai numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Minimali riba nuo sklypo ribos - 1 metras. Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Aukštaūgiai medžiai ir vaismedžiai (aukštesni kaip 3 m): sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Dekoratyvinės gyvatvorės turi būti sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą. Gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,3 m. Jeigu formuojama aukštesnė nei 1,30 m aukščio gyvatvorė, ji turi būti iš visų pusių atitraukta bent vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius?
Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Optimaliausias kelias - susitarimą tvirtinti notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Aviečių sodinimo ypatumai
Avietes sodinti galima rudenį arba ankstyvą pavasarį. Rudenį avietes sodina nuo rugsėjo pabaigos arba spalio vidurio (likus 2-3 savaitėms iki rimtų šalnų). Pavasarį aviečių sodinimu užsiima nuo balandžio iki gegužės. Sodinant avietes eilėmis, atstumas tarp krūmų turėtų būti 0,3-0,6 m, o tarp eilių - bent 2-2,5 m.
Avietės būna vasarinės ir remontantinės. Vasarinės dera tik vieną kartą per sezoną - vasarą. Remontantinių aviečių genėjimu užsiima po kiekvieno derliaus skynimo: ir rudenį, ir vasarą. Nuskynus vasarinį derlių išgena visas atiderėjusias šakas. O vienmetes šakas patrumpina iki 20-30 cm ilgio.
Dirvožemis
Avietėms tinka humusingas, purus dirvožemis. Netinkama dirva avietėms: molinga, labai drėgna, labai rūgšti (tokią reikia kalkinti), pernelyg sausa, smėlinga. Vietą avietėms reikėtų parinkti su nedideliu nuolydžiu ir laidžiu podirviu, kad po gausesnių lietų paviršiuje netelkšotų vanduo.
Sodinimas
Pažangūs sodininkai duobės dugną ir sieneles iškloja geotekstile. Derlingą mišinį duobėje sudrėkina 10 l vandens. Sodinuko šaknis užpila dirvos sluoksniu. Šaknų kaklelį palieka neužkastą - apie 2 cm virš dirvos sluoksnio. Kas 2 metus avietes verta tręšti perpuvusiu mėšlu (10 kg/m²).
Sveika avietės šaknų sistema - tanki, 10 cm ilgio. Sodinukai turi būti su gerai išsivysčiusiomis šaknimis.
Vaismedžių sodinimas: bendri patarimai
Vietos sodui parinkimas ir paruošimas. Vaismedžių būklę, derlingumą ir ilgaamžiškumą lemia sodo vieta. Tinkamai parinkus sodui vietą, galima sumažinti klimato veiksnių neigiamą poveikį. Sodams veisti tinkamiausi sklypai su nedideliu nuolydžiu.
Sodo dirvožemis turi būti laidus vandeniui, negludus. Tinkamiausi sodams yra priesmėliai ant priemolių ir priemoliai. Purusis sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 1 m. Obelys mitybos elementams nereiklios. Rūgščios dirvos kalkinamos prieš 1-2 metus iki sodo įveisimo, atskirai nuo tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.
Sodinukų kokybė
Sodo ilgaamžiškumas, derėjimo pradžia ir darbo sąnaudos medelių priežiūrai labai priklauso nuo sodinukų kokybės. Juos įsigykite tik iš atitinkamų Valstybės institucijų kontroliuojamų medelynų. Parduodami vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukai turi būti sveiki, nepadžiūvę ir nepašalę. Visi vaismedžiai privalo turėti aiškią viršūnę. Šalia viršūnės palikti stačiai augantys ūgliai konkurentai, turi būti pašalinti. Kokybiški sodinukai privalo turėti gerai išsivysčiusias šaknis. Sveikų šaknų žievė nesunkiai atsiskiria nuo medienos, jų vidus yra baltas, nesudžiūvęs. Prieš sodinant, sodinukų šaknis rekomenduojama pamirkyti molio ir karvių mėšlo tyrėje.
Sodinimas ir priežiūra
Pavasarį vaismedžiai sodinami kuo anksčiau, geriausia prieš išsprogstant pumpurams, į pradžiūvusią dirvą. Paruoštame sklype pirmiausia sužymimos eilės ir vaismedžių sodinimo vietos. Jeigu sodiname į prieš tai suartą ir sukultivuotą lauką, duobės kasamos tokio dydžio, kad tilptų sodinukų šaknys. Duobės dugne supilamas nedidelis kauburėlis. Į jos vidurį įstatomas sodinukas. Jo šaknys turi būti ištiestos link duobės kraštų, nesusisukusios ir neužsirietusios.
Svarbu vaismedžius pasodinti tinkamu gyliu. Nelygu poskiepis, jo virš žemės paprastai paliekama 5-20 cm. Jei sodinami sodinukai su tarpininkais, apatinė skiepijimo vieta (poskiepio ir tarpininko sandūra) turi atsidurti po žeme. Vaismedžiai su sėkliniais poskiepiais sodinami tokiu pačiu gyliu, kaip augo medelyne.
Pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius būtina palaistyti. Nelygu dirvos drėgnumas ir sodinimo laikas, vienam vaismedžiui reikia 5-10 l vandens. Laistant sudaromos palankesnės sąlygos vaismedžių šaknims. Pasodintiems vaismedžiams teigiamos įtakos turi mulčias. Rudenį įveisti sodai genimi anksti pavasarį, pasodinti pavasarį - tuojau pat.
Obelų veislių pasirinkimas
Pasirenkant obelų veisles būtina atsižvelgti į keletą aspektų. Pirma, būtina žinoti kokiu metų laiku norime turėti daugiau obuolių ir ar turime tinkamas sąlygas jiems laikyti rudens-žiemos laikotarpiu. Tačiau nors ir neturint gerų vaisių laikymo sąlygų būtina daugiausiai auginti žieminių veislių obuolių. Dėl šių priežasčių vasarinių ir rudeninių veislių obelų reikia sodinti tiek, kad užtektų vaisių rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Jeigu prieš ligas nežadame naudoti cheminių apsaugos priemonių, patartina auginti tik pagrindinei ligai - rauplėms - atsparių veislių obelis. Jeigu sodą prieš ligas kelis kartus reikiamu laiku nupurkšime, galime auginti ir rauplėms jautrių veislių vaismedžius, bet būtina obelis purkšti prieš ligas sistemingai. Tik tada galima tikėtis išauginti gražius gero skonio obuolius.
Jeigu gerai tinkamai pasiruošę plotą ir dirvą, numatome gerai sodą apsaugoti nuo kiškių, vaismedžiams sustatyti palaikomuosius kuolus ar įrengti kitokias atramines konstrukcijas, tinkamai ir laiku formuoti vaismedžius, galima sėkmingai sodinti vaismedžius su žemaūgiais poskiepiais. Jeigu norime auginti didesnius vaismedžius, nenaudoti vaismedžiams atraminių kuolų, tada patartina sodinti vaismedžius su vidutinio augumo poskiepiais. Ir tik labai augių veislių vaismedžius galima sodinti ir su žemaūgiais poskiepiais.
Mėgėjiškuose soduose veisles geriausia grupuoti pagal vaisių skynimo laiką. Naudojant cheminės apsaugos prieš ligas priemones, būna taip, kad vasariniai obuoliai jau skinami, o vėlyvų žieminių veislių vaismedžius dar reikia purkšti. Patartina, kad anksti skinamų vasarinių ar rudeninių veislių vaismedžiai būtų sodinami toliau, mažiau matomoje sodo vietoje. Vėlyvų žieminių veislių vaismedžius reikėtų sodinti geriausiai matomoje vietoje. Taip išdėsčius sode veisles galima bus gėrėtis augančiais ir nokstančiais vaisiais visą rudenį.
Išvados
Planuojant sodą, svarbu atsižvelgti ne tik į augalų poreikius, bet ir į galiojančius teisės aktus bei gerus kaimyninius santykius. Tinkamai parinkti atstumai nuo sklypo ribos, kokybiški sodinukai ir tinkama priežiūra užtikrins ilgalaikį ir derlingą sodą.